Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų

Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, darbuotojai Lietuvoje tikisi gauti vidutiniškai iki 3,5 tūkst. eurų kas mėnesį. Didžiausi lūkesčiai logistikos ir IT sektoriuose, mažiausi – rašymo ir tekstų redagavimo srityje. Tyrimo duomenimis, darbuotojus taip pat motyvuoja nefinansiniai veiksniai – karjeros ir augimo galimybės bei stipri komanda.

Tyrimas rodo, kad visuose darbuotojų patirties lygiuose svarbiausiu finansiniu motyvaciniu veiksniu išlieka darbo užmokestis. Tik ekonominių ir geopolitinių pokyčių metu gerokai išaugo stabilaus atlygio poreikis ir sumažėjo finansinių priedų svarba.

Šiemet darbo užmokestį kaip svarbiausią motyvacinį veiksnį nurodė 65,1 proc. respondentų lyginant su 30,7 proc. praėjusiais metais. Tuo tarpu finansiniai priedai svarbūs 18 proc. apklaustųjų, kai pernai šis procentas siekė 23,8 procento.

„Tokie skaičiai rodo ne mažėjančią darbuotojų ambiciją ar norą užsidirbti, bet didesnį stabilumo poreikį. Net patyrę specialistai pardavimų sektoriuje, įprastai pasižyminčiame finansinių priedų svarba, šiemet gerokai labiau vertina stabilią darbo užmokesčio dalį“, – išplatintame pranešime cituojama tyrimą atlikusios HR sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujanti partnerė Henrika Bivainienė.

Ekspertės teigimu, informacinių technologijų (IT) sektoriuje situacija kiek kitokia – darbuotojams svarbesni papildomi projektai, galimybė dirbti kontraktoriais. Visgi ši tendencija taip pat rodo poreikį užsidirbti.

Auga atlygio poreikis regionuose

Priklausomai nuo patirties lygio ir sektoriaus darbuotojai tikisi gauti vidutiniškai iki 3,5 tūkst. eurų per mėnesį. Daugiausia tikisi uždirbti patyrę transporto ir logistikos specialistai – vidutiniškai 3560 eurų per mėnesį. Patyrę IT specialistai tikisi gauti apie 3307 eurus kas mėnesį.

„Įprasta manyti, kad didžiausi atlygiai skaičiuojami IT sektoriuje. Vis tik rinkai pasikeitus, IT darbuotojų lūkesčiai susitraukė, o kitų sektorių – siekiant stabilumo išaugo, tad bendras darbo užmokesčio lūkestis dauguma atvejų nėra radikaliai mažesnis ir skiriasi vos keliais šimtais eurų“, – pranešime aiškino H. Bivainienė.

Mažiausiai rinkoje uždirbti tikisi patyrę rašytojai ir tekstų redaktoriai – vidutiniškai 1,7 tūkst. eurų. Kai kuriose kitose srityse tokio atlygio tikisi viduriniosios grandies specialistai ar net pradedantieji. Tyrimo duomenimis, pastarųjų atlygio poreikiai ypač išaugę.

„Pastebime, kad pradedantieji specialistai matydami pozicijos atlygio rėžius ypač dažnai tikisi gauti aukščiausią rėžio vertę. Ir nebūtinai iš godumo, bet greičiau nepatyrimo bei nežinojimo, kokių kompetencijų reikia norint gauti atitinkamą atlygį“, – teigė H. Bivainienė.

Ekspertė pridūrė, kad atlygio poreikiai reikšmingai nesiskiria didmiesčiuose ir regionuose, nepaisant to, kad pragyvenimo kaštai pastaruosiuose – mažesni.

„Ši tendencija greičiausiai rodo ne regiono gyventojų augančius poreikius, bet tai, kad į mažesnius miestus iš didmiesčių persikeliantys gyventi žmonės sumažėjus pragyvenimo kaštams uždarbio poreikių nemažina. Tokie darbuotojai dažnai dirba nuotoliu, jų darbo rezultatai nuo darbo vietos nepriklauso, tad ir atlygio jie tikisi ne mažesnio nei kolegos biuruose“, – akcentavo H. Bivainienė.

Tikisi karjeros perspektyvų

Nefinansinių motyvuojančių veiksnių sąrašo viršuje šiemet atsidūrė karjera ir augimo perspektyvos – jas kaip svarbiausią faktorių motyvacijai nurodė 26 proc. respondentų lyginant su 17,8 proc. pernai. Antroje vietoje liko komanda, kuri praėjusiais metais buvo svarbiausias motyvacinis nefinansinis veiksnys.

„Tokie pokyčiai patvirtina pasaulinę tendenciją, kad darbuotojai rinkdamiesi darbdavius vis daugiau dėmesio kreipia į karjeros perspektyvas ir praktiškas papildomas naudas, o ne smagią atmosferą. Pastaroji svarbi formuojant organizacinę kultūrą, tačiau siekiant pritraukti talentus nebėra tokia efektyvi“, – pabrėžė H. Bivainienė.

„Anksčiau privilioti žmones buvo galima sėdmaišiais ir stalo futbolo stalu, kai šiandien būtinas sveikatos draudimas, kuro ar pietų kompensacija, žaidimų kambariai vaikams ar auklės paslaugos“, – pažymėjo ji.

Anot ekspertės, nemotyvuojančios papildomos naudos gali nulemti darbuotojų apsisprendimą palikti kompaniją. Vis daugiau dėmesio taip pat skiriama kompanijos tarptautiškumui, dydžiui ir darbdavio įvaizdžiui.

Nuotolinis darbas – būtinybė

Ne vienerius metus iš eilės tyrimo duomenys rodo, kad kandidatams vis svarbesnė nuotolinio darbo galimybė. Prieš dvejus metus hibridinis darbas atsirado labiausiai motyvuojančių veiksnių penketuke, pernai skirtinguose sektoriuose ar patirties lygiuose kilo į ketvirtą vietą, o šiemet tarp pradedančiųjų ir vidurinio patirties lygio specialistų yra trečioje motyvuojančių veiksnių vietoje.

H. Bivainienė pabrėžė, kad tai gali būti susiję su darbdavių didinamu darbo dienų iš biuro skaičiumi.

„Darbdaviams vis aktyviau kviečiant darbuotojus grįžti į biurus, žmonės nori būti tikri, kad jų siekiamoje pozicijoje išlieka nuotolinio darbo galimybė, tad tokį poreikį išreiškia dažniau. Be to, tokį darbo formatą darbuotojai suvokia kaip būtinybę, o ne papildomą naudą“, – pranešim nurodė H. Bivainienė.

Kompanija „Amston“ tyrimą atliko nuo 2023 metų balandžio 30 dienos iki 2024 metų balandžio 30 dienos. Interviu metu apklausti 1697 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys atrankose dėl darbo.