Žvyrkelių asfaltavimui paspartinti Vyriausybė kurs naują finansinį instrumentą

Lietuvoje žvyrkeliai asfaltuojami per lėtai, bus kuriamas naujas instrumentas, kad programa būtų vykdoma sklandžiau, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Biurokratija žudo progresą, terminai, per kuriuos projektai sulaukia patvirtinimo iš antrinių įstaigų, - netinkami. Greitis dėl to sustoja, daug konkursų neįvykusių matome dėl to, kad procedūros pažeidžiamos arba neįvykdomos“, - po pasitarimo Vyriausybėje dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo teigė premjeras.

Pasak S. Skvernelio, magistraliniai keliai daugiau mažiau palaikomi, bet taip pat turi turėti palaikymą, o rajoninių kelių būklė „tikrai sudėtinga“ - keliai gadinti potvynių, technikos.

„Tačiau pirmiausiai kalbu apie žvyrkelius. Pirmiausiai turi būti išnaudojamos ES lėšos, jos visos, kurios skirtos, turi būti panaudotos. Manau, kad pagrindinė kliūtis - biurokratinė, procedūros“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Kaip pagerinti programos įgyvendinimą, Vyriausybė žada nuspręsti per mėnesį.

„Tikiuosi, kad per mėnesį rasime sprendimus, kaip problemas išspręsti. Nors šiemet užsibrėžta daugiausia istorijoje, kiek būtų galima asfaltuoti, bet tokiais tempais mes nežinau kiek dešimtmečių turėsime iki to eiti“, - sakė premjeras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas teigė, kad ir gyventojų keliamas opiausias klausimas dėl kelių, gatvių.

„Lėšos per daug vėlai paskirstomos, kol jos nepaskirstomos, negalime skelbti konkursų. Taip pat reikia kalbėti apie skiriamų lėšų dydį. Jeigu didelė savivaldybė gali prisidėti pati, mažos to negali“, - po pasitarimo Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Malinauskas.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažymėjo, kad kelių priežiūros programai Vyriausybė bendrai per metus skiria apie pusę milijardo eurų. R. Masiulio teigimu, įprastai būdavo numatoma asfaltuoti iki 100 kilometrų per metus, dabar - 300-600 kilometrų per metus.

„Tačiau net ir su turima programa turėtume asfaltuoti žvyrkelius dešimtmečiais. Tad arba reikia imtis kardinalaus finansavimo keitimo, tada reikėtų vertinti ir mūsų rangovų pasirengimą absorbuoti tuos darbus. Tokią programą reikėtų ruošti ne labai greitai, o duoti rangovams galimybę sukaupti pajėgumus. Be abejo, viskas susivestų galiausiai į finansavimą. Projektus būtų galima stambinti, kviesti užsienio rangovus, bet viskam reikia pinigų“, - aiškino ministras.

R. Masiulio teigimu, per mėnesį bus sprendžiama, kokiais keliais reikėtų eiti.

„Tų klausimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, dėl kelių programos lėšų paskyrimo spartinimo. Tai vos ne vienintelė likusi programa, kurią tvirtina Vyriausybė, o iki to yra nemažai biurokratinių procedūrų, dėl kurių prisideda trys keturi mėnesiai. Reikia arba ieškoti, kaip jas trumpinti, arba tai neturi būti Vyriausybės tvirtinama programa“, - komentavo ministras.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbė, kad iki gegužės pabaigos pasirašyta tik 20 proc. numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo.

LVK Transporto komisija parengė infrastruktūros sektoriaus apžvalgą, kurioje įvertino Lietuvos kelių būklę, investicijų ir rinkos tendencijas bei pagrindines problemas.

LVK teigimu, įmonės negali planuotis darbų apimčių, projektavimą yra priverstos vykdyti vasarą, darbus pradėti rudenį, dėl to keliai būna prastos kokybės. Ir taip - kasmet, nes kelių finansavimo programos faktiškai planuojamos metams.

LVK prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad nėra ilgalaikės ir detalios Kelių priežiūros ir plėtros programos, lėšos planuojamos metams į priekį, o dokumentacija viešiesiems pirkimams ruošiama tik numačius tų metų programą. Taip sutarčių pasirašymas nusikelia į vasarą, tada vyksta projektavimo darbai, taigi darbai prasideda tik rudenį, prasideda šalčiai, ir visa tai lemia prastą kelių kokybę.

Kitas dalykas, anot jo, kad dėl vėluojančių projektų nespėjama išleisti numatomų kelių finansavimo programos lėšų, o įmonėms tai reiškia, kad jos negali išlaikyti darbuotojų, planuoti darbų apimties.

ELTA jau rašė, kad Susisiekimo ministerija, siekdama gerinti eismo sąlygas šalies regionuose ir šalia žvyrkelių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, 2018-2020 m. yra numačiusi išasfaltuoti 1 009 km žvyruotų kelių.

Pasak Susisiekimo ministerijos, ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni) numatomi asfaltuoti Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Širvintų, Švenčionių, Šiaulių rajonuose.

2018-2020 m. žvyrkelių asfaltavimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš programos numatyta skirti per 53 mln. eurų.

ELTA