Žvilgsnis į istoriją: kaip formavosi požiūris į erotinį gyvenimą ir seksualumą?

Kartais net neįvertiname, kad gyvename labai atviroje ir laisvoje visuomenėje. Lietuva, pasauliniame kontekste, yra pakankamai tolerantiška valstybė, kurioje vertinamos žmogaus laisvės ir teisės. Ilgą laiką to neturėjome, todėl dabar tuo reikia didžiuotis. Rytuose, ypač Musulmoniškose valstybėse net ir dabar tokios erdvės reikštis ir būti savimi žmonės dažnai neturi. Vienas iš retai aptariamų, bet pačių ryškiausių skirtumų yra intymios suaugusiųjų gyvenimo detalės. Jeigu konkrečiau tai į akis krenta sekso prekės ir požiūris į jas. Problema tokia, kad nemažoje dalyje šalių erotinės prekės yra smarkiai apribotos, griežtai draudžiamos net tada, kai jas naudoti nori susituokusi pora.

Religiniai ir valdžios atstovai tai motyvuoja tuo, kad be šių dalykų žmonės gyvens doresnį, laimingesnį gyvenimą. Visgi realybėje matome paradoksą. Tose šalyse, kur šių draudimų nėra – žmonės yra gerokai laimingesni nei ten, kur draudimų pilna. Tad kodėl taip yra, kodėl kai kur visuomenėje vis dar stigmatizuojama erotinių prekių tema?

Kad geriau suvoktume nūdienų aktualijas, turime atsigręžti ir panagrinėti istoriją. Kalbant apie žmogaus seksualumą ir erotinio gyvenimo subtilybes, reikia žinoti, kad socialiniai standartai dėl to, kas priimtina ir kas ne, šiems dalykams keitėsi be galo daug kartų. Viskas priklauso nuo vietos, apie kurią kalbame. Dažnai pokyčiai susiję su santvarkos pasikeitimais. Buvo laikų, kada tai atrodė normalu ar net buvo skatinama, tačiau buvo ir laikas, kada apie tai buvo draudžiama net prasižioti.

Pirmieji moterų sekso žaisliukai – akmenys

Kada tik kūrėsi žmonijos civilizacija, tokio dalyko kaip erotika tikriausiai nebuvo. Nors rašytiniai šaltiniai geriausiai apžvelgia tokius reiškinius, jie leidžia nagrinėti tik labai nedidelį istorinį periodą. Visgi archeologų atlikti kasinėjimai leidžia daryti tam tikras išvadas ir apie pirmųjų žmonių elgseną. Būtent mokslininkų iškasti radiniai mus veda į ledynmečio laikus, kur pastebimi pirmi žmonių siekiai rasti kūrybiškus sprendimus, kaip patenkinti lytinę aistrą. To meto moterys ėmė naudoti į vyrišką pasididžiavimą panašius akmenis kaip vaisingumo talismanus ir pirmuosius falo imitatorius.

Tų laikų vertybės buvo jėga, vaisingumas ir tvirtumas. Moterys buvo šeimos židinys, kuris turėjo išnešioti, pagimdyti ir užauginti stiprų palikuonį vyrą arba tokią pat rūpestingą moterį. Pats lytinis aktas tikriausiai jau tada buvo vertinamas, kaip didžiulis malonumas, tačiau pagrindinė jo funkcija buvo apvaisinimas, todėl siekdami sėkmingos sueities, pirmykštės visuomenės nariai naudodavo talismanus ir kitus žaislus, kad atsipalaiduotų ir labiau mėgautųsi lytiniu aktu. Taip jie tikėjosi sėkmingo apvaisinimo.

Taigi jau priešistorinių laikų moterys ieškojo priemonių, kurios leistų labiau mėgautis intymiomis akimirkomis. Taip jos norėjo įsitvirtinti pirmykštėje visuomenėje ir būti svarbia jos dalimi.

Kamasutrai – daugiau nei 2000 metų

Vėliau, kada žmonės ėmė gyventi organizuotai ir civilizuotai, pradėjo burtis į miestus ir gyvenvietes, atsirado privatumo samprata. Šiuo metu ėmė mažėti žmonių priklausomybė nuo simbolizmo ir ženklų. Taip, to meto gyventojai vis dar buvo labai religingi, tikėjo įvairiais mitais, tačiau Helenistinėje Graikijoje, Senovės Romoje iki jos žlugimo bei Arabų pasaulyje iki Islamo, klestėjo mokslas. Jis leido žmonėms suprasti daugybę iki tol nepaaiškinamų reiškinių ir perimti didesnę dalį kasdienio gyvenimo į savo rankas.

Maždaug trečiame amžiuje po Kristaus buvo parašyta Kamasutra, kuri visam pasauliui kone du tūkstančius metų leidžia mėgautis kokybiška erotika. Aišku, kol ji pasiekė Europą ir vakaru, praėjo daug laiko, bet globalios socialinės ir kultūrinės tendencijos jokiu būdu neignoravo žmogaus poreikių kūniškiems malonumams. Kai kas laiko tuos laikus žmonių civilizacijos klestėjimo viršūne, o visos detalės tarpusavyje vis tiek yra glaudžiai susijusios. Dar anksčiau nei parašoma Kamasutra, seksualinė revoliucija pasiekia Pietų Europą – Graikiją, tuometines jos salas ir romėnų žemes.

Silpnėjanti religija ieško būdų kaip palaužti visuomenę į savo pusę. Kuriami mitai apie nuodėmingųjų kančias po mirties. Sodoma ir Gomora – sakoma, kad ne iš piršto laužtas apsakymas apie du nuodėmių miestus ir kančią už tas nuodėmes. Pasak istorinių šaltinių, kažkur Viduriniuosiuose rytuose tikrai buvę du panašūs miestai, garsėję savo haremais, lėbavimais ir šėlionėmis.

Antikinėje Graikijoje – legalios orgijos

Graikijoje tuo metu klesti ir kūno kultas, o sekso žaislai arba įrankiai naudojami tam, kad išnaudoti kūno potencialą – pasiekti maksimalų malonumą. Juk graikų pasaulėžiūra – kūniškasis gyvenimas (priešmirtinis) yra skirtas malonumams ir tik jiems. Malonumas tose žemėse buvo laikomas įrankiu, kuris padeda suartėti su dieviškuoju pasauliu. Kas dabar skamba kaip tikrų tikriausi ištvirkavimai, tuomet buvo ganėtinai svarbi socialinės kultūros dalis. Pavyzdžiui didingi to meto filosofai ir menininkai nevengdavo kviesti jaunus vaikinus ir moteris į savo paskaitas arba simpoziumus, kur visi sėdėdavo nuogi ir taip pažindavo savo kūną ir protą, leisdavo jiems suartėti. Dabar tai vadintume orgija, o tuomet tai buvo pagarba dievams, pagarba savo kūnui ir protui.

Antikinės moterys taip pat nesnaudė ir ėmė naudoti iš duonos arba medžio pagamintus falo imitatorius (Fantazijos.lt), juos lubrikuodamos su alyvuogių aliejumi. Niekam tai netrukdė ir kai kur tai netgi buvo skatinama.

Antikoje ir Senovės Pasaulyje požiūris į sekso žaislus buvo ganėtinai pragmatiškas. Daug kam tai tiesiog atrodė normalu ir reikalinga, todėl Antika, mokslo iškilimo laikotarpis, vos vos primena XXI amžių.

Sekso žaislų naudojimas prieštarauja religijai – bet ar tikrai?

Viduramžiais visos didžiosios Senovės civilizacijos žlunga arba praranda savo įtakas gerokai radikalesniems, karingesniems judėjimams. Civilizuotos galios paminamos ir pakliūva į religijos jungą. Ne visi imperijas pakertantys judėjimai yra religingi, tačiau galime įžvelgti didžiulį viso pasaulio visuomenės susiskaldymą kūniškų malonumų klausimu. Religingi žmonės mėgsta pabrėžti, kad Dievas neleidžia to daryti (kalbant apie masturbaciją ir sekso žaislų naudojimą).

Iš karto reikia pabrėžti, kad jie klysta. Bent jau Biblijoje tikrai nėra jokios informacijos, kuri užsimintų apie žaislų ar priemonių naudojimą poroje bei kažkaip pabrėžtų to kenksmingumą. Galima samprotauti dvejopai. Vienu atveju sekso žaislai įsivaizduojami kaip paleistuvaujančių žmonių priemonės ištvirkauti, tačiau iš kitos pusės tai gali būti poroje naudojamos priemonės, kurios neleidžia aistrai ir meilei išblėsti. Sunku rasti argumentų, kodėl religija galėtų prieštarauti pastarajam variantui.

Islame sekso prekės yra Haram (tai, kas draudžiama). Halal (tai, kas leidžiama) jos būti negali, nes pasak vienų mokytojų Korane apie tai nekalbama, nes viskas, kas neleidžiama – draudžiama, o kiti cituoja pranašą Mahometą ir sako, jog tai normalu. Kaip visada, dėl religijos atsiranda susipriešinimas ir tokiu atveju radikalesnės pusės (itin konservatyvūs ir agresyviai nusiteikę) žmonės ima viršų. Islamo pasaulyje nuolat trūko santarvės, kaip ir viduramžių krikščioniškame, todėl seksas ir sekso žaislai pateikiami kaip ištvirkimo ar net protinės negalios pasekmė.

Tik visai neseniai Turkijoje, turbūt pačioje liberaliausioje Islamiškoje šalyje, atsidarė pirmoji oficiali Halal erotinių prekių parduotuvė. Seniau apie tokią galimybę nebuvo nė kalbos.

Dabartiniai laikai

Praėjus viduramžiams ir laisvei bei demokratijai vėl tapus kertinėmis civilizuoto pasaulio vertybėms, erotinės prekės po truputėlį tapo reguliaria gyvenimo dalimi. Nors stigmų ir išankstinių nusistatymų yra gana daug, tačiau progresas šioje srityje yra pastebimas ir didžiulis.

Visgi mūsų laikų pasaulis yra labiausiai susiskaldęs ir įvairesnis nei kada nors anksčiau. Dėl šios priežasties įvairovė mus vienija, bet kartu ir skaldo. Vienoje vietoje erotinės prekės gali būti lengvai prieinamos, o už 20km, kirtus demografinę sieną, už jų pirkimą gali susilaukti nuplakimo ar kitos bausmės. Atstumai tarp mūsų gal ir nėra dideli, tačiau vienoje vietoje neišvengiamai turėsime daugiau stigmų nei kitoje.

Vertybių turime pačių įvairiausių, todėl tuo pačiu yra sunku lyginti vieną pasaulio kraštą su kitu. Vakaruose vertiname laisvę ir vidinę laimę, o Islamo pasaulyje arba labai religingose krikščioniškose bendruomenėse propaguojama tik darbštumo nauda, dorovingumas ir kančios vertė. Jeigu žmogus kenčia ir negali savęs patenkinti seksualiai, tokioje bendruomenėje jis neturi kitos išeities ir gali tik maldauti Dievo. O kaip maldauti to, kas visuomenėje laikoma nepadoru? Neįmanoma, todėl tokiose bendruomenėse žmonės gali būti labai nelaimingi ir nebūtinai dėl šios priežasties.

Remiamas turinys