Žvėrys aptvaruose auginami ir veislei, ir maistui

Elnių ir jų giminaičių danielių ūkių Klaipėdos rajone sparčiai daugėja. Vieniems tai pomėgis, malonus užsiėmimas, kitiems – netradicinis verslas, pajamų šaltinis. Auginti laukinius gyvūnus paprasčiau nei naminius, bet išlaidų yra. Jų augintojai privalo laikytis gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų, juos tikrina aplinkosaugininkai, veterinarijos specialistai. Kartais šie sulaukia skundų dėl netinkamos priežiūros.

Danieliai – traukos objektas

Daugelis riedančiųjų per Gerduvėnų kaimą ties sodyba Minijos slėnio atšlaitėje stabteli, kad pasigrožėtų aptvare besipuikuojančiais grakščiais danieliais – mažesniais už taurųjį elnią, bet didesniais už stirną. Jų savininkas Antanas Bartkėnas, ūkininkas ir verslininkas, prieš 12 metų įsigijo 7 pateles ir patiną. Kasmet danielių būrys didėjo – dabar jau 53, bet praėjusį rudenį dar 24 perkėlė į sodybą Kelvėtų kaime. Danielių augintojas Gerduvėnuose prie savo sodybos šiems skyrė dviejų hektarų plotą. Erdvės čia užtektų 60 gyvūnų. Vasarą jiems pakanka aptvare žaliuojančios žolės. Čia yra tvenkinys, o išdžiūvus vandens atsigeria iš statinės. Yra pavėsinė, kur augintiniai nepalankiu oru randa užuovėją. Žiemą guoliui vietos ieško kur šilčiau.

Pasak A. Bartkėno, danieliai nereiklūs – žiemą peša šieną iš ėdžių, gauna avižų, obuolių, daržovių. „Mus aplanko kaimynai su vaikais, norėdami iš arčiau pamatyti juos, tai atsineša ir skanėstų, mūsų augintiniams atiduoda savo užaugintas, bet nepanaudotas daržoves, vaisius, – dėstė pašnekovas. – Kartais užsuka prašalaičiai ir prašo leidimo pažvelgti į danielius.“

Kodėl ryžosi auginti danielius? „Esu medžiotojas – norėjau šalia nuolat matyti šiuos gražius gyvūnus, danieliai man patinka. Abu su žmona dabar juos stebime pro savo namų langą“, – atskleidė A. Bartkėnas.

Nežinia, ar savo šeimininkų žvilgsnį jaučia gražuoliai augintiniai, bet jam pasukus prie aptvaro suklūsta, tikėdamiesi sulaukti kažko skanaus. Tačiau ne visi drįsta prieiti – iš rankų ėda tik patinai, o patelės atsargesnės.

Delikatesinių patiekalų mėsa

Pernai iš A. Bartkėno ūkio danielių įsigijo medžiotojų klubai ir paleido savo medžioklės teritorijose. „Tačiau jų būrį gali praretinti vilkai“, – nuogąstavo pašnekovas. Gyventojai taip pat perka danielius veislei. Beje, patelė kainuoja nuo 150 iki 200 eurų, o patinas – nuo 200 eurų. Kuo šis vyresnis, tuo brangesnis. Pasak A. Bartkėno, daug patinų negalima palikti bandoje, todėl perteklius atsiduria šeimininkų virtuvėje gurmaniškiems patiekalams. Jis pastebėjo, jog danielių mėsa – viena geriausių iš elninių šeimos žvėrių. „Gaminame delikatesinius gaminius, kepame kumpį, kreipiamės į mėsos cechą, kad pagamintų šalto rūkymo dešrų, ypač skanios su riešutais“, – kalbėjo danielių augintojas.

Ar auginti danielius – prabanga? Pasak A. Bartkėno, nemažai kainuoja įrengti aptvarą, o gyvūnų išlaikymas nebrangus, tačiau rūpintis reikia.

Judrėnų miestelyje šiltuoju metu ganosi nemažai karvių ir veršių, o visus metus galima grožėtis Lino Rėbždos auginamais danieliais. Aptvare jų apie 20. Juos įsiveisė dėl grožio, malonumo šiuos stebėti ir dėl to, kad nereikalauja tiek priežiūros, kaip naminiai gyvūnai.

Ne tik grožėtis, bet ir rūpintis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento duomenimis, rajone 7 laikytojai turi 231 danielių. Tačiau daugiausia laikoma elnių – 384, nors yra tik 5 laikytojai. Beje, vieno ūkio šeimininkas laiko briedį.

Endriejavo seniūnijoje yra du elnių laikytojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos teigimu, dėl Endriejave aptvare laikomų dėmėtųjų elnių nepriežiūros – per mažai ploto, šlapios, pramintos teritorijos, pašarų stygiaus buvo gautas skundas.

„Vieni džiaugiasi, kiti skundžiasi. Aš einu su vaikais pasižiūrėti šių žvėrių – viskas ten tvarkoje, pašaro yra pakankamai, o dėl vietos – juk dar neuždaryti zoologijos sodai, kur tikrai ankšta“, – dėstė netoli šių augintinių vietos gyvenantis miškininkas Remigijus Laucevičius.

Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo nuomone, gerai, kad žmonės kažkuo užsiima, augina. „Bet svarbu tuo užsiėmimu nepakenkti kitiems. Gyvūnai turi būti tinkamai prižiūrimi. Pasitaiko, kad aptvare nėra vandens telkinio – gyvūnai eina gerti į melioracijos griovį ir jį apgadina. Betgi melioracijos įrenginiai – didžiulės valstybės investicijos, tai yra mūsų visų turtas ir privalu jį saugoti“, – kalbėjo V. Buivydas.

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento duomenimis, Klaipėdos rajone ūkio subjektai laiko laukinius gyvūnus – elnius, danielius ir briedžius. Iš viso registruota 12 laikytojų.
• Daugiausia danielių laikytojų: 7 turi 231 danielių. Tačiau žymiai didesnė elnių banda – 384, nors laiko 5 ūkio subjektai, o vienas – briedį.