Žve­jy­bos sek­to­riui – pa­pil­do­mi kvie­ti­mai pa­ra­mai gau­ti

Lie­tu­vos žve­jy­bos ir ak­va­kultū­ros sek­to­riaus įmonėms ge­ros ži­nios – pa­skelb­tas pa­pil­do­mas kvie­ti­mas teik­ti pa­raiš­kas pa­ra­mai gau­ti. Pa­ra­ma bus ski­ria­ma ne tik sie­kiant ska­tin­ti žve­jy­bos ir ak­va­kultū­ros sek­to­rių plėtrą ir mo­der­ni­za­vimą Lie­tu­vo­je, bet ir kom­pen­suo­ti įmo­nių nuo­sto­lius, pa­tir­tus dėl CO­VID-19 pan­de­mi­jos. Iš vi­so teik­ti pa­raiš­kas ga­li­ma pa­gal 11 skir­tingų prie­mo­nių.

Kada teikti paraiškas?

Papildomo kvietimo metu teikiama parama bus skiriama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą ir tris Sąjungos prioritetus – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“, „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ bei „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“.

Dar šiemet, remiantis pirmuoju Sąjungos prioritetu, teikti paraiškas paramai gauti galima pagal 5 priemones. Siekiant mokslininkų ir žvejų partnerystės, paraiškas galima teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki šių metų gruodžio 22 d. Jei dėl COVID-19 pandemijos laikinai nutraukėte žvejybos veiklą, paraiškas galite teikti nuo spalio 26 d. iki lapkričio 30 d., o jei žvejybos veiklos nevykdėte dėl kitų priežasčių, paraiškas galite teikti nuo lapkričio 19 d. iki gruodžio 21 d. Įmonių, norinčių modernizuoti arba pakeisti pagrindinius arba pagalbinius variklius, paraiškos priimamos nuo spalio 5 d. iki gruodžio 4 d.
O jei siekiate sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai ir žvejybą pritaikyti siekiant apsaugoti rūšis, paraiškas paramai gauti galite teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki kitų metų sausio 5 d.

Remiantis antruoju Sąjungos prioritetu – „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“, šiais metais paraiškos priimamos pagal 3 priemones. Įmonės, siekiančios gauti supaprastintą paramą, skirtą produktyvioms investicijoms į akvakultūrą, paraiškas gali teikti nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. O paraiškos paramai gauti pagal priemonę „Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ yra priimamos nuo šių metų lapkričio 2 d. iki gruodžio 22 d. Įmonės, siekiančios sumažinti COVID-19 ligos sukeltą neigiamą poveikį akvakultūrai, paraiškas gali teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki lapkričio 27 d.

Paraiškas gauti paramą pagal prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ akvakultūros sektoriaus įmonės gali teikti pagal 3 priemones. Įmonės, siekiančios gauti įprastą arba supaprastintą paramas, kurios skirtos žvejybos ir akvakultūros produktams perdirbti, paraiškas gali teikti nuo šių metų spalio 26 d. iki gruodžio 15 d. Priemonės „Gamybos ir prekybos planai“ paraiškos priimamos nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.

Parama padėjo pradėti verslą

Įmonių, jau gavusių paramą akvakultūrai skatinti bei jos produktams perdirbti, vadovai pasakojo, kad be paramos pradėti tokio pobūdžio verslą būtų buvę daug sunkiau, o gautos paramos suteikė galimybę modernizuoti įrenginius, plėstis ar tapti konkurencingesniems rinkoje. UAB „Mano šamas“ – viena iš paramą gavusių įmonių, kuriai parama padėjo pradėti verslą. Įmonei buvo suteiktos dvi supaprastintos paramos pagal šias priemones: „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bei „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, kurių vertė – po 50 tūkst. eurų. UAB „Mano šamas“ direktorius Edgaras Šimkus pasakojo, kad paramą vertina labai teigiamai, o ją panaudojo įsigyti reikalingiems įrenginiams: talpoms žuvims, siurbliams, biologiniams filtrams, UV lempoms, stalams, rūkykloms bei šaldytuvams.

„Kol kas dar vyksta pasiruošimas žuviai auginti, tad tikslius rezultatus šiuo metu dar sunku prognozuoti. Jau esame paruošę visą įrangą, reikalingą auginti afrikiniams šamams, ir iki metų pabaigos planuojame paleisti pirmąjį mailių, tad kitų metų vasarą jau turėtume užauginti apie 40 tonų žuvies. Tai yra turėtume turėti du ciklus po 20 tonų. Produkciją planuojame parduoti Lietuvoje, o jei pavyks, ir eksportuosime“, –  pasakojo E. Šimkus, UAB „Mano šamas“ direktorius.

Mokymai Olandijoje ir sunki pradžia

Šamus auginanti ir perdirbanti UAB „Akvapona“ jau gavo 3 paramas supaprastinta tvarka pagal priemones akvakultūrai skatinti ir jos produktams perdirbti, o dar 2 paraiškos dėl paramos šiuo metu vertinamos. Bendra jau gautų paramų suma siekia apie 150 tūkst. eurų. Bendra dar vertinamų paraiškų paramos suma siekia apie 385 tūkst. eurų. Pasak įmonės direktoriaus Vladislavo Vickuno, po sunkios pradžios, mėnesio nesėkmingų bandymų ir mokymų Olandijoje šiuo metu yra veisiama apie 600 tūkst. vienetų mailiaus per metus.

„Pasinaudoję pirmąja parama, pastatėme inkubatorių mailiui veisti. Nors pradžia ir buvo nelengva, nes užtrunka, kol perpranti visas technologijas, tačiau šiuo metu jau veisiame apie 50–60 tūkst. vienetų mailiaus per mėnesį. Pusę mailiaus pasiliekame sau, o kitą pusę parduodame kitiems ūkiams. Antrąją gautą paramą skyrėme perdirbimo įrenginiams įsigyti. Nusipirkome žuvies malimo mašiną, maišyklę, greito užšaldymo šaldiklius ir šiuo metu savo asortimente siūlome 12 skirtingų rūšių žuvies kotletų, taip pat vyniotinius, filė, „žuvies vokus“ ir kitus produktus. Manome, kad būtent paruošti patiekalai yra ateitis, nes žmonės turi vis mažiau laiko valgiui gaminti ir vis dažniau renkasi tokį maistą, kurį galima paruošti greitai“, – pasakojo V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

Trečiąją paramą įmonė panaudojo mailiaus ir žuvies auginimui didinti, turimiems įrenginiams, filtrams bei sistemoms atnaujinti ir modernizuoti. Šiuo metu šamus plėšikus auginanti įmonė užaugina apie 250 tonų žuvies per metus, o kotletų pagamina apie 10 tūkst. vienetų per savaitę. Žuvies kotletai dabar parduodami Lietuvoje, tačiau artimiausiuose planuose – eksportas į Latviją. UAB „Akvapona“ yra pateikusi dar dvi paraiškas paramoms gauti, kurios dar vertinamos. Gavę paramas, jas panaudotų pakavimo įrenginiams įsigyti bei spartesnei įmonės plėtrai.

„Esame pateikę dar dvi paraiškas paramoms gauti, kurios padėtų mūsų įmonei tapti dar konkurencingesnei rinkoje. Viena parama būtų skirta pakavimo įrenginiams įsigyti, kuriuos turėdami galėtume savo šaldytus produktus tiekti didiesiems prekybos centrams. O kitą paramą panaudotume didelės apimties akvakultūros produktų gamybai –  ji mums padėtų užauginti dar daugiau žuvies ir pagaminti dar daugiau kotletų, tai yra apie 400 tonų žuvies per metus bei 40 tūkst. vienetų kotletų per savaitę“, – kitų metų įmonės planais dalijosi V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

V. Vickunas galimybę gauti paramą vertina labai teigiamai ir sako, kad be paramos toks įmonės plėtros procesas būtų užtrukęs daug ilgiau. O kitoms įmonėms, dar abejojančioms dėl paraiškos teikimo, UAB „Akvapona“ direktorius pataria kartą pabandyti ir įsitikinti patiems.

„Džiaugiuosi, kad yra galimybė gauti paramą, be jos būtume užtrukę daug ilgiau. Esu dėkingas ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri visada atsakydavo į užduodamus klausimus ir suteikdavo visą reikalingą informaciją. Įmonėms, kurios abejoja dėl paraiškos teikimo, patarčiau tiesiog pabandyti. Pirmą kartą teikiant paraišką, gali kilti iššūkių, tačiau po to viskas pasidaro aišku ir lengvai suprantama“, – pasakojo V. Vickunas, UAB „Akvapona“ direktorius.

Iš viso jau patvirtintos 437 paraiškos

Įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, iš viso buvo gautos 623 paraiškos, iš kurių 437 buvo patvirtintos, o 72 vis dar vertinamos. Daugiausia paraiškų gauti paramą buvo sulaukta pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Iš viso priimtos 183 paraiškos, patvirtintos 140, o dar vertinamos 29.

Pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą)“ daugiau nei 2,93 mln. eurų paramos buvo skirta 10 akvakultūros sektoriaus projektų. Supaprastinta šios priemonės parama buvo skirta 22 projektams, o bendra paramos suma siekė beveik 1 mln. eurų. O pagal priemonės veiklos sritį „Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą“ 3,5 mln. eurų skirta dviem akvakultūros projektams įgyvendinti. Iš 34 akvakultūros sektoriaus projektų 8 buvo modernizuoti akvakultūros ūkiai, o 26 numatyta plėsti gamybą uždarose akvakultūros sistemose. Planuojama, kad dėl šios paramos, įgyvendinus minėtus projektus, ūkiai papildomai užaugins beveik 1 300 t lašišinių žuvų, per 780 t upėtakių, daugiau nei 380 t afrikinių šamų bei per 30 t tilapijų. Taip pat įmonių planuose – eršketų, krevečių, vėžių ir žuvų mailių auginimas.

2017 metais Lietuvos akvakultūros ūkiuose uždarose akvakultūros sistemose buvo užauginta ir realizuota 327 tonos žuvų, 2018 m. – 357 tonos, o 2019 m. – 565 tonos. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programoje yra suplanuota akvakultūros gamybą uždarose akvakultūros sistemose padidinti iki 1 485 tonų. Daugiausia prie gamybos didėjimo prisidės projektai, įgyvendinami pagal priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ veiklos sritį „Produktyvios investicijos į didelės srities akvakultūros gamybą“. Projektams, kuriuose numatoma pradėti gaminti ar padidinti gamybą iki daugiau kaip 250 tonų per metus, gali būti skirta parama iki 2 mln. eurų. Tokiu būdu siekiama skatinti ekonomiškai naudingą kokybiškų žuvininkystės produktų gamybą, kuri galėtų užtikrinti pakankamą šviežios žuvies pasiūlą už visuomenei patrauklią kainą.

Įgyvendinant programą, buvo koncentruojamasi ne tik į investicijas, skirtas akvakultūrai, bet ir į jos produktų perdirbimą. Pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, įskaitant supaprastinta tvarka pateiktas paramas, buvo skirta per 5,7 mln. eurų paramos, kurią gavo 18 įmonių, iš kurių 10 užsiima akvakultūros gamyba.

Dėmesys ir žvejybos sektoriui

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 me-tų veiksmų programoje itin didelis dėmesys buvo skirtas ne tik akvakultūrai, bet ir žvejybos sektoriui. 78 paraiškos buvo gautos pagal priemonę „Kompensacijos žvejybos įmonių darbuotojams“. Nemažai įmonių kreipėsi dėl paramos, įsigaliojus menkių draudimui, dėl kurio nuostolių patyrė Baltijos jūros ir priekrantės žvejybos įmonės. Iš viso 10 Baltijos jūros žvejybos įmonių buvo išmokėta 1,54 mln. eurų kompensacijų, o 23 priekrantėje žvejojančios įmonės gavo 0,35 mln. eurų kompensacijų.

Pagal priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai“ buvo teikiama parama investicijoms į selektyvesnius žvejybos įrankius. Šios veiklos srities paramą gavo 16 priekrantės žvejybos įmonių (iš jų 13 patenka tarp 20 daugiausia žuvų sugaunančių priekrantės žvejybos įmonių) ir 1 Kuršių marių žvejybos įmonė. Bendra paramos suma – 0,5 mln. eurų. O žvejybos sektoriaus įmonės, kurios siekė padidinti sužvejoto laimikio pridėtinę vertę, pagerinti ar išlaikyti žuvies kokybę, kreipėsi dėl paramos pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“. Pagal šią priemonę beveik 0,86 mln. eurų parama jau skirta 20 priekrantės ir Kuršių marių žvejybos įmonių.

Užs. Nr. 91554