Žvejų rūmams – ambicinga modernizavimo koncepcija

Kultūros centrui „Žvejų rūmai“ siekiama naujos kokybės. Šiandien, birželio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijai pristatyta šio objekto veiklos ir pastato modernizavimo koncepcija, kurią parengė Savivaldybės administracija ir MB „Bauland“.

Iš trijų pateiktų alternatyvų daugiausiai Kolegijos narių palaikymo sulaukė ambicingiausias variantas, kuris apima ne tik kultūros objekto atnaujinimą, bet ir plėtrą, naujų erdvių sukūrimą. Įgyvendinant šį variantą būtų modernizuojamas esamas pastatas – atnaujinama pagrindinė salė, optimaliai išnaudojamos kitos vidaus patalpos, atsirastų daugiau vietos menininkams-mėgėjams, repeticijų erdvėms, meno rezidencijoms, bendradarbiavimo erdvėms, ant stogo sukuriamos naujos apžvalgos, renginių erdvės. Šalia esamo pastato numatomas priestatas, kuris sukurtų galimybes plėsti veiklas, atnaujinama visa Žvejų rūmų teritorija, sudaromos galimybės lauko galerijai, įvairioms meninėms instaliacijomis, įrengiamas vidinis „Kultūros kiemas“ – viešoji erdvė lauko renginiams, susibūrimams, poilsiui, kultūros kompleksas pritaikomas žmonės su negalia.

„Tai aiški kryptis, kurią Tarybos kolegijos nariai mato šiandieną. Tai aukščiausia ambicija, drąsi ir ryžtinga vizija. Natūralu, kad visų atsakymų į visus klausimus šiandien dar niekas negali pateikti, o drąsios idėjos įgyvendinimas neabejotinai kels ir iššūkių, kuriuos šiandien šimtu procentu numatyti labai sudėtinga. Tačiau jei nesirinktume ambicingo varianto šiandien, tai tiesiog būtų sprendimo, kuris yra neišvengiamai būtinas, nukėlimas į ateitį ir jo įgyvendinimo laiko atitolinimas. Sprendimus turime priimti optimaliu laiku – tada, kai jų reikia, o ne žiūrėdami į kadencijų trukmę ar politinio gyvenimo ciklą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Įgyvendinus modernizavimo koncepciją „Žvejų rūmai“ galėtų tapti Kūrybos rūmais, kuriuose sudaromos išskirtinės sąlygos atsiskleisti kūrėjams ir patirti meną. Skaičiuojama, jog įgyvendinti siūlomą koncepciją kainuotų apie 38 mln. eurų, pasak koncepcijos kūrėjų, įgyvendinimas gali būti planuojamas etapais, pasitelkiant Europos Sąjungos finansines galimybes.  

Rengiant koncepciją, procese dalyvavo vietos bendruomenės, Žvejų rūmų kūrybiniai kolektyvai, įmonės, kurios rengia pasirodymus Žvejų rūmuose, kitos Klaipėdos kultūros įstaigos, aplinkiniai verslai, miesto kultūros atstovai. Buvo vertinami strateginiai miesto, valstybės, ES dokumentai, naujausios pastatų modernizavimo tendencijos ir kt.

Žvejų rūmai – vienintelis kultūrinės paskirties centras pietinėje miesto dalyje. Vertinga „Žvejų rūmų“ veikla organizuojant valstybines šventes ir atmintinų datų minėjimus, centre veikia 4  teatrai, 4 chorai, 2 tautinių šokių kolektyvai, Bendruomenių namuose veikia 20 senjorų kolektyvų, kurie vienija apie 350 narių. Centras per metus sulaukia iki 120 tūkst. lankytojų, tai yra trečias kultūros objektas mieste pagal lankomumą.

Kultūros centro Žvejų rūmai pastatas ir jo lokacija iš esmės yra tinkami kūrybinių dirbtuvių metu suformuotai kultūros centro ambicijai įgyvendinti, tačiau tam reikalingas įstaigos veiklos, pastato ir jo aplinkos infrastruktūros modernizavimas. Išreikštas poreikis, kad pastatas ir suformuotas naujas kiemas būtų ne tik funkcionalus, bet ir reprezentatyvus – taptų miesto ir ypač pietinės Klaipėdos dalies traukos tašku.