Prieš rinkimus nesąmoningi amerikiečiai tampa Rusijos dezinformacijos įkaitais

Kremlius, siekdamas skleisti dezinformaciją apie Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, pasitelkia nieko nenutuokiančius amerikiečius ir komercines ryšių su visuomene įmones Rusijoje, pirmadienį pareiškė aukščiausio rango žvalgybos pareigūnai.

Kelios audringos JAV politikos savaitės paskatino Rusiją, Iraną ir Kiniją skubiai peržvelgti savo propagandos vadovėlį. Žvalgybos pareigūnų teigimu, nepasikeitė jų pasiryžimas skleisti internete melagingus ir kurstančius teiginius apie JAV demokratiją, kad pakirstų pasitikėjimą rinkimais.

„Amerikos visuomenė turėtų žinoti, kad internete, ypač socialiniuose tinkluose, skaitomas turinys gali būti užsienio propaganda, net jei atrodo, kad jį siunčia amerikiečiai ar kad jis yra kilęs iš Jungtinių Valstijų“, – sakė vienas Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Anot valdžios institucijų, Rusija ir toliau kelia didžiausią grėsmę, kai kalbama apie rinkimų dezinformaciją. Taip pat yra požymių, kad 2024 metų rinkimų kontekste Iranas plečia savo pastangas, o Kinija elgiasi atsargiai.

Su Kremliumi susijusios grupės vis dažniau samdo Rusijoje esančias rinkodaros ir komunikacijos įmones, kad galėtų užsakyti kampanijų kūrimo darbus ir paslėpti savo pėdsakus, teigė pareigūnai per konferenciją su žurnalistais.

Dviem tokioms įmonėms kovą paskelbtos naujos JAV sankcijos. Pareigūnai sako, kad šios dvi Rusijos įmonės kūrė netikras interneto svetaines ir socialinių tinklų profilius, kad skleistų Kremliaus dezinformaciją.

Dezinformacija gali būti nukreipta į kandidatus, balsavimą arba į temas, dėl kurių JAV jau vyksta diskusijos, pavyzdžiui, imigraciją, nusikalstamumą arba karą Gazos Ruože.

Tačiau galutinis tikslas – priversti amerikiečius skleisti Rusijos dezinformaciją neabejojant jos kilme. Pareigūnai teigė, kad žmonės daug labiau linkę pasitikėti ir skelbti informaciją, kuri, jų manymu, yra iš vietinio šaltinio. Suklastotos interneto svetainės, sukurtos imituoti JAV leidinius, ir dirbtinio intelekto sukurti socialinių tinklų profiliai – tai tik du metodai.

Kai kuriais atvejais amerikiečiai, JAV technologijų bendrovės ir žiniasklaidos priemonės noriai skleidė Kremliaus pranešimus.

„Užsienio įtakos veikėjai vis geriau moka slėpti savo kišimąsi ir priversti amerikiečius“ skleisti šį turinį, sakė pareigūnas, kalbėjęs kartu su JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Vidaus saugumo departamento pareigūnais.

Senato Žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris praėjusį mėnesį teigė, kad nerimauja, jog šiais metais JAV gali būti labiau pažeidžiamos užsienio dezinformacijos nei prieš 2020 metų rinkimus. Pirmadienį jis sakė, kad žvalgybos pareigūnų perspėjimas rodo, jog JAV rinkimai yra „piktavalių veikėjų visame pasaulyje taikiklyje“.

„Be to, tai neramina ir dėl to, kad užsienio veikėjai, ir ypač Rusija, remiasi tiek nesąmoningais, tiek sąmoningais amerikiečiais, kad Jungtinėse Valstijose skleistų užsieniui palankius naratyvus“, – pareiškime teigė Virdžinijos demokratas M. Warneris.

Užsienio dezinformaciją stebintys pareigūnai sako, kad iki šiol 2024 metų rinkimų ciklo metu jie išplatino dvigubai daugiau įspėjimų kandidatams, valdžios atstovams, rinkimų biurams ir kitiems asmenims, į kuriuos taikosi užsienio grupės, nei 2022 metų rinkimų ciklo metu.

Rusija ir kitos šalys taip pat stengiasi pasinaudoti naujausiais įvykiais prezidento rinkimuose, įskaitant bandymą nužudyti buvusį prezidentą Donaldą Trumpą ir prezidento Joe Bideno sprendimą pasitraukti iš rinkimų kovos viceprezidentės Kamalos Harris naudai.

Pavyzdžiui, po pasikėsinimo į D. Trumpą Rusijos dezinformacijos agentūros greitai pasitelkė teiginius, esą demokratų retorika paskatino šaudymą, ar net nepagrįstas sąmokslo teorijas, kad pasikėsinimą surengė J. Bidenas arba Ukrainos vyriausybė.

Žvalgybos pareigūnai jau anksčiau nustatė, kad Rusijos propaganda atrodo skirta palaikyti D. Trumpą, ir pirmadienį pareigūnai teigė, kad šio vertinimo nepakeitė.

Mažinti paramą Ukrainai tebėra pagrindinis Rusijos dezinformacijos tikslas, o D. Trumpas praeityje gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir yra laikomas mažiau palankiu NATO.

Nors prieš neseniai vykusius rinkimus Taivane Kinija vykdė plačią dezinformacijos kampaniją, nesitikima, kad ši šalis bandys daryti įtaką prezidento rinkimams JAV, pirmadienį sakė pareigūnai.

Tačiau Iranas laikosi agresyvesnės pozicijos. Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines anksčiau šį mėnesį teigė, kad Irano vyriausybė slapta rėmė amerikiečių protestus dėl Izraelio karo prieš „Hamas“ Gazos Ruože.

Su Iranu susijusios grupės internete prisistatė aktyvistais, skatino protestus ir teikė finansinę paramą kai kurioms protesto grupėms, sakė A. Haines.