Žuvininkystės klestėjimo vizijos Kvietiniuose baigėsi sulig patikromis

„Neturinti analogų Lietuvoje. Viena didžiausių Lietuvoje žuvų auginimo uždarose akvakultūros sistemose įmonė UAB „Nortomas“ suprojektuota pagal naujausias technologijas ir pastatyta panaudojus Europos Sąjungos paramą. Čia per metus galima bus užauginti 30 tonų eršketų. Kaime užaugintos žuvys bus vežamos į Latviją, kur iš jų ruošiamasi išgauti juoduosius ikrus. Investuotojai patikino, kad šie būsiantys skaniausi pasaulyje. Ateityje numatyta įmonės plėtra“, – tokiomis optimistinėmis žiniomis prieš trejus metus Kvietiniuose buvo įžiebta viltis, jog šis kaimas gali tapti modernios žuvininkystės ne tik mūsų šalyje pavyzdžiu. Tačiau pompastiškai atidaryta ir net pašventinta įmonė, vos tik baigėsi ES paramos kontrolė, tyliai bankrutavo.

Kvietiniškiai pasigedo įmonės

Kvietinių bendruomenės susirinkime, kuriame buvo renkamas seniūnaitis, kvietiniškiai aptarė ir kitus juos dominančius klausimas. Vienas jų – kas gi atsitiko su prieš kelerius metus Kvietiniuose iškilmingai atidaryta UAB „Nortomas“ žuvivaisos įmone? Gyventojų teigimu, jau senokai ten niekas nebevyksta, o juk ir darbo vietų žadėta ir kiek Europos Sąjungos paramos lėšų įdėta! „Tai ką – tik pasinaudojo parama, o išėjo kaip visada šnipštas?“ – stebėjosi susirinkimo dalyviai, skatindami apie tai parašyti „Bangoje“.

Priminsime, kad 2015 m. birželio 30 d. Kvietiniuose su gausiu aukšto rango svečių būriu atidaryta ir net pašventinta UAB „Nortomas“ žuvivaisos įmonė teikė pagrįstų vilčių ir kaimo suklestėjimui. „Bangos“ reportaže iš įmonės atidarymo minėjome, kad bendrovė „Nortomas“ Kvietiniuose įkurta buvusių fermų teritorijoje. To paties pavadinimo įmonę, užsiimančią automobilių remontu, anksčiau valdė kvietiniškis, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Pranas Norvilas. Jis pirmasis užsimojo pasinaudoti ES parama ir buvo laimėjęs Europos žuvininkystės fondui teiktą projektą. Visgi įvertinęs verslo sudėtingumą jis bendrovę pardavė. Projektas buvo numatytas įgyvendinti su viena iš Latvijos didžiausių žuvų auginimo ir perdirbimo įmonių. Iš Kvietinių žuvivaisos įmonės į Latviją juodųjų ikrų gamybai planuota tiekti eršketus.

Žiniasklaidoje tuomet skelbta, kad parduotos bendrovės „Nortomas“ akcijų paketą latvių įmonė dalijosi su dviem akcininkais. Likus savaitei iki „Nortomo“ žuvivaisos įmonės Kvietiniuose atidarymo, vienas jų – Vytautas Galvonas, anksčiau buvęs finansų viceministru, žuvo.

Projektas buvo kontroliuojamas

Minėtame Kvietinių bendruomenės susirinkime, vykusiame rugsėjo mėnesį, kvietiniškiai sakė esantys nusivylę, kaip panaudojama ES parama. Jų nuomone, kažkas iš to pasipelnė, o kaimui iš tos žuvivaisos įmonės nebuvę jokios naudos.

Po kvietiniškių susirinkimo „Banga“ pasiteiravo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, kaip buvo vykdomas projektas Kvietiniuose, pagal kurį žuvų auginimo uždarose akvakultūros sistemose įmonė UAB „Nortomas“, suprojektuota pagal naujausias technologijas ir pastatyta panaudojus Europos Sąjungos paramą, turėjo planų tapti viena didžiausių Lietuvoje.

„Paramos skyrimas įmonei buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3D-6. Paramos sutartis su UAB „Nortomas“ pasirašyta 2012-02-17“, – redakcijai atsiųstame atsakyme pirmiausia dėstė Genovaitė Beniulienė, Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja.

Priminsime, kad tuomet žemės ūkio ministru buvo Kazimieras Starkevičius. Minėtuoju ministro įsakymu UAB „Nortomas“ projektui „Akvakultūros verslo kūrimas“ iš viso buvo skirta 1 454 003 Lt: 25 proc. Europos žuvininkystės fondo lėšos ir 25 proc. bendrojo finansavimo lėšos.

Panūdus susipažinti su minėtu įsakymu, kažkodėl interneto platybėse dabar jo iš karto nepavyko surasti. Po paklausimo Žemės ūkio ministerija atsiuntė nuorodą: įsakymas, pasirodo, besąs.

Kam bekilnoti senus įsakymus, jei, pasirodo, viskas buvo gerai su tuo Kvietinių žuvivaisos projektu? Mat minėtame Agentūros atsakyme optimistiškai informuojama, kad „Projektas baigtas įgyvendinti 2015 m. Investicijas, kurioms buvo skirta parama, įmonė atliko, investicijų įsigijimas patvirtintas ir patikrų metu. Kontrolės laikotarpiu projektas buvo nuolat tikrinamas – atlikta iš viso 10 patikrų“.

Bankrutavo po 5 mėnesių

Taigi, Agentūra atliko net dešimt patikrų, vadinasi, viskas „Nortomo“ žuvininkystės įmonėje ėjosi kaip per sviestą? Tai kur dabar ta įmonė, kodėl jos veiklos kvietiniškiai jau kelerius metus nebemato? „Bangai“ išsiuntus elektroniniu paštu klausimus buvusiam žuvivaisos įmonės vadovui, jis nieko neatsakė.

Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja G. Beniulienė akcentuoja, kad pagal pasirašytą sutartį projekto kontrolės laikotarpis, kartu ir projekto priežiūra baigėsi 2017-02-17. Ji pripažįsta, kad visgi paskutinės ataskaitos rodikliai nebuvę geri, Agentūra vykdė papildomas patikras, tačiau esą ir jų metu nebuvo nustatyta esminių pažeidimų.

„Bankroto byla įmonei buvo iškelta jau pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, t. y. 2017-07-10“, – informuoja minėto departamento direktoriaus pavaduotoja.

Betgi patikros rodė esant viską gerai, tai kodėl įmonė bankrutavo vos po 5 mėnesių, kai pasibaigė patikra? G. Beniulienės nuomone, reikėtų pabrėžti, kad pareiškėjas visų pirma pats yra atsakingas už verslo plano įgyvendinimą ir tai, kad įmonė veiktų pelningai.

Keista ši situacija, matyt, atrodo tik kvietiniškiams, pastebėjusiems, kad ES paramą gavusi įmonė „meškeres susivyniojo“ iškart po to, kai baigėsi Nacio­nalinės mokėjimo agentūros kontrolė. Valstybinėse institucijose niekas dėl tokio skubaus bankroto galvos sau jau ir nebekvaršina.

Pakako autoserviso patirties

Kodėl visgi buvo finansuotas bendrovės „Nortomas“ žuvininkystės projektas, kaip dabar paaiškėjo, neturėjęs jokios perspektyvos? Kvietiniškiai jau 2015 m., kai išgirdo, jog „Nortomo“ projektas gavo didžiulę ES paramą, abejojo, kaip įmonė, kurios pagrindinė veikla yra autoserviso paslaugos, gebės auginti žuvis ir dar taip moderniai ir gausiai? Tačiau tokie klausimai tikriausiai gali kilti tik „nesusipratėliams“ kaimo gyventojams, bet ne tiems, kurie tenkina paraiškas. Galima daryti išvadą, kad jokių abejonių, kad tik autoserviso patirtį turinti bendrovė negebės išvystyti žuvivaisos veiklos, projekto vertintojams nekilo.

„UAB „Nortomas“, teikdamas paraišką nurodė, kad teikia autoserviso paslaugas bei prekiauja autodetalėmis. Paraiškoje taip pat nurodė, kad vėliau įmonės pagrindinė veikla bus žuvininkystė. Patikrų metu nustatyta, kad žuvininkystės veikla buvo vykdoma. Pagal įstatus įmonė galėjo užsiimti įvairia verslo veikla. Tad keisti veiklos pobūdžio jai nereikėjo“, – į redakcijos užklausą atsakė Aistė Kanevičienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja.

Juodieji ikrai – svajonėse

Atidarant „Nortomo“ žuvivaisos įmonę vaizdžiai pasakota, kaip iš Kvietinių žuvivaisos įmonės į Latviją juodųjų ikrų gamybai bus tiekiami eršketai. Pirmaisiais metais Kvietiniuose buvo planuojama užauginti iki 15 t eršketų, vėliau – apie 30 t. Latvijos gamykloje esą bus išgaunami aukščiausios kokybės ikrai, iš vienos žuvies apie 10–15 proc. Kilogramas juodųjų eršketų ikrų didmeninėje rinkoje tuomet kainavo apie 1 000 eurų. Buvo platinama žinia, kad Latvijoje pagamintus ikrus valgo net ir Anglijos karališkoji šeima. Matyt, tai taip ir liko tik gražiais pasakojimais: bent jau kvietiniškiams tų juodųjų ikrų net ant vieno danties paragauti neteko.

Akvakultūros ūkių plėtrą Lietuvoje inicijavo į Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociaciją susivieniję žuvininkai – 42 juridiniai ir fiziniai asmenys. 2015 m. „Nortomas“ buvo tapęs 28-ąja įmone Lietuvoje, auginančia žuvis uždarose akvakultūros sistemose. Iki 2020 m. šalyje buvo planuojama pastatyti 34 tokio tipo įmones, kurių metinis pajėgumas leistų užauginti apie 3 550–9 500 tonų žuvų.

Žuvivaisos gamyklą „Nortomo“ pavyzdžiu buvo planuojama atidaryti ir Kupiškyje, buvusiame Vizgiūnų karjere. Į šį – žiniasklaidoje grandioziniu pramintą – projektą buvo planuota investuoti apie 90 mln. litų – ES ir privačių lėšų: per metus įmonė ketino pagaminti 3 750 t žuvies, sukurti apie 300 naujų darbo vietų. Tačiau neseniai „Bangos“ pakalbinti Kupiškio rajono laikraščio „Kupiškėnų mintys“ kolegos sakė, kad iš tiesų, nors prieš kelerius metus apie tokius svajonių planus rašė daug, tačiau rezultatų kol kas nesą jokių.

Pretenzijų nebegali turėti

Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja G. Beniulienė teigia, kad NMA esą nuolat atlieka projektų, priskirtų prie rizikingų, stebėseną: vertina, ar projektas tinkamai įgyvendinamas, ar pasiekiami numatyti rodikliai, atlieka papildomas analizes, esant poreikiui – patikras, nuolat komunikuoja su paramos gavėju. „Visgi kartais nepavyksta išvengti atvejų, kai paramos gavėjas bankrutuoja. Jei kontrolės laikotarpis jau yra pasibaigęs, laikytina, kad paramos gavėjas su agentūra yra atsiskaitęs ir pretenzijų jam agentūra negali turėti“, – paaiškina G. Beniulienė.

Žodžiu, dabar jau niekam nebeįdomu, kad kažkas, vertindamas Kvietinių žuvivaisos projektą, jį „pervertino“, kad kažkas įsakymu skyrė dideles ES lėšas, neatsižvelgdamas į projekto veiklos realumą. Juk investicijos esą buvo atliktos pagal projektą, o kad įmonė bankrutavo – tai jau esąs tik bendrovės reikalas. Palanki pozicija „svajoklių“ projektams.

Aštuoni – vienu adresu

Kad kai kuriose žuvivaisos projektų srityse kartais ir velnias koją gali nusilaužti, byloja ir pačios NMA 2015 m. parašytas kreipimasis į Žemės ūkio ministeriją apie paramos gavėjų – net 8 bendrovių galimai įtartiną veiklą. Agentūra tada pasiūlė ministerijai neskirti (neišmokėti) prašomų paramos sumų pagal pateiktus mokėjimų prašymus ir panaikinti sprendimus skirti paramą.

Probleminių klausimų nagrinėjimo komisijai, nagrinėjant Agentūros pateiktą medžiagą, kilo įtarimų, kad aštuonios bendrovės įsteigtos fiktyviai, kad pasinaudojant Supaprastintosiomis taisyklėmis būtų gauta daug didesnė parama nei nustatyta teisės aktuose, įgyvendinant to paties pobūdžio projektą. Įdomu tai, kad Kvietiniai tuo metu tiktai galėjo vadintis žuvivaisos projektų sostine. Mat projektų administravimo metu, 2015 m. spalio mėn., patikrų vietoje Agentūra nustatė, kad faktinė visų projektų įgyvendinimo vieta yra pastate-veršidėse, kurio adresas Cirulių g. 15, Kvietinių k.

Tuomet, remiantis išaiškintais faktais, buvo padaryta prielaida, kad minėtosios bendrovės įsteigtos fiktyviai, siekiant pasinaudoti didesne parama. Įvertinus turimą informaciją, tada buvo manytina, kad tikrasis vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo sukurti žuvų auginimo UAS kompleksą. Nustatyta, kad visos įmonės projektus įgyvendina tame pačiame pastate, dirbtinai išskaidydamos projektus, siekdamos pasisavinti kuo didesnę paramos sumą (pagal Supaprastintąsias taisykles didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 394 Eur, 8 projektams skirta paramos suma siekia 401 312 Eur).

Apibendrindama pateiktą informaciją ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu Žemės ūkio ministerija 2015 m. prašė Generalinę prokuratūrą įvertinti aštuonių bendrovių (beje, tarp jų buvo minima ir UAB „Nortomas“) ir su jomis susijusių asmenų veiksmus siekiant gauti didesnę paramą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti kaltus asmenis.

Ministerijos pastangos – perniek

Nuo minėtojo Žemės ūkio ministerijos kreipimosi į Generalinę prokuratūrą prabėgo treji metai. Kokie tyrimo rezultatai, ar yra nubaustų? Į šiuos klausimus „Banga“ neseniai gavo tokį Žemės ūkio ministerijos atsakymą:

„Taip, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o ši – į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Deja, pastaroji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Anot FNTT, nėra objektyvių duomenų konstatuoti, kad minimi juridiniai asmenys padarė nusikalstamą veiką, todėl baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.

Tuomet ŽŪM šį FNTT nutarimą apskundė Generalinei prokuratūrai. Jai atsisakius panaikinti FNTT nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, ŽŪM apskundė šį Generalinės prokuratūros sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

ŽŪM skundą minėtasis teismas atmetė nutaręs, kad šiuo konkrečiu atveju atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pagrįstas: Nacionalinei mokėjimų agentūrai ar kitoms valstybės institucijoms įmonių pateikti duomenys nebuvo melagingi, jie nebuvo slepiami, todėl neatitinka melagingos apgaulės sąvokos.

Šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ŽŪM apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir jis konstatavo, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas. Ši nutartis neskundžiama.“