Žurnalistui Jonui Laurinavičiui – Jono Aisčio literatūros premija

Ir atskrido, ir atplasnojo Poezijos pavasario paukštė į Rumšiškes – į poeto Jono Aisčio tėviškę. Kasmet čia atplasnoja, tik šiemet stipriai vėluodama, vos ne per patį vidurvasarį, kai oras toks neįtikėtinai karštas ir alsus. Tai ir dėl koronaviruso šventė buvo atidėliojama, laukiama karantino pabaigos.

Į Rumšiškių kultūros centro uždarą vasaros kiemelį susirinko ir vietos gyventojų, ir svečių iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų... Mat čia, šioje žemėje („...in terra Rumsiskensis“, kaip įvardijo poetas J. Aistis, jo vaikystės šilo juosta mėlyna, kukuoja gegutėlė, po Kauno marių vandeniu ilsisi gražuolis Kokalnis – Rumšiškių piliakalnis. Rumšiškėnai gerbia poeto Jono Aisčio atminimą – tai jis ne savo valia pokario sumaištyje atsidūrė JAV, kur ir mirė – ir tik nepriklausomos Lietuvos metais jo palaikai iš Vašingtono buvo atskraidinti į Rumšiškes ir atgulė netoli savo tėvų kapų miestelio kapinėse. Rumšiškėse yra Jono Aisčio muziejus, paminklinis biustas aikštėje prieš jį, viena gatvė, pavadinta jo vardu. Poeto kapą žymi žymaus skulptoriaus prof. Antano Kmieliausko sukurtas paminklas. Kiekvienais metais iškilmingai pažymimos Jono Aisčio gimimo metinės (šiemet – 117–osios).

Pradėdamas šventę, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus pabrėžė:

–Vienas svarbiausių Poezijos pavasario iškilmių akcentų Rumšiškėse – Jono Aisčio literatūros premijos įteikimas, laureatų pagerbimas. Premija skiriama už aistiškos dvasios sklaidą poezijoje, prozoje, literatūriniuose darbuose.

Meras literatūros premijos laureato regalijas įteikė žurnalistui, kraštotyrininkui, rašytojui Jonui Laurinavičiui, kurį šiai premijai gauti pasiūlė Lietuvos žurnalistų kūrėjų asociacija. Taip įvertinti jo eilėraščių rinkinys „Rugsėjo gėlės“ (2020) ir esė knyga „Ąžuolai žalieji“ (2020). Esė knygoje įdėtas platus rašinys „Toks mielas ir graudus Jonas Aistis, poetas klasikas iš Rumšiškių apylinkių“, kuriame aprašyti visi iškilmingi renginiai, skirti Jonui Aisčiui, pateikiama ir nemaža visuomenei nežinomos autentiškos medžiagos.

–Likimas man buvo dosnus, – priėmęs apdovanojimą, – kalbėjo Jonas Laurinavičius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis. – Aš buvau susitikęs, kalbinau, fotografavau Jono Aisčio brolį Juozą Aleksandravičių, visas keturias jo seseris, žmoną Aldoną Aistienę, jos dukras, anūkes... Tai buvo neužmirštamas pabendravimas, įdomiausi tų pokalbių epizodai pateko į laikraščių publikacijas, mano knygeles, kurių apie Joną Aistį ir jo aplinką išleistos aštuonios.

Kaip žurnalistas, ilgametis rajono laikraščio „Kaišiadorių aidai“ redaktorius, Jonas Laurinavičius užrašė ir paskelbė Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, architekto Edmundo Arbo–Arbačiausko, kitų garbių JAV lietuvių paliudijimus apie Jono Aisčio gyvenimą ir literatūrinę veiklą užjūryje. Išsaugojo kelis A. Aistienės laiškus. Gaila, kad daugelio tų žmonių šiandien jau nebėr. Beje, poetas K. Bradūnas du kartus dalyvavo Jono Aisčio laidotuvėse: Vašingtone ir čia, „in terra Rumsiskensis“.

Jono Aisčio literatūros premija 2021 m. buvo skirta ir Rimvydui Stankevičiui. Ja buvo įvertinta poeto eilėraščių knyga „Kiaurai kūnus“ (2020). Laureatas papasakojo apie savo kūrybą, paskaitė keletą eilėraščių. Renginio dalyvius plačiau supažindino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

Šventės programą gražiai paįvairino poetas bei žurnalistas Aivaras Veiknys, paskaitęs keletą naujausių savo eilėraščių, taip pat dainų autorius ir atlikėjas aktorius Mindaugas Ancevičius bei solistė Sigutė Trimakaitė.

Renginio vedėja buvo pirmoji (1990) Jono Aisčio literatūros premijos laureatė akt. Virginija Kochanskytė.

Poezijos pavasario paukštė po šios šventės išskrido. Tačiau neilgam – ligi kitų metų Poezijos pavasario iškilmių...