ŽŪM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą: prašo tirti galimą buvusios direktorės korupciją „Lietuvos žirgyne“

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, iš pareigų pasitraukusią buvusią „Lietuvos žirgyno“ direktorę Feliciją Kelmickaitę įtariant galima korupcija.

Kaip Eltai patvirtino ŽŪM, gavusi beveik metus žirgynui vadovavusios direktorės Felicijos Kelmickaitės prašymą, „Lietuvos žirgyno“ valdyba trečiadienį vadovę atleido iš pareigų. Laikinai žirgynui vadovauja direktorės pavaduotojas Saulius Tarasauskas, kelių mėnesių laikotarpiu planuojama skelbti naują vadovo konkursą.

„Žemės ūkio ministerija (….) turėdama pagrįstų įtarimų, jog (…) gali būti iššvaistytas didelės vertės Bendrovės („Lietuvos žirgyno“ – ELTA) turtas (galimai įvykdžius ir korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas), tuo sukeliant žalą ne tik Bendrovei, bet ir valstybei, kreipiasi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma trečiadienio ŽŪM kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA.

Ikiteisminį tyrimą dėl žirgyno veiklos prašoma pradėti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo.

Prašo ištirti galimą F. Kelmickaitės konkrečios įmonės protegavimą

„Lietuvos žirgynas“ pernai balandį pasirašė 9 tūkst. eurų vertės paslaugų sutartį su žemėtvarkos bendrove „Topokada“, iš kurios 3,5 tūkst. eurų turėjo būti pervesti avansu tik pasirašius sutartį. 

Pasak ŽŪM, ši sutartis turi galimai nusikalstamo protegavimo minėtai bendrovei požymių – esą F. Kelmickaitė be valdybos žinios nurodė sudaryti žirgyno padalinio Riešėje, Vilniuje žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą ir paties padalinio atsisakyti išvis.

„Sukuriama situacija, kad UAB „Topokada“ suteikia Bendrovei paslaugas – dėl Vilniaus padalinio žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto sudarymo ir pačio Vilniaus padalinio atsisakymo ir siūlomo pardavimo aplinkybių, taip sukuriant žalą Bendrovei ar valstybei“, – nurodo ministerija.

Anot ŽŪM, F. Kelmickaitė sudarė prielaidas žirgyno statinių eksploatavimui suformuoti neracionalių ribų bei neadekvataus dydžio valstybinės žemės sklypus.

„Jei būtų įvykdytas Bendrovės Vilniaus padalinio statinių pardavimas, naujasis šių statinių savininkas įgytų teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypų (…) valdymo teisių įgijimo. Toks scenarijus sudarytų prielaidas galimam valstybės turto – didelės vertės valstybinės žemės sklypų – užvaldymui, nes minėti valstybinės žemės sklypai dėl jų neracionalių ribų galimai negalėtų būti naudojami kitoms reikmėms ir ilgainiui patektų į privačių asmenų rankas“, – aiškinama rašte.

Kaip nurodoma, F. Kelmickaitei inicijuojant šiuos procesus, valdyboje dar nebuvo jokių sprendimų ir svarstymų, kad bus atsisakoma būtent žirgyno Vilniaus padalinio, o ne Nemuno ar Sartų.

Be to, valdybos nariams pradėjus kelti klausimus dėl F. Kelmickaitės veiksmų ir prašyti informacijos apie Riešės žirgyno pardavimą, direktorė esą „atsisakė pateikti informaciją ir informavo, kad nesėkmingai paslydo ir turi nedarbingumą“.

Sutartyje – galimi viešųjų pirkimų pažeidimai

Pagal sutartį „Topokada“ turėjo parengti vieno iš žirgyno žemės sklypų žemėtvarkos planus: nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo bylas, nustatyti sklypo dalį, reikalingą ten esantiems statiniams eksploatuoti, ir atlikti šios dalies formavimo pertvarkymo projektą. 

Visgi rašte Generalinei prokuratūrai ŽŪM argumentuoja, kad šią sutartį žirgynas pasirašė ne pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus – prie sutarties nebuvo pridėta jokių techninių specifikacijų, todėl nėra aišku, kokias konkrečiai „Topokada“ paslaugas ir kokia apimtimi žirgynas užsakė. 

Nurodoma, kad 2024-ųjų spalį žirgynas sudarė ir papildomą 3 tūkst. eurų (be PVM) sutartį su „Topokada“, kuriuo taip pat galimai pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, tinkamai neįforminant sutarties pakeitimo.

Argumentuojama, kad pernai kovo 1 d. „Lietuvos žirgyno“ vadove tapus F. Kelmickaitei, sutartis su „Topokada“ pasirašyta jau po mėnesio, balandžio 15 d.

Tuo metu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos duomenys, ŽŪM teigimu, rodo, kad minėtas Vilniaus padalinio sklypų pertvarkymo projektas pradėtas rengti jau gegužės 15 d., tačiau žirgyno valdyba apie planus atsisakyti Riešės filialo sužinojo tik po kelių mėnesių, rugpjūčio pabaigoje.

„Tai patvirtina ir valdybos protokoluose nurodyta informacija, kad apie ketinimą ir pasiūlymą atsisakyti Bendrovės Vilniaus padalinio niekur nėra užfiksuota ankstesniuose valdybos protokoluose“, – nurodo ministerija.

Be to, pasak ŽŪM, „Lietuvos žirgynas“ turi daug skolų, bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, nepaisant to, buvusi žirgyno vadovė savo iniciatyva nusprendė nupirkti 9 tūkst. eurų vertės žemės sklypo pertvarkymo paslaugas.

Apie planuojama pardavimą paskelbta dar sausį 

ŽŪM prašymu, „Lietuvos žirgyno“ valdyba šį sausį sustabdė Riešės žirgyno padalinio pardavimo procesus, kol bus pakartotinai įvertinta bendrovės finansinė būklė, prisiimtų finansinių įsipareigojimų rizikos bei aptartos galimybės optimizuoti žirgyno veiklą. 

ŽŪM yra pagrindinė žirgyno valdytoja, kuriai priklauso 89,6 proc. akcijų.

Kaip skelbė portalas „Delfi“, „Lietuvos žirgynas“ ketina parduoti Riešėje esantį Vilniaus padalinį, kurio bendra vertė viršija 1,3 mln. eurų.

Šiuo metu įmonė turi tris padalinius: Riešėje, Dusetose bei Pagėgiuose. 

Kaip anksčiau skelbė ELTA, sausio pabaigoje žiniasklaida pranešė, kad ŽŪM valdomo „Lietuvos žirgyno“ nepriklausoma valdyba galimai yra patyrusi ministerijos spaudimą atleisti dabar jau buvusią žirgyno vadovę F. Kelmickaitę.

Kaip skelbė LRT, vietoje F. Kelmickaitės vadovauti įmonei ruošiamas dabartinis žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas Genadijus Vorobjovas.