Zodiaku pasivadinusio įsimylėjėlių žudiko išradingumas stebino ir policiją, ir žiniasklaidą

Septintajame dešimtmetyje Kaliforniją terorizavęs serijinis žudikas laiškuose spaudai save vadino Zodiaku, o kiekvienas šalies gyventojas su nerimu laukė kitos serijinio žudiko žinutės.

Kodėl policijai nepavyko nustatyti Zodiako tapatybės net ir po 50 metų ir kokie buvo nusikaltėlio motyvai?

Ilgą laiką buvo mažai žinoma apie vieną garsiausių serijinių žudikų JAV istorijoje – penkiasdešimt metų po baisių nusikaltimų serijos pabaigos policija taip ir negalėjo įvardyti tikrojo žiauraus žudiko vardo ir apibūdinti jo išvaizdos.

Maniakas išsirinko pseudonimą, nusiųsdamas laišką vienam iš Kalifornijos valstijos laikraščių. Skirtingi nužudymo būdai, jo paties ženklas, slapti ženklai ir užšifruotos žinutės – Zodiako byla išliko vienu paslaptingiausių nusikaltimų Amerikoje, tačiau 2021 m. spalio 6 d. grupė privačių detektyvų paskelbė, kad tapo žinoma maniako tapatybė.

Zodiako fotorobotas

Zodiako istorija prasideda 1968 m. gruodžio 20 d. – tą dieną, kai serijinis žudikas įvykdė savo pirmąjį nusikaltimą ir paklojo pamatus užsitęsusiam tyrimui, kuris daugelį metų persekiojo visus JAV policijos pareigūnus. Pirmosiomis nusikaltėlio aukomis tapo du jaunuoliai – į pirmąjį pasimatymą prie vaizdingo Hermano ežero Vallejo miestelyje nuvykusi įsimylėjusi pora. Tačiau romantiškas vakaras baigėsi tragiškai – vos atėjus nakčiai, prie 16-metės Betty Lou Jensen ir 17-mečio Davido Faradėjaus automobilio priėjo nepažįstamas asmuo su ginklu rankoje. Žudikas liepė jauniems žmonėms palikti automobilį, po to Zodiakas nušovė Davidą, o paskui pasivijo ir nužudė Betty. Įsimylėjėlių kūnai buvo aptikti netrukus po žmogžudystės, tačiau policijai nepavyko sugauti nusikaltėlio.

Kitas Zodiako žingsnis buvo Darlene Ferrin ir Michaelo Mageau nužudymas. Jaunuoliai taip pat nusprendė šiek tiek laiko praleisti vieni prie Hermano ežero. 1969 m. liepos 4 d. įsimylėjėliai nuvažiavo į Blue Rock Springs parką ir apsistojo prie vandens. Apie 23 val., prie automobilio priėjo vyras ir penkis kartus šovė į jaunuolius iš pistoleto „Luger“, po to paleido dar du kontrolinius šūvius ir pabėgo iš nusikaltimo vietos. Mergina iškart mirė, tuo tarpu Michaelui, nepaisant patirtų sužalojimų, pavyko išgyventi.

Būtent ši žmogžudystė ir paskatino policiją manyti, kad mieste veikia serijinis žudikas – iki to laiko jis jau buvo nužudęs keturis žmones, o panašus stilius ir ginklas rodė, kad abiem atvejais žudė tas pats žmogus. Beje, vos po kelių valandų policininkų įtarimai pasitvirtino. Apie 1 valandą nakties Vallejo policijos departamentas sulaukė anoniminio skambučio iš kitame laido gale esančio asmens, kuris pranešė apie dviejų jaunuolių nužudymą parke ir prisiėmė atsakomybę už nusikaltimą.

Policija nedelsdama ėmėsi veiksmų ir sugebėjo nustatyti taksofono, iš kurio buvo skambinta, vietą. Kaip paaiškėjo, žudikas paskambino iš netoli nuo savo aukos D. Ferrin namų. Policijos komisariate buvo užfiksuotas ir pokalbis su nusikaltėliu, o vėliau dispečerė pastebėjo, kad skambinančiojo kalba lyg ir buvo pasiruošta iš anksto, o pats žudikas kalbėjo labai ramiai, net monotoniškai.

Zodiako kriptograma, kurioje jis užšifravo savo 7 aukas

Tačiau operatyvus policijos reagavimas nedavė jokių rezultatų – serijinio žudiko tapatybė vis dar buvo paslaptis, o naujų įrodymų rasti nepavyko. Tačiau tų pačių metų liepos 31 d. pats maniakas nusprendė apie save priminti žmonėms. Tą dieną trijų leidinių „Vallejo Times-Herald“, „San Francisco Chronicle“ ir „San Francisco Examiner“ redakcijos gavo tris šiurpinančius pranešimus, kuriuose buvo informacijos apie žmogžudystes automobiliuose. Laiškų autorius, prisistatęs Zodiako ženklu, tvirtino, kad už šiuos nusikaltimus atsakingas jis. Be to, visose trijose žinutėse buvo užšifruoti fragmentai, kuriuose, pasak maniako, buvo jo pavardė.

Zodiakas pareikalavo, kad leidiniai paskelbtų jo laiškus ne vėliau kaip rugpjūčio 1 d., priešingu atveju jis grasino nužudyti mažiausiai 12 žmonių. Kartu su miesto policijos departamentu laikraščiai nusprendė sutikti su Zodiako sąlygomis, o paskirtą dieną miestą sukrėtė žudiko žinutės populiarių leidinių pirmuosiuose puslapiuose. Po šešių dienų Zodiakas atsiuntė dar vieną laišką, sakydamas, kad dabar jis valdo situaciją ir laukia, kol apie jį bus sukurtas filmas.

„Gerbiamas redaktoriau, tai Zodiakas kalba su jumis. Aš vėl su tavimi. Pasakykite Herbui Cohenui [amerikiečių prodiuseriui], kad grįžau, visada buvau čia. Šis Toschi [San Francisko policijos departamento inspektorius Dave'as Toschi] yra geras, bet jis greitai pavargs mane vytis. Laukiu gero filmo apie mane. Kas mane vaidins? Aš kontroliuoju įvykius. Pagarbiai [kryžiaus ženklas apskritime], atspėkite.“

Donaldas Hardenas, mokyklos mokytojas, sugebėjęs iššifruoti savo laiškuose paslėptą Zodiako kodą.

Maniakas savo žinutes pasirašydavo neįprastu ženklu – mažu apskritimu su kryžiumi viduje. Kol kas nežinoma ir šio parašo reikšmė, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad tai žudiką įkvėpęs garsios amerikiečių kompanijos “Zodiac“ logotipas. Beje, policijai nepavyko iššifruoti nė vienos iš trijų kriptogramų, kurias Zodiakas atsiuntė su pirmomis trimis raidėmis. Tačiau tai pavyko padaryti dviem miesto gyventojams: matematikos mokytojui Donaldui Gardenui ir jo žmonai Betty. Rugpjūčio 8 d. susituokusi pora paskelbė dviejų maniako žinučių, kuriose buvo rašoma, kad jam patinka žudyti žmones, stenogramas, o jo aukos taps jo vergais pomirtiniame gyvenime.

Zodiako aukos: San Francisko zodiako aukos: Betty Lou Jensen, David Faraday ir Darlene Ferrin

Tų metų rudenį Zodiakas vėl smogė. Netoli Berisos ežero Napoje jis užpuolė Brianą Hartnellą ir Cecilią Ann Shepherd. Žudikas, ginkluotas ginklu ir peiliu, porai pasakė, kad yra pabėgęs nusikaltėlis ir ketina pavogti jų automobilį. Tačiau po to, kai Zodiakas surišo Brianą ir Cecilią, jis šaltakraujiškai su jais susidorojo. Po to maniakas ant savo aukų automobilių nubrėžė apskritimą su kryžiumi ir dingo. B. Hartneliui pavyko išgyventi, tačiau pakeliui į ligoninę mirė jo mylimoji. Policija apklausė išgyvenusįjį ir, remdamasi jo žodžiais, sukūrė apytikslį nusikaltėlio fotorobotą.

Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo, Zodiakas paskambino į policijos skyrių ir pranešė, ką padarė. Policijai pavyko surasti taksofoną, iš kurio buvo skambinta, tačiau tai niekaip nepadėjo tyrimui. Tiesa, tyrimui vadovauti paskirtas policijos departamento pareigūnas Kenas Narlowas sudarė psichologinį serijinio žudiko profilį ir apibūdino pagrindines jo savybes, tarp kurių buvo potraukis vandens telkiniams – visi nusikaltimai buvo įvykdyti prie vandens telkinių, taip pat jo aukų pasirinkimas – kiekvieną kartą nusikaltėlis sąmoningai pasirinkdavo porą, kuri mėgdavo buvimą automobilyje. Be to, K. Narlowas atkreipė dėmesį į įvairų ginklų pasirinkimą, kuris nebuvo būdingas tipiškam maniako įvaizdžiui.

Zodiako laiškas

1969 m. spalio 11 d. Zodiakas įvykdė paskutinę įrodytą žmogžudystę, kuri šįkart skyrėsi nuo ankstesnių. Tądien Zodiako nusikaltimo auka tapo taksi vairuotojas Paulas Stine'as, kurį maniakas nušovė iš „Luger“, pavogė piniginę ir nupjovė nedidelį marškinių gabalėlį. Žmogžudystę regėjo grupė paauglių, kurie policijai pasakė, kad matė iš taksi išlipantį juodaodį. Policija šukavo aplinkines teritorijas, tačiau susidūrė tik su vienu praeiviu, kurio išvaizda neatitiko liudininkų pateikto apibūdinimo.

Po kelių valandų policijos komisariatas sulaukė skambučio iš Zodiako, kuris nusprendė pasišaipyti iš pareigūnų. Jis pasakojo, kad iškart po taksisto nužudymo prie jo priėjo du policininkai, kurie klausinėjo apie nusikaltimą, tačiau įtarti jį net neatėjo į galvą. Kaip paaiškėjo iš Zodiako žodžių, išlipdamas iš taksisto automobilio jis buvo užsidėjęs kaukę, todėl paaugliai tamsoje jį supainiojo su afroamerikiečiu. Dėl šio siaubingo neveiklumo visos miesto policijos pajėgos atsidūrė šoke, o vos nepagautas žudikas kurį laiką slapstėsi.

Tiesa, Zodiako tyla truko neilgai. Po kelių dienų jis išsiuntė laišką „The Chronicle“, kuriame buvo kruvinų taksisto P. Stine'o marškinių gabalas, taip pat atskleidė keletą nusikaltimo detalių, kurias žinojo tik policija.

Kapitonas Donas Townsendas rodo automobilio, priklausančio 20-mečiui Brianui Hartneliui dureles

Po to, 1969–1974 m., žudikas išsiuntė dar apie dvidešimt laiškų, tarp kurių – atviruką su kriptograma, kurios nepavyko iššifruoti, galingą septynių puslapių tekstą, kuriame Zodiakas kalbėjo apie taksi vairuotojo nužudymą, taip pat žinutes su prisipažinimu apie dar 36 žmogžudystes, dėl kurių, beje, jis nebuvo pripažintas kaltu. Be to, kai kurie detektyvai mėgėjai netgi užsiminė, kad Zodiakas buvo ne vienas, o visa žudikų grupė, kuri tikriausiai priklausė kokiai nors sektai. Šiek tiek vėliau vienas iš tyrinėtojų pateikė versiją, kad Zodiakas buvo sektos „Šeima“, kurią įkūrė Charlesas Mansonas, narys.

Deja, visos iškeltos versijos buvo nepagrįstos, o po daugelio metų žiaurus žudikas taip ir nebuvo sučiuptas – visi rasti įkalčiai ir likę gyvi liudininkai nepadėjo policijai žengti pirmyn tiriant šią rezonansinę bylą. Galbūt tai lėmė tuometinių modernių technologijų trūkumas, o gal paties nusikaltėlio nusikalstamas talentas.

Po 1974 m. Zodiakas nustojo siųsti laiškus, tačiau tyrimas tęsėsi ilgus metus, o kai kuriose JAV apygardose byla vis dar atvira. Tarp įtariamųjų buvo prievartautojas Arthuras Leighas Allenas, George'as Russellas Tuckeris, Louisas Josephas Myersas, Jackas Terrence'as ir detektyvo Steve'o Hodelio tėvas George'as Hodelis. Sūnus įtarė savo tėvą tokio pat didelio masto nusikaltimu – Juodosios orchidėjos žmogžudyste, o vėliau teigė, kad Hodelis vyresnysis gali būti Zodiakas.

Sensacinga byla sulaukė didesnio dėmesio, todėl nenuostabu, kad apie paslaptingą serijinio žudiko istoriją buvo parašyta daug darbų ir nufilmuoti keli didelio masto filmai, tarp jų Davido Fincherio „Zodiakas“, režisieriaus Dono Siegelio „Purvinasis Haris“, Martino McDonagho „Septyni psichopatai“ ir daugelis kitų.

Iki šių dienų viena didžiausių atgarsių sulaukusių bylų Amerikos istorijoje buvo laikoma neištirta (policijos duomenimis, Napos apygardoje ji vis dar nagrinėjama), tačiau spalio 6 d. grupė žurnalistų, kriminalistų ir buvusių detektyvų, pasivadinusių „The Case Breakers“ vardu pranešė, kad maniako vardas pagaliau nustatytas. Pasak šios bendruomenės narių, po Zodiako kauke iš tikrųjų slėpėsi namų dažytojas Gary Francis Postas.

Pažymėtina, kad numanoma bylos atomazga tapo tyrimas, susijęs su auka, kuri anksčiau nebuvo siejama su Zodiako tapatybe – Sheri Jo Bates, kuri buvo nužudyta 1966 m. Riverside, mirtimi. Jos žudikas taip ir nebuvo rastas, tačiau nusikaltimo vietoje palikti įrodymai leido „The Case Breakers“ manyti, kad ją nužudė vienas ieškomiausių nusikaltėlių Jungtinėse Valstijose. Faktas yra tai, kad prie aukos kūno buvo rastas dažais išteptas laikrodis, taip pat išskirtinis bato atspaudas, kuris anksčiau buvo rastas prie kitų Zodiako aukų. Pasikapsčiusi dar giliau komanda išsiaiškino, kad netoli nusikaltimo vietos buvo ligoninė, į kurią tą pačią dieną, kai buvo nužudyta Sh. Jo Bates, su šautine žaizda buvo pristatytas kažkoks G. F. Postas.

Palyginę kitus įrodymus, bendruomenės nariai atliko kratą tariamo maniako (kuris, beje, mirė 2018 m.) namuose ir ten aptiko nuotraukas, kuriose aiškiai matyti randai, atitinkantys esančius Zodiako fotorobote. Tai, kad už nepagaunamo maniako kaukės slėpėsi G. F. Postas, taip pat liudijo ir Sh. Jo Bates nužudymo vietoje rastas laikrodis (jis buvo išteptas dažais, o G. F. Postas dirbo dažytoju), ir bato atspaudas. Mat nemažai teismo medicinos ekspertų jau anksčiau tvirtino, jog Zodiako batai priminė kariuomenės batus. Pasirodo, G. F. Postas buvo oro pajėgų veteranas ir galėjo turėti panašius batus.

Radusi įkalčius, grupė pasikalbėjo su įtariamojo kaimynais – nors nei vienas iš jų negalėjo patvirtinti ar paneigti „The Case Breakers“ versijos, viena vietos gyventoja pažymėjo, kad G. F. Postas „jai visada atrodė keistas ir gyveno dvigubą gyvenimą“.

Šiuo metu FTB susilaiko nuo komentarų, teigdamas, kad byla dar nebaigta, tačiau dauguma tyrimą sekusių asmenų yra įsitikinę, kad „The Case Breakers“ dalyviams pavyko žengti didžiulį žingsnį į priekį, o netrukus vieno baisiausių maniakų bylai JAV bus padėtas taškas.