Žmonės mano, kad pabandžiusi Vilniuje, centrinė valdžia draudimus perkels į regionus

Turbūt niekas nesiginčys, kad sostinė yra pavyzdys visai Lietuvai, kaip gyvensime po metų ar dvejų. Valdžios pilotiniai projektai iš pradžių išbandomi sostinėje. Paskui, jei nekyla rimtų abejonių, jei nesipriešina visuomenė, jie tampa įstatymu kitoms savivaldybėms.

Kūrenti anglimi yra maždaug dukart pigiau

Esame matę, kaip šaltu ir drėgnu oru sostinė skęsta smoge. Sunku patikėti, kad jo kaltininkas – iš individualių namų kaminų virstantys dūmai. Kūrenančių anglimi ar durpėmis, kaip matysime iš žemiau pateiktų skaičių, šalyje yra palyginti mažai, negi tie keli procentai vartotojų yra didžiausias smogo gamintojas? Peršasi išvada, kad didžiausias jo kūrėjas sostinėje – žiemos spūstyse vos judantis transportas.

Ne vieno nuomone, Vilniaus savivaldybės ponams lengva į gyvenimą leisti tokius sprendimus, kai patys nekūrena krosnies anglimi ar durpėmis. Bet juk šiandieniniai vartotojai anglį daugiausia degina dėl ekonomijos.

Interneto svetainės kuras.lt duomenimis, anglis pasižymi dideliu kaloringumu (apie 5500 kcal/kg), o kilogramo akmens anglies granulių kaloringumas siekia net iki 7000 kcal.

Tuo tarpu medienos pjuvenų granulės, priklausomai nuo medžio rūšies, gali pasigirti tik 3500-4500 kcal/kg kaloringumu.

Taigi net kainos atžvilgiu kūrenti akmens anglimi, ypač jos granulėmis, yra daug efektyviau, nei kūrenti bet kuria kita kuro rūšimi. Specialistai pažymi, kad nutrūkus elektros tiekimui, anglies granulės išlieka kaitrios iki 8 valandų, dėl to po avarijos tinkluose katilas lengvai atkuria automatinį darbą. Anglis lengvai nukonkuruoja ir malkas, kurios skirstomos į 3 kaitrumo grupes, bet kaitriausios jų (uosio, ąžuolo, beržo, klevo, skroblo, guobos) neviršija 2500 kcal/kg.

Aišku, tuojau pat atsiras skaičiuojančių, kad už anglies granulių maišelio kainą galima nupirkti didelę krūvą malkų. Bet tokiems galima rasti kitų argumentų. Gerai išdžiovintų beržo malkų kubinis metras sveria tik 650 kg, o kaloringumas, kaip žinia, skaičiuojamas pagal sudegintus kuro kilogramus. Pažvelgus į šiandienines siūlomo kuro kainas svetainėje kuras.lt galima susiskaičiuoti, kad tam, jog išgauti tiek pat šilumos, kiek sukuria kilogramas anglies granulių, prireiktų 2,6 kg sausų beržinių malkų. Žinant, kiek kainuoja kilogramas to ar kito kuro, galima suskaičiuoti, jog kūrenti beržinėmis malkomis šiandien išeina maždaug 1,8 karto brangiau, nei akmens anglimi.

Pagal kaloringumą (3500-4500 kcal/kg) durpių briketai prilygsta akmens anglims ir gerokai viršija sausų aukštos kokybės malkų kaitrumą. „Durpių briketai lengvai įsidega ir dega tolygiai, ilgai bet kokiose krosnyse, židiniuose, kietojo kuro katiluose. Palyginus su malkomis, durpių briketai dega 2,5 karto ilgiau,“ – rašoma svetainėje kuras.lt ir pažymima, kad „durpių briketai yra natūralus, ekologiškas, taupus bei netoksiškas kuras. Jų sudėtyje nėra dervų, o tai reiškia, kad katilas neužsiteršia suodžiais. Nėra klijų arba kitų rišiklių priemaišų, degdami neišskiria kenksmingų medžiagų“.

Net imant kaip atskaitos tašką patį žemiausią durpių briketų kaloringumą tampa akivaizdu, kad šildytis ne durpėmis, o beržinėmis malkomis šiandien taip pat kainuoja maždaug 1,8-2 karto brangiau.

2018 metais viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos bendrovių pripažintos UAB „Širvintų kuras“ vadovas, Širvintų rajono tarybos narys Marijanas Bylinskis sutinka, kad šildytis anglimi ar durpėmis šiuo metu yra pigiausia. Šis dalykas daug lemia, kodėl nemažai žmonių renkasi akmens anglį. Rusiška supakuota ir didmaišiuose fasuota akmens anglimi prekiaujančios įmonės vadovas sako, kad mūsų rajone tikrai yra nemažai žmonių, kurie renkasi šį kurą. Didesnė dalis jų gyvena kaime, bet yra pirkėjų ir tarp miesto gyventojų. Akmens anglies pirkėjai – daugiausia vyresnės kartos žmonės, namuose dar naudojantys seno tipo katilus, kai kurie – likusius nuo sovietmečio.

Beveik visą „Širvintų kuro“ parduodamos akmens anglies dalį sudaro gabalinė anglis, o anglies granulių, kaip ir durpių briketų, rajone parduodama labai nedaug.

Kalbėdamas apie durpių briketus Marijanas Bylinskis užsiminė, kad žino kelis rajono gyventojus, labai pamilusius šią kuro rūšį. Jiems nesvarbu, kad po kūrenimo durpėmis lieka daug pelenų, kad deginant išsiskiria specifinis kvapas. Žmonėms svarbiausia, kad šis kuras pigus, ilgai dega. Kaip ir akmens anglis.

• Eidamas miegoti, žmogus į katilą įverčia akmens anglies, pabunda ryte – katile ugnis dar rusena, namuose šilta. O prikrovęs malkų, ryte jų degant neberasi, namai atvėsę, – sakė Marijanas.

Įmonės vadovas skaičiuoja, kad akmens anglis, kaip ir medžio pjuvenų briketai, sudaro maždaug po 30 proc. parduodamo kuro, likusi dalis tenka malkoms.

Problema: seno tipo katilai

Sostinės valdžia jau pasiuntė aiškų signalą savo gyventojams, kad planai uždrausti anglies ar durpių kurą taps realybe. Tačiau šio kuro jau įsigiję gyventojai šį sezoną dar galės juo kūrenti savo katilus. Tiek senų, gal net sovietmetį menančių katilų, tiek šiuolaikinių, angliai pritaikytų katilų savininkų lauks pereinamasis vienerių metų laikotarpis. Iki 2022 metų birželio 1 dienos bus nuspręsta dėl kito šildymo sezono, patikino sostinės vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas ir pagrūmojo. Kaip jo žodžius paviešino internetinė žiniasklaida, už pažeidimą gyventojams grės bauda iki 600 eurų, „bet specialiai pareigūnai namų netikrins – labiausiai pasitiki savireguliacija, kad žmonės vieni kitus prižiūrės ir sudrausmins“.

Išvertus į žmonių kalbą, žmonės patys stebės ir uostys, kokie dūmai virsta iš kaimyno kamino, ir skųs pažeidėjus valdžiai.

Kad akmens anglis gali tapti nešvariu kuru, anot Marijano Bylinskio, galima pajusti apsilankius kai kuriuose tankiai apstatytuose sostinės ir ją juosiančiuose individualių namų kvartaluose, pavyzdžiui, – Buivydiškėse. Intensyvaus šildymo laikotarpiu nesunku užuosti, jog kūrenama akmens anglimi, ją išduoda iš kaminų virstantys juodi dūmai.

Ne tik rajono gyventojams kurą parduodantis Marijanas Bylinskis sutinka, kad anglis ir durpės nešvariu kuru pirmiausia tampa dėl katilų, kuriuose šis kuras deginamas.

Akmens anglies sudeginama 45 kartus mažiau

Marijanas Bylinskis sakė, kad jam dar neteko bendrauti su kolegomis apie tai, kad po metų ar kitų, vadovaujantis „sėkminga Vilniaus patirtimi, ekologijai pažangus sprendimas“ gali būti nuleistas visai likusiai šaliai.

Maža tikimybė, kad bus atsižvelgta į skaičius. O šie kalba ne valdžios naudai. Oficialios statistikos portalo duomenimis, per metus Lietuvoje būstus apšildyti sudeginama mažiau kaip 50 tūkst. tonų akmens ir rusvosios anglies, dar mažiau sukūrenama durpių ir durpių briketų. Palyginus vien tik su šildymui sunaudojama mediena, akmens anglies per metus šalyje sudeginama 45 kartus mažiau.

Šildysimės bėgiodami apie krosnį

Nors ir negausiai, tačiau anglį ir durpes kaip kurą naudoja ne tik namų ūkiai, bet ir viešasis sektorius. „Širvintų krašto“ žiniomis, tokiu kuru apšildomas senoji Zibalų mokykla, Jauniūnų seniūnijos administracinis pastatas. Centrinei valdžiai uždraudus deginti anglį ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje, vietinei valdžiai tektų sukti galvą, už kokias lėšas ir kuo šiuos katilus pakeisti. Su dar didesne problema susidurtų žmonės, kurie tiesiog neturi pinigų ne tik brangesniam kurui, bet ir naujiems katilams. Jei įvedus ekologinius mokesčius galima būtų dalį žmonių iš senų ir taršių automobilių persodinti ant dviračių, to paties modelio šildymui nepritaikysi: žmonės nemėgins sušilti bėgiodami aplink krosnį.

Gintaras Bielskis