Žmonės, kurių širdyse plevena ugniagesio gelbėtojo dvasia

„Šiandien gausus jaunų, drąsių ir profesionalių žmonių būrys papildys valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gretas. Kiekvienas mūsų galėsime jaustis daug saugiau, žinodami, kiek valios, ryžto ir pastangų jie įdėjo, kad taptų ugniagesiais gelbėtojais. Ši profesija – labai pavojinga. Jūsų uždavinys – gelbėti gyvybes ir apsaugoti žmonių turtą, o tai galima padaryti tik dirbant komandoje“, – birželio 15 d. įteikiant Ugniagesių gelbėtojų mokyklos baigimo diplomus kursantams kalbėjo šios mokyklos viršininkas Valdas Krulikauskas.

Diplomus būsimiesiems ugniagesiams įteikė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, kursantus pasveikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas. Tai jau 17-oji laida, baigusi vienerių metų ugniagesių gelbėtojų rengimo kursą. Mokslus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje baigė 34 kursantai. Jie sugrįš į savo apskritis, iš kurių yra gavę siuntimus. Šioje laidoje 11 kursantų yra iš Vilniaus, 7 – iš Kauno, 5 – iš Klaipėdos ir Panevėžio, 4 – iš Šiaulių apskrities ir kt. Lietuvos miestų. Pasveikinti būsimųjų ugniagesių gelbėtojų į diplomų įteikimo ceremoniją atvyko ir kursantų artimieji, tėveliai ir draugai.

Šeši kursantai už aktyvų dalyvavimą „Litexpo“ vykusioje parodoje „Studijos 2018“ ir už ugniagesio gelbėtojo profesijos pristatymą savo mokyklose, kurias jie baigė, buvo apdovanoti Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko padėkomis. Tai Justas Paltanavičius, Ovidijus Borkovskis, Artūras Nugaris, Virginijus Kančauskis, Rimvydas Kavaliūnas ir Dainius Klebonas. Kursantai moksleiviams pasakojo apie studijas Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, apie tai, ką sužinojo ir išmoko, ragino moksleivius pasirinkti šią profesiją ir stoti į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą.

Grupės seniūnas Justas Paltanavičius, į šią mokyklą įstojęs po tarnybos Lietuvos kariuomenėje, tikino, jog laikas čia prabėgo daug greičiau nei tarnaujant. „Įgijom tikrai daug žinių: ir kaip gaisrus gesinti, dirbti autoavarijų vietose, teikti pirmąją medicinos pagalbą. Norėčiau, kad tų nelaimių būtų kuo mažiau, tačiau jeigu jos įvyks, noriu padėti žmonėms. Tapti ugniagesiu buvo mano vaikystės svajonė, tačiau po mokyklos buvau įstojęs į Aleksandro Stulginskio universitetą studijuoti kultūros ir turizmo vadybą, tarnavau kariuomenėje. Bet tarnaudamas pradėjau galvoti, ką aš norėčiau veikti gyvenime, ir prisiminiau savo svajonę. Beje, su šia profesija teko ne kartą susidurti. Mano dėdė – gaisrininkas, o tėtis – policininkas, tad teko daug girdėti apie jų darbą. Bet iš šių dviejų profesijų mane labiau traukia ugniagesio. Ne kartą ir gaisrą esu padėjęs gesinti. Vieną kartą kaime degė ūkinis pastatas, kitą kartą gaisras kilo pas kaimyną“, – sakė J. Paltanavičius.

Justas, mokydamasis Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, buvo nuvykęs į Tauragę, į savo buvusią mokyklą, ir susitiko su abiturientais: „Pasiūliau mokyklos vadovybei supažindinti moksleivius su ugniagesio gelbėtojo profesija ir jie sutiko. Dvyliktokai, tarp jų ir merginos, susidomėję klausėsi manęs apie mokslus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, buvau atsivežęs jiems parodyti ir apsauginius ugniagesio gelbėtojo drabužius, ir kvėpavimo aparatą, parodžiau filmuotą medžiagą, kaip rengiami ugniagesiai, tai ne vienas susiviliojo šia profesija. Šiemet iš Tauragės į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ketina stoti 6 abiturientai, 3 iš jų – iš mano mokyklos. Dar ir kitiems pažįstamiems pareklamavau šią profesiją, kurie irgi susidomėjo šiais mokslais.“

Beje, Justas, kaip daugelis ugniagesių, profesionaliai nesportavo. Jis Muzikos mokykloje baigė trimito specialybę, grojo orkestre, moka groti ir saksofonu, tūba, altu, gitara, lankė sportinius pramoginius šokius. Be to, vesdavo renginius, savanoriavo jų metu. Tačiau dabar jis – susikaupęs, pasitikintis savimi ir pasiryžęs skubėti į pagalbą, gelbėti žmonių gyvybes ir turtą. J. Paltanavičius teigia, jog pavojų ir rizikos jis nebijo, o ugniagesio gelbėtojo darbe, pasak jo, svarbiausia pasitikėti savimi, greitai sureaguoti į pagalbos šauksmą ir suteikti profesionalią pagalbą.

Kad Ugniagesių gelbėtojų mokykloje išmoko labai daug, pripažįsta ir kursantas Ovidijus Borkovskis. „Nemaniau, kad čia taip įdomu mokytis. Mokslai ir čia įgytos žinios viršijo visus mano lūkesčius. Jeigu reikėtų rinktis dar kartą, nieko nekeisčiau. Gali būti, kad ir mano brolis abiturientas paseks mano pėdomis. Dabar jis užsirašė savanoriu į kariuomenę, tačiau po tarnybos joje žada stoti į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą,“ – sakė jis.

Ovidijui – jau 30 metų. Jis studijavo teisę kolegijoje, jam liko parašyti tik diplominį darbą, tačiau tuomet jis mokslus sustabdė ir išėjo savanoriu į kariuomenę. „Grįžęs po tarnybos nusprendžiau, kad nenoriu uniformos nusivilkti, tad stojau į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Šis darbas mane labai traukia. Čia svarbiausia dirbti komandoje, sugebėti bet kokioje situacijoje išlikti ramiam, blaiviai mąstyti ir greitai priimti sprendimus,“ – sakė O. Borkovskis.

Praktiką jis atliko Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje. „Norėčiau ir dirbti šioje komandoje. Po praktikos pasikalbėjęs su kitais kursantais, supratau, jog darbo krūvis ir išvažiavimų skaičius čia daug didesnis negu kituose rajonuose. Man teko padirbėti su visomis šios komandos pamainomis ir aš labai vertinu jų perduotas žinias ir patirtį,“ – sakė Ovidijus.