Žmogus su negalia Lietuvoje: pokyčiai, progresas ir ateitis

„Nebijoti kito žmogaus, eiti su atvira širdimi“, – tokio požiūrio bendravime su negalias turinčiais žmonėmis linki Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis. Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ rubrikos „Patarimai“ laidoje jam antrino ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis, į politiką atėjęs su išsikeltais pokyčio negalios temoje tikslais. Svečius kalbino socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjas Dalius Stankevičius.

Su judėjimo negalia gyvenančiam Seimo nariui Justui Džiugeliui mokyklą lankyti trukdė „keli laiptukai ir visuomenės požiūris“. Anot jo, sovietmečiu „iš viso nebuvo neįgaliųjų“. Vis tik, šis požiūris pirmus trisdešimt Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metų mažai kito - į žmonių su negalia poreikius buvo žiūrima atsainiai. J. Džiugelis džiaugiasi, jog pastarąjį dešimtmetį situacija gerokai pasikeitė: matomas didelis progresas tiek požiūrio, tiek aplinkos pritaikymo negalią turintiems žmonėms prasme.

LAIDĄ PAMATYTI GALITE ČIA

Balčikonis rubrikos „Patarimai“ metu padėjo suvokti prieinamumo temoje dažnai klaidingai suvokiamą „aplinkos“ terminą. Anot pašnekovo, aplinkos pritaikomumas neapsiriboja patekimu į patalpą. Aplinka, tai visuma, viskas, kas žmogų su negalia supa. V. Balčikonis mini pavyzdžius, kai į patalpą patekęs žmogus atsiduria nepageidautinoje, jo orumą žalojančioje situacijoje. V. Balčikonis primena, jog nereikėtų žmogaus su negalia bijoti. Tam, kad abu žmonės jaustųsi patogiai ir saugiai, egzistuoja tam tikri visuotiniai bendravimo principai.

Džiugelis pritardamas išsakytomis mintims priduria, jog negalios neturinčių žmonių nuomonė į neįgaliuosius priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau šioje lygtyje svarbi ir pačio žmogaus nuomonė apie save. Anot svečio, negalią turintis žmogus gali sąmoningai pasirinkti būti „kaip kempinė gailesčiui“, tačiau, kitu atveju, jis gali tinkamai identifikuoti savo galimybes ir įvykdyti veiksmus, esančius jo gebėjimų sferoje, paprašydamas pagalbos ten, kur jos reikia. Tai tampa pamatu oriam dialogui.

Orumas anot J. Džiugelio yra susijęs ir su žmogaus nepriklausomybe, o Lietuvoje dirbančiųjų neįgaliųjų skaičius ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Seimo nario teigimu, atsakymas slypi įtraukaus švietimo galimybėse ir darbo rinkos prieinamume. Be to, nors svečias mini Lietuvos horizontalius, t.y. įvairiose srityse - socialinėje, sveikatos, švietimo, aplinkos – taikomus sprendimus, pokalbio metu buvo išskiriamas neįgaliesiems pritaikytų kokybiškų viešųjų paslaugų trūkumas, konkretūs fizinių erdvių įrengimo aspektai.

Laidoje svečiai mini konkrečius Lietuvoje jau priimtus pakeitimus bei ir ateityje įsigaliosiančius teisinius sprendimus, tokius kaip įtraukaus švietimo reglamentus ar Europos direktyvos normos. „Prieš pokyčius yra daug nerimo“, – sako V. Balčikonis, dalindamasis šį procesą palengvinti galinčių diskusijų tarp nevyriausybinio sektoriaus, verslų bei valdžios institucijų užkulisiais.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti skirtingosspalvos.lt. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.