| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
Man gaila žmonių. Ne, ne tų kuriuos įžeidė. Man gaila žmonių apskritai. Man galbūt net gėda kad esu žmogus, o ne gyvūnas. Tiek tūkstantmečių praėjo – mes tobulėjom ir priėjom prie to kad pradėjom ristis atgal... Netikit? Apsidairykit. Ką matot? Žmogžudystės, savižudybės, terorizmas, nusikaltimai ir taip toliau ir panašiai. Aišku tai buvo visada taip ir bus visada. Nieko čia nepakeisi. Bet negi sunku būti paprasčiausiai žmogumi, o ne „žmogžvėriu"?
Nužmogėjimas – bjaurus dalykas. Aišku nereikia tikėtis kad va ateis diena ir visi vieni kitiems pradėsim teikti gėles. Net nepažįstamiems sutiktiems gatvėje, bet užtektų mums, kaip lietuviams ir nusišypsoti praeiviams, nors ir apsimestine šypsena bet bent tiek pasistengti. Pavyzdžiui teko lankytis kitose šalyse – ten žmonių elgsena maždaug 150% skiriasi nuo čionykštės. Ir tai jau nėra taip toli nuo Lietuvos – tik 3000 kilometrų Aišku skaičius didelis, bet gi žmonės tokie pat gyvena ten. Jei ką kalbu apie Airiją. Teko gyventi mažame miestelyje tai einant į parduotuvę visiškai nepažįstami žmonės prieidavo ir užkalbindavo. Paprasčiausiai iš pradžių buvau pasimetęs, vėliau pripratau, tačiau kai grįžau atgal į “realųjį” gyvenimą Lietuvoje aš negalėjau išeiti iš namų – man buvo baisu, žmonės susiraukę visi skuba, kliūna, jokių atsiprašymų, nieko. Savaitę sėdėjau ir mąsčiau: “Į kokį žvėryną sugrįžau?” Vėliau atsipeikėjau ir supratau, kad čia visada taip buvo ir bus taigi vėl išdrįsau išeiti į lauką. Labai stipriai nukrypau nuo temos, bet pasistengsiu dabar prie jos sugrįžti. Taigi. Tų savižudybių visur pilna visur jų pasitaiko. Aišku jei nuoširdžiai paieškotume tai tikrai atrastume kokią nors Afrikos tautelę ar gentį, kurioje niekas net nežino kad gali būti toks dalykas kaip savižudybė. Jei jie gali taip gyventi kodėl mes negalim?
Lietuvis užsisklendęs savyje žmogus. Jis iškęs viską pats, bet gink Dieve neparodys savo jausmų aplinkiniams. Manau tai klaidinga ir absurdiška. Pats vienas žmogus negali išspręsti absoliučiai visų savo problemų – visada reikia kažko, kas padėtų. Visada reikia žmogaus – artimo, kuriam ant peties galėtum paverkti pasakyti kas spaudžia širdį. Jei verksi tik sau ant peties – savęs gailėsies, gali būti kad įniksi į alkoholį ar dar baisiau į narkotikus. Sakot, kad ir ne tokie vieniši įniksta – atsakau jūs teisūs, bet mano asmenine nuomone jie tai padaro iš dyko būvimo ar iš per gero gyvenimo.
Bus daugiau.
0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 4 5 1 8 0 0 0 0 0 0
0 0 0 2 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 4 0 0 0 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 3 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 8 1 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0
