Žmogaus teisių komiteto pirmininkas: Lietuvos visuomenė nepasiruošusi diskusijai apie eutanaziją

Prancūzijos parlamentui pradėjus svarstyti apie pagalbos mirštant įteisinimą, Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sako, jog Lietuvoje panašių diskusijų artimiausiu metu nereikėtų tikėtis. Visuomenė, akcentuoja socialdemokratas, tam dar nėra pasiruošusi.

„Beveik be jokių abejonių Lietuvos visuomenė turbūt nėra pasiruošusi diskusijai apie eutanaziją dėl įvairių aspektų“, – Eltai sakė L. Šedvydis.

„Pagrindinė problema ta, kad yra daugybė etinių šito klausimo aspektų. Tarkime, tose šalyse, kur eutanazija egzistuoja labai ilgai, pavyzdžiui, Nyderlanduose, kurie pradėjo (atlikinėti eutanaziją – ELTA), mes matome gana groteskiškus atvejus, kai eutanaziją, kaip paslaugą, suteikiančios įmonės netgi užsiima reklama“, – teigė komiteto pirmininkas. 

Be to, jo teigimu, Lietuva užima lyderiaujančias pozicijas tarp šalių, kuriose fiksuojama daugiausiai savižudybių, tad, kaip vadina parlamentaras, savižudybė kito žmogaus rankomis, esamos situacijos taip pat nepagerintų.

„(Tai yra – ELTA) savižudybė kito žmogaus rankomis arba savižudybė, kuriai mes, kaip visuomenė, suteikiame kažkokį teisinį pritarimą“, – aiškino parlamentaras.

„Žinant tai, kad mes Lietuvoje šiaip turime didžiulę problemą – mes esame vieni iš lyderių pasaulyje pagal savižudybių skaičių – mano jausmas yra tas, kad ta diskusija (dėl eutanazijos įteisinimo – ELTA) neprisidėtų prie šitos problemos suvaldymo ar sprendimo“, – pridūrė L. Šedvydis.

Apsisprendimui dėl eutanazijos įtakos turi ir aplinkos spaudimas

Be to, socialdemokrato teigimu, reikėtų įvertinti ir tai, jog tokį sprendimą asmuo dažnai priima ne tik dėl objektyvių priežasčių, nepakeliamo skausmo ar kančios, bet ir dėl artimųjų įtakos ar nenoro tapti našta. 

„Tai yra tiesiog, pavadinkime, žmonių, kurie galbūt yra apleisti ir mano, kad yra našta kitiems, sprendimas, kuris yra ydingas“, – kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

„Reikia suprasti, kad dažnai tie sprendimai yra priimami ne paties asmens, bet atsiranda aplinkos spaudimas“, – pridūrė jis.

Tiesa, politikas pripažįsta, jog ekstremaliais atvejais teisė numirti žmonėms turėtų būti suteikta, tačiau tokiam požiūriui, parlamentaro teigimu, visuomenė dar nėra pasiruošusi ir to, kaip akcentuoja L. Šedvydis, reikėtų paisyti.

„Tam tikrais atvejais ta teisė numirti galbūt turėtų būti suteikta“, – Eltai sakė socialdemokratas.

„Atvejai, kai tai yra pateisinama, greičiausiai egzistuoja – tai žmonės, kurie turi reikalų su nenumalšinamu skausmu, kurių kasdienis gyvenimas yra kančia. Tačiau mūsų visuomenė šitai diskusijai, mano supratimu, tikrai nėra pasiruošusi. Visgi, į tą visuomenės nuomonę bent kiek reikėtų atsižvelgti“, – pridūrė jis. 

V. Čmilytė-Nielsen: diskusija yra neišvengiama

Tuo metu Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak jos, šiuo metu yra gyventojams svarbesnių klausimų, susijusių su šalies saugumu ir gynyba, tačiau diskusijos apie eutanaziją, parlamentarės teigimu, vis tiek yra neišvengiamos.

„Pirmiausia, aišku, yra klausimai, kurie dabar mūsų visuomenėje yra absoliučiai prioritetiniai ir tokie fundamentalūs. Tai yra, aišku, saugumas, gynyba. Natūraliai tokius, tarkime, šiek tiek mažiau gyvybiškai išgyvenimui svarbius klausimus (…) žmonės yra linkę tokiais atvejais pastumti šiek tiek į šalį“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manyčiau, kad kai jau aktyviau prasidės ta diskusija, o ji neišvengiamai prasidės, nes visose išsivysčiusiose šalyse ji yra, tai reikės laiko, kad konsensusas būtų pasiektas tokiu jautriu klausimu, jeigu jis apskritai įmanomas“, – pridūrė liberalė.

Tiesa, pasak jos, šios temos atėjimas į Lietuvą dar gali kiek užtrukti, mat tam turi pasiruošti ne tik visuomenė, bet ir politikai. 

„Diskusijoms, matyt, visą laiką yra vienaip ar kitaip pasiruošę, ir diskusijų įvairių yra, bet kažkokiems konkretiems projektams šitoje srityje aš dar neįžvelgiu, kad būtų Seimas pasiruošęs“, – aiškino politikė. 

„Aš manau, kad gali ir ne vienus metus užtrukti, žiūrint į tai, kiek laiko Lietuvoje užtruko vien diskusijos, pavyzdžiui, apie tokius klausimus kaip Stambulo konvencija, žmogaus teisių srities (klausimai – ELTA) arba ta pati partnerystė, kuri iki šiol dar nėra iki galo bent jau parlamente išspręsta“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen. 

ELTA primena, kad Prancūzijos parlamento žemieji rūmai antradienį per pirmąjį svarstymą patvirtino įstatymo projektą dėl teisės numirti. Tai pirmasis žingsnis ilgai trunkančiame procese siekiant suteikti pacientams medicinos pagalbą, kad jie galėtų baigti gyvenimą aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis. 

Prezidento Emanuelio Macrono remiamą įstatymą iš viso patvirtino 305 įstatymų leidėjai, bet jam prieštaravo kai kurios konservatorių grupės – 199 deputatai balsavo prieš įstatymo projektą. Visos parlamentinės frakcijos leido savo nariams balsuoti pagal asmeninius įsitikinimus ir be partijų suvaržymų.

Pagal įstatymą asistuojama mirtis būtų leidžiama tik esant „pažengusiai“ ligos stadijai, kuri apibrėžiama kaip „negrįžtamas procesas, kuriam būdinga blogėjanti sergančiojo sveikatos būklė, daranti įtaką jo gyvenimo kokybei“. 

Iki šiol skausmų kankinami prancūzai pacientai, norintys nutraukti savo gyvenimą, turėjo keliauti į užsienį, įskaitant kaimynę Belgiją. Dabartiniai Prancūzijos teisės aktai leidžia pasyvią eutanaziją, pavyzdžiui, atsisakyti dirbtinio gyvybės palaikymo, o nuo 2016 m. gydytojai taip pat turi teisę sukelti „gilią ir nuolatinę sedaciją“ nepagydomai sergantiems ir skausmų kankinamiems pacientams. Tačiau aktyvi eutanazija, kai gydytojai pacientams skiria mirtinas vaistų dozes, tebėra neteisėta.