Žmogaus teisių gynėjai ragina iš anksto neformuoti neigiamos nuostatos migrantų atžvilgiu

Žmogaus teisių gynėjai ragina neformuoti išankstinės neigiamos nuostatos migrantų atžvilgiu ir sako, kad neišnagrinėjus konkretaus atvejo negalima nuspręsti, ar žmogus yra pabėgėlis, ar ekonominis migrantas.

Valstybės institucijų vadovai pažymi, kad smarkiai išaugus nelegalių migrantų skaičiui pasienyje su Baltarusija reikia rasti „balansą tarp nacionalinio saugumo reikalavimų ir žmogaus teisių reikalavimų“.

Gegužės pabaigoje autoritarinis Baltarusijos vadovas  Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys.

Klausimą dėl trečiųjų šalių piliečių migracijos į Lietuvą, įvertinant žmogaus teisių aspektus, trečiadienį dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų bei valstybės institucijų atstovams nagrinėjo Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Viceministras: reikia ruoštis visiems scenarijams

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad Lietuvai reikia pasiruošti visiems scenarijams, nes kol kas iš Baltarusijos sieną kertančių pabėgėlių skaičius auga eksponentiškai, o ateityje sprendžiant jų apgyvendinimo klausimą gali tekti statyti ir palapinių miestelį.

Šį variantą kritiškai įvertino žmogaus teisių gynėjai, argumentuodami, kad taip gali būti neužtikrinami baziniai žmonių poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, higiena.

„Bet kurios pamatinės žmogaus teisės visur galioja ir visur ne ekstremalioj situacijoj yra užtikrinamos. Neturėtumėme abejoti, ar maitinimas, vanduo ar higienos priemonės nėra suteikiamos, jos tikrai yra suteikiamos. Bet kritiniu atveju, ir kritinis atvejis yra didėjantis šiai dienai, turime pasiruošti visiems scenarijams, A, B ir C. Šiandien turbūt yra A scenarijus, bet tuoj prieisime ir prie B, ir palapinių miestelis, jei bus jo poreikis, ir prie jo prieisime“, – per komiteto posėdį sakė A. Abramavičius.

Viceministras pabrėžė, kad pabėgėlių srautas ties siena su Baltarusija išaugo kelis kartus.

„Kalbant vien apie Baltarusijos ruožą, jei 2019 metais buvo tik 37 atvejai neteisėtos migracijos, 2020 metais – 74, tai 2021 metais yra visiškai skirtinga situacija. Pirmi keturi mėnesiai – 80, per penktą mėnesį – vėl 80, ir šiai dienai per aštuonias dienas – 108. (pabėgėlių šalys) Irakas, Sirija, bet taip pat Tadžikistanas, Egiptas“, – informavo A. Abramavičius.

Jis teigė, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietos yra beveik užpildytos.

„Užsieniečių registracijos centras yra išsemtas, 174 užsieniečiai, iš jų 153 prieglobsčio prašytojai, apie 40 žmonių izoliuojami pačiose užkardose. Ruklos centre dar yra laisvų vietų, apie 30 vietų, bet Rukla jau integracinė vieta, labiau tiktų šeimoms ir vaikams, o Jiezne daugiabutis pilnai užpildytas ir jis labiau skirtas žmonėms, kurie siekia integracijos“, – kalbėjo viceministras.

Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje laikinoji direktorė Neringa Gaučienė BNS informavo, kad per pastarąjį laikotarpį padidėjusio migrantų skaičiaus nėra ir centras turi laisvų vietų apgyvendinimui.

„Laukiame Migracijos departamento sprendimų ir esame pasiruošę priimti“, – BNS perduotame komentare sakė N. Gaučienė

Žmogaus teisių gynėjai: baziniai poreikiai turi būti užtikrinti

Žmogaus teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad baziniai humanitariniai poreikiai turi būti užtikrinti visiems migrantams, nepriklausomai nuo jų statuso, taip pat ragino neformuoti išankstinės neigiamos nuomonės migrantų atžvilgiu.

„Kai yra reguliarus srautas, Lietuvoje iš tiesų prieglobsčio procedūros ir priėmimo sąlygos užtikrinamos, bet kai srautas didesnis, peržengia tam tikrus pajėgumus, tie humanitariniai poreikiai gali būti aštresni“, – sakė Lietuvos Raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.

„Kas labai svarbu – užtikrinti maitinimą ir geriamą vandenį, jei mes kalbėsime apie šimtą ir daugiau žmonių, tai reikia apgalvoti. Antras svarbus momentas yra higienos priemonės, galimybė nusiprausti, ir vėlgi galvojant apie palapinių miestelių šis poreikis turi būti užtikrintas“, – teigė ji.

„Bet kokiu atveju, kai mes kalbam apie žmogaus teisių užtikrinimą, mes kalbame ne apie šiltnamio sąlygas, ne apie prabangą, kalbame apie bazinius humanitarinius poreikius, kuriuos valstybė bet kokiu atveju su bet kokiu teisiniu statusu esantiems žmonėms privalo užtikrinti“, – pabrėžė Raudojo kryžiaus atstovė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas komitete svarstant klausimą dėl situacijos pasienyje su Baltarusija yra sakęs, kad nereikėtų bijoti peržiūrėti nelegalių migrantų buvimo Lietuvoje sąlygų, kad būtų nusiųsta žinutė, jog „čia nėra šiltnamis“.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros UNHCR atstovė Lietuvoje Renata Kuleš teigė, kad reikia stiprinti pabėgėlių priėmimo pajėgumus, o palapinių miestelis būtų kraštutinis atsakas.

„Padidėjęs atvykstančiųjų į Lietuvą ir prašančiųjų prieglobsčio skaičius verčia iš tikrųjų dėti pastangas ir žiūrėti, kaip įmanoma padidinti Lietuvos pajėgumus stiprinant priėmimo galimybes Lietuvoje“, – per komiteto posėdį sakė R. Kuleš.

„Šiandien, kai kalbama apie palapinių miestelį, norėtume pabrėžti, kad tai tik laikina priemonė, kuri turėtų būti naudojama išnaudojus visas kitas galimybes. (...) Mūsų įžvalga būtų stiprinti dabar esamus pajėgumus, bet nekurti tų kraštutinių atsakų į ekstremalias situacijas, nes visi supranta, kad palapinių miestelis nebūtų atsakas į šeimų ar pažeidžiamų asmenų apgyvendinimą“, – pažymėjo JT Pabėgėlių agentūros atstovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „kiekvienas prieglobsčio prašymas turėtų būti išnagrinėtas atliekant prieglobsčio procedūrą“.

„Tuomet galima pasakyti, ar tas žmogus yra pabėgėlis, ar ekonominis migrantas, bet mes matome viešoje erdvėje, kad labai lengvai pasakoma, kad tam tikri asmenys yra ekonominiai migrantai“, – kalbėjo R. Kuleš.

Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Fausta Viktorija Osičnaitė teigė, kad neatlikus individualaus kiekvieno asmens prieglobsčio prašymo tyrimo negalima „iš anksto preziumuoti, kad didžioji dalis esamų ar būsimų migrantų bando ar bandys patekti nelegaliai“.

Anot jos, laikysena, kad „realaus prieglobsčio poreikio jie neturi, kad dauguma jų siekia piktnaudžiauti teise į apsaugą nuo persekiojimo, formuoti neigiamą visuomenės nuomonę, Seimo kontrolierių nuomone, nesuderinama su siekiu užtikrinti žmogaus teises visiems be išankstinio nusistatymo, be diskriminacijos“.

Srautai išaugo kelis kartus

Pastaruoju metu stebimas didelis iš Baltarusijos atvykstančių migrantų suaktyvėjimas, dėl to pasienyje tris kartus sustiprintos pajėgos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik 300 nelegalų. Daugiausiai – Irako piliečiai. Šis skaičius yra pusketvirto karto didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę sakė, kad nelegalių migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.

Siekdama apsaugoti sieną, Lietuva spartina Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėjimo sistemų diegimą. Šiuo metu jomis stebima 38 proc. pasienio. Tam iš viso reikės 38 mln. eurų, dalį lėšų jau numatyta skirti peržiūrint šių metų biudžetą.

BNS