Žmogaus teisių centras: moterims reikia ne tulpių, o Stambulo konvencijos

Minint Tarptautinę moterų solidarumą dieną, Žmogaus teisių centras ragina šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kitus kandidatus prezidento rinkimuose pasisakyti už Stambulo konvencijos Lietuvoje ratifikavimą.

„Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, norime viešai paklausti visų kandidatų į prezidentus, ar palaikote Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje? Šį klausimą ypač adresuojame dabartiniam šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris iki šiol neįvardijo savo pozicijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir per penkerius prezidentavimo metus nepanaudojo savo moralinio autoriteto ratifikavimui“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Ji taip pat pažymi, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje vis dar yra didelė ir aštri problema. Pasak J. Juškaitės, viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje.

„Todėl minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, raginame visus kandidatus ir kandidates ne tvindyti savo socialinių tinklų paskyras tulpėmis, bet atsakyti į vieną labai svarbų klausimą – ar jie palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą?“ – sakė J. Juškaitė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo Europos lyčių lygybės instituto skaičiavimai, smurtas prieš moteris Lietuvai kasmet kainuoja apie 2,3 mlrd. eurų.

„Tai maždaug šimtu milijonu eurų daugiau nei šių metų valstybės biudžete numatytos visos lėšos gynybai“, – pabrėžia J. Juškaitė.

„Jei mušama moteris netenka darbingumo – vadinasi, valstybei kainuoja sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, kainuoja policija, prokurorai, teisėjai ir visa pagalbos sistema“, – pridūrė ŽTC vadovė.

Reikalingas sistemiškumas

Moterų informacijos centro programų vadovė Dovilė Masalskienė atkreipia dėmesį, kad smurto prieš moteris problema Lietuvoje kol kas sprendžiama fragmentiškai, neišgryninant esminių jos priežasčių. Tuo metu Stambulo konvencija siūlo sisteminį šios problemos sprendimo būdą, pažymi specialistė.

„Stambulo konvencija yra sisteminis įrankis – (...) ji siūlo taikyti apsaugos priemones, mokymus ir visą tą sistemą stebėti, vykdyti monitoringą ir ją tobulinti. Perkeldami tik jos dalis ir tik tas, kurios nekels ažiotažo visuomenėje, mes prarandame sistemiškumą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Masalskienė.

„Įstatyme turime seksualinio smurto straipsnį, bet statistikoje to nematome – (...) nors kai kalbame su moterimis, jos atsiskleidžia ir beveik visuose santykiuose, kur yra fizinis smurtas, pastebime, kad yra ir seksualinis smurtas, tiesiog jo niekas nefiksuoja“, – detalizavo D. Masalskienė.

„Pernai buvo pradėtas kurti informacinis (pagalbos smurtą patyrusioms moterims – ELTA) centras, bet tai nėra pagalba. Tai nėra krizių, medicinos priemonių centras, kur atėjusi moteris galėtų gauti visą pagalbą ir paslaugas gauti vienoje vietoje. (...) Neturime ir prieglaudų moterims, specializuotų krizių centrų, kur jos galėtų gauti pagalbą, išsikelti iš gyvenamosios vietos“, – pridūrė specialistė.

Pasak J. Juškaitės, būtent seksualinio smurto pagalbos sistemos nebuvimas ir yra didžiausia problema.

„Jei moteris yra užpulta gatvėje ir prieš ją panaudojama seksualinė prievarta – nėra vieno centro, kur ji gali kreiptis ir jai būtų pasakyta, kokiu būdu ji turi surinkti įrodymus, kaip juos užfiksuoti, kaip gauti psichologinę pagalbą. Apskritai nėra vietos, kuri suteiktų jai pagalbą atsistatyti. Žmogus turi pats sugalvoti, kur ir pas kokius specialistus kreiptis“, – teigė J. Juškaitė.

„Tai yra žiaurus bardakas, dėl kurio kenčia seksualinę prievartą patyrusios moterys“, – pridūrė ŽTC vadovė.

Be to, kaip atkreipė dėmesį Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė, Stambulo konvencija yra ir vertybinę poziciją atspindintis dokumentas.

„Konvencija nėra tik priemonių visuma – tai ir vertybinė pozicija. (...) Nepriimdami šitos konvencijos vis dar nesutinkame su tuo, kad moters vaidmuo Lietuvoje yra suvokiamas ydingai. Iš tų ydų labai dažnai ir kyla smurtinės situacijos. Visą prevencinę konvencijos dalį atmetame manipuliuodami socialine lytimi, kas yra tik pasakymas, kad priskirti moteriai vaidmenys gali lemti smurtą prieš ją“, – kalbėjo specialistė.

„Visa tai, kaip matome analizuodami situacijas, labai dažnai ir tampa smurto priežastimis. Tai nepriimdami tos konvencijos ir įsivaizduodami, kad galime nereaguoti į tai, iš kur tas smurtas kyla, labai daug prarandame“, – sakė S. Aginskaitė.

ELTA primena, kad Lietuva Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Visuomenėje ir tarp politikų nerandant sutarimo dėl poreikio ratifikuoti šį dokumentą, Seimas pernai rudenį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Konstitucijai. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Šių metų kovo 4 d. KT paskelbė, kad pradeda nagrinėti bylą pagal Seimo paklausimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Anot T. V. Raskevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad KT sprendimas bus paskelbtas Seimo pavasario sesijos metu, Laisvės frakcija mato būtinybę įtraukti įstatymo „Dėl Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo“ projektą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.