Žinutė socialiniame tinkle Kauno moksleiviui atvėrė duris į Silicio slėnį

Nuo 12-ikos metų programavimu besidomintis Arminas Tomaševičius – dar tik moksleivis, tačiau jau turi kuo pasigirti. Kitais metais Kauno technologijos universiteto gimnaziją (KTUG) baigsiantis jaunuolis, šią vasarą praleido viename garsiausių pasaulio mokslo ir technologijų parkų – JAV Silicio slėnyje, kur atliko praktiką „Lucid VR“ startuolyje. Pradėjęs naudotis mobiliąja „Lucid VR“ programėle ir pastebėjęs jos veikimo klaidų, Arminas įmonei iš karto parodė, kad gali būti naudingas.

Pastebėjęs netikslumus, moksleivis parašė žinutę bendrovės vadovui į startuolio „Facebook“ paskyrą, kartu paaiškindamas ne tik ko norėtų iš įmonės, bet ir kuo galėtų padėti.

„Silicio slėnyje negali prašyti vieno ar kito dalyko vien dėl to, kad jo nori – visada turi kažką naudingo pasiūlyti mainais arba kitais būdais prisidėti kuriant produktą, – pasakojo A. Tomaševičius. – Manau, kad gauti praktikos vietą „Lucid VR“ man padėjo ir asmeninės savybės.“

Gimnazisto teigimu, du pirmieji interviu buvo labiau orientuoti į psichologinę charakteristiką nei tikrinantys programavimo žinias. Pastarųjų testavimui reikėjo pasistengti labiau, kuriant demo versijos produktą.

Jauniausias komandos narys

Moksleivį Jungtinės Amerikos Valstijos – šalis, išsiskirianti skirtingomis kultūromis ir žmonėmis, atkeliavusiais iš įvairiausių pasaulio kampelių – žavėjo jau seniai, todėl nieko keisto, kad ieškodamas praktikos, Arminas buvo „nusitaikęs“ būtent į šioje šalyje veikiančią įmonę.

„Niekad negalvojau, kad tai (aut. past. – nuvykti į JAV ir gauti praktiką Silicio slėnyje) pavyks įgyvendinti dar prieš baigiant mokyklą. Ieškojau praktikos ne tik Silicio slėnyje, tačiau mano dėmesį patraukė kompanijos kuriamas produktas ir jos komanda“, – pasakojo jaunuolis.

Startuolis „Lucid VR“, kuriame Arminas atliko praktiką, vysto pirmąją pasaulyje vartotojams skirtą 3D vaizdo kamerą, filmuojančią 180 laipsnių kampu. Praktikos metu moksleivis kūrė virtualios ir „argumentuotos“ realybės programinę įrangą kamerai ir mobiliesiems įrenginiams, ieškojo klaidų kameros programinės įrangos failuose, padėjo organizuoti „LucidCam“ kameros pristatymą.

Labiausiai A. Tomaševičiui patiko dirbti su komandos nariais bendruose projektuose ir matyti aiškius savo indėlio rezultatus.

„Džiaugiuosi atlikta praktika, bet labiausiai – žmonėmis su kuriais dirbdavau kasdien. Nors ir buvau jauniausias komandos narys, niekada nesijaučiau išskiriamas iš kitų. Turėjau paskirtas pareigas ir užduotis, kuriomis niekas kitas negalėjo pasirūpinti, todėl kasdien jaučiau pareigą stebinti ir pičinti(aut. past. – pateikti, kurti) naujas idėjas“, – kalbėjo KTU gimnazijos moksleivis.

Pamatė kitokį Amerikos veidą

A. Tomaševičius pasakoja, kad kasdien keldavosi apie 7 valandą, o kelionė iki darbo trukdavo 30 minučių: „Vėliau – pusryčiai biure, darbas prie paskirto projekto arba pagalba komandos nariams, sprendžiant sudėtingesnes problemas. Apie 12 valandą važiuodavome pietauti, grįžę tęsdavome darbus, o 16-17 valandą keliaudavome namo“, – taip savo įprastą praktikos dieną apibūdino Arminas.

Pasak moksleivio, „Lucid VR“ startuolis nėra didelis, kiekvienas narys žino, kas vyksta ir kuo gali būti naudingas, o komanda puikiai susidirbusi, todėl bent kartą per savaitę leisdavo laisvalaikį kartu: žaisdami krepšinį, futbolą, boulingą, biliardą ar golfą.

„Žinojome kas ką veikia laisvalaikiu, kiekvieno stipriąsias puses, vieni iš kitų mokėmės. Iškilus problemoms visada bandydavome jas bendrai išspręsti“, – apie draugišką atmosferą įmonėje pasakojo A. Tomaševičius.

Dar prieš pradedant praktiką, Arminas aplankė Rytinę Amerikos pakrantę: keliavo į Niujorką, Vašingtoną, Filadelfiją, Bostoną ir kitus žymius JAV miestus. Kelionių metu gimnazistas tikina pastebėjęs kitokį JAV šalies veidą: „Amerikoje daug gamtos grožio ir beribių neapgyvendintų erdvių, skirtingų žmonių ir jų istorijų.“

Arminas savaitgaliais daugiausiai laiko praleisdavo San Franciske arba pėsčiomis keliaudamas į kalnus. „Amerikoje kasdien gali atrasti kažką naujo: didžiausias technologijų korporacijas, kalnus, nacionalinius parkus, mažus miestelius, architektūrinius statinius, skirtingas kultūras. Vyksta labai daug atvirų renginių ir paskaitų“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Programavimu domisi nuo mažens

Nors A. Tomaševičius neatsimena konkretaus įvykio, pastūmėjusio mokytis programuoti, jo teigimu, didžiausią įtaką padarė tėtis, kuris ne tik paaiškino pradinius informacinių technologijų pradmenis, bet ir drąsino sūnų nebijoti eksperimentuoti. Vėliau paskatinimo moksleivis sulaukė ir iš savo informatikos mokytojo Kęstučio Simonavičiaus.

Po metų baigęs KTU gimnaziją Arminas planuoja studijuoti bioinformatiką JAV arba Jungtinėje Karalystėje, tačiau iki šiol dar nėra tvirtai apsisprendęs kuriame universitete. Jo teigimu, pasirinkimą labiausiai lems studijų programa, dėstytojai, vietovė bei galimos ateities karjeros perspektyvos.

Moksleivis didžiuojasi, kad išdrįso išvykti į JAV ir pasitikėjo savo jėgomis, siekdamas svajonių praktikos Silicio slėnyje. Jis džiaugiasi ten įgyta patirtimi ir drąsina visus neabejoti dėl gyvenime pasitaikančių galimybių ir drąsiai jomis pasinaudoti.

„Įvairios galimybės gali aplankyti kiekvieną dieną. Toje pačioje vietoje mus laiko tik kasdienybė ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Reikia išdrįsti leistis stačia galva paskui savo svajonę, mokytis ir semtis patirties iš aplinkinių. Galų gale, už pabandymą į tavo daržą niekas akmens nepaleis, o nepabandydamas tik užsiridensi jį pats ant savęs“, – patarimais dalijosi A. Tomaševičius.