Žinomų moterų svorio metimo kančios: 200 kalorijų per dieną, skysčių, bado dietos ir  ašaros prie veidrodžio

Pavasaris pagaliau džiugina šiluma, tačiau ne vienas išsigąsta pagalvojęs, kad tuoj prasidės paplūdimio sezonas ir vėl reikės traukti iš spintų maudymosi kostiumėlius. Kilogramai taip ir nenukrito, į sporto salę taip ir nenuėjau, o grilio patiekalai atšilus orams ypatingai vilioja – turbūt taip pagalvoja daugelis. Kaip išmokti mylėti savo kūną ir neplakti savęs dėl nelemtų kilogramų? Šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ – atviros išpažintys apie tai, ką žinomoms moterims teko patirti, kad suplonėtų ir kaip klaipėdiečiui Mindaugui pavyko numesti per 100 kilogramų.

„Pats baisiausias dalykas yra nekęsti savęs“, – atvirai prisipažįsta žinomo dainininko Merūno žmona Erika Vitulskienė. Moteris pasakoja, kad kovoja su svoriu kone visą gyvenimą. „Mano svoris banguoja 35 kg aukštyn ir žemyn, kaip amerikietiški kalneliai. Daugiausiai esu svėrusi 110 kg. Taip pat buvo laikas, kai buvau  buvo gerokai sulieknėjusi, bet dėl to aš pusę metų per dieną suvalgydavau tik pusę lėkštelės salotų ir išgerdavau penkis puodelius kavos“, – apie svorio metimo kančias pasakoja Erika ir priduria, kad po tokios dietos blogiausiai darosi su galva.

„Visur mačiau tik kalorijas. Įsivaizduokit, keliu vandens stiklinę nuo stalo ir stresuoju, kiek kalorijų turi vanduo. Skaičiuodavau, kiek kalorijų turi uoga ir kiek tų uogų galiu suvalgyti, kiek salotų lapai turi kalorijų ir taip toliau. Rankinėje nešiodavausi svarstykles ir sverdavau visą maistą. 600 kalorijų per dieną buvo maksimumas, kiek galima suvalgyti.  Taip gyventi neįmanoma, tai nesąmonė ir beprotiška kančia“, – sako savo vardo mados namų įkūrėja Erika Vitulskienė.

Kita laidos viešnia, atlikėja ir žurnalistė Sandra Žutautienė sako puikiai suprantanti Eriką: „Buvo laikas, kai leisdavau sau suvartoti tik 200 kalorijų. Atsipjauni ketvirtadalį banano, suvalgai agurką, kiaušinį ir viskas, daugiau nieko negalima. Po tokios dietos nualpau ir net ligoninėje atsidūriau. Taip pat laikiausi bado, skysčių dietos, kai 30 dienų gėriau tik sriubos skystį ir visokius skystus gėrimus. Nukrito 15 kg, bet vos per du mėnesius viskas grįžo su kaupu.“ 

Sandros svoris, kaip ir Erikos, taip pat nuolatos šokinėja – tai plius 15 kg, tai minus 15 kg. Po skyrybų su vyru žinoma moteris pajuto, kad liūdnas emocijas skandina valgydama ir taip per trejetą mėnesių priaugo beveik 40 kg. „Pamenu, kai reikėjo darbui naują aprangą pasisiūti ir siuvėja pastebėjo, kad aš labai pasitaisius. Ji pamatavo mano krūtinę, liemenį ir matmenys buvo vienodi –138 cm. Man buvo smūgis“, – prisimena Sandra. 

Po kurio laiko moteris pasisvėrė pas bičiulę radusi svarstykles. Jos parodė net 105 kg. „Mano savivertė buvo žemiau grindų, bet aš, pamačiusi tuos skaičius, vis tiek nuėjau prie šaldytuvo ir gerai pavalgiau. Valgiau taip kelias dienas kol svoris pasiekė 107 kg. Atsistojau prieš veidrodį, apsiverkiau, pažiūrėjau į save ir garsiai pasakiau – aš tavęs nekenčiu. Kai aš sau pasakiau tai, tik tada supratau, kad turiu kažką daryti“, – neslepia Sandra, dabar jau numetusi 50 kilogramų. 

Bene įspūdingiausią pokytį pademonstravo kitas laidos dalyvis, klaipėdietis Mindaugas Salys. Būdamas 20-30 metų amžiaus, Mindaugas svėrė 210 kg. „Valgiau viską: po 4-5 cepelinus, mišraines, riebią mėsą, batoną, keptą duoną užgerdavau alumi, vakaro užkandis buvo du didžiausi pakeliai čipsų ir 2 litrai limonado“, – apie savo mitybą pasakoja Mindaugas. 

Svorį mesti vyras nusprendė tada, kai gavo darbą aplinkos apsaugos inspekcijoje ir jam reikėjo gaudyti brakonierius: „Įsivaizduokit, kaip aš, sverdamas 210 kg, pasivyčiau ir pagaučiau bėgantį brakonierių? Niekaip. Naujas darbas tapo mano motyvacija.“ Vyras per trejus metus numetė daugiau nuo 100 kg, dabar ruošiasi fitneso varžyboms ir ketina tapti treneriu.

O štai Erika Vitulskienė po ilgų kančių dėl svorio, šiandien sako nusprendusi tiesiog būti laiminga. „Man svorio metimas yra nelaimė ir nuolatinė saviplaka. Aš savęs nekęsdavau net ir numetusi svorio. O dabar esu psichologinės ramybės kelyje, dėkoju savo kūnui, kad jis iškenčia stresus, leidžia man judėti ir gyventi. Atsikėlus ryte mano pirma frazė sau būna tokia: ačiū, kad nesergu, ačiū, kad galiu girdėti, matyti, paliesti, jausti“, – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakos Erika Vitulskienė.