Žinomas gydytojas R. Šemeta: „Pirmieji trys metai - vaiko intelekto vystymui svarbiausi“

Gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta (83 m.) daugiau nei 30 metų ruošia moteris gimdymui su šypsena. Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas tikina, kad Lietuvoje labai mažai kalbama apie gimusių kūdikių įgimtų savybių atskleidimą, jo intelekto vystymą primaisiais metais po gimimo. Lietuvos sveikuolių sąjunga nuo 2021 m. pradžios rengia susitikimus internetu su R. Šemeta, kuriuose jis dalijasi ypatingai svarbia informacija besilaukiančioms poroms ir jau susilaukusioms mažylių.

Pirmieji trys metai po gimimo - lemiami

Japonų mokslininkas Masaru Ibuka – ryški asmenybė, įkūrusi žinomą pasaulyje kompaniją „Sony“. Daugelį metų dirbęs elektronikos pramonėje, M. Ibuka giliai studijavo vaikų psichologiją ir pedagogiką bei sukūrė unikalų ankstyvojo vaikų vystymosi metodą. Jo knyga „Po trijų jau vėlu“ („Kidergarten is too late“, 1971 m.) daugelyje pasaulio šalių padarė revoliuciją sąmoningos tėvystės srityje ir subūrė ištisas bendruomenes, kurios sėkmingai taiko šią metodiką iki šiol. Lietuvoje kol kas vienintelis, propaguojantis šią metodiką, yra gydytojas R. Šemeta, kuris sako, jog tūkstančiai vaikų mūsų šalyje buvo ir yra auginami pagal šią metodiką.

M. Ibuka tvirtino, kad po trijų metų vaiko intelektą vystyti jau vėlu. Jis teigė, kad smegenų ląstelės per trejus metus išsivysto 70–80 proc., todėl reikia „kalti geležį, kol ji karšta“ ir padėti vaiko intelekto raidai, kol jo smegenys dar tik formuojasi. Štai kodėl reikia dėti maksimalias pastangas, kol jam sukaks treji metai.

Pagrindiniai patarimai

Ši japonų mokslininko citata yra pakankamai garsi: „Geriausias išsilavinimas jūsų vaikui - tai motinos meilė. Svarbiausia veikla tėvams - auklėjimas. Jei su tuo nesutinkate, kodėl jums reikia susilaukti vaikų?“. Auginant vaikus iki trijų metų M. Ibuka rekomenduoja laikantis šių patarimų:

• Nuo vaikystės apsupkite vaiką geriausiais žmonijos pasiekimais: klausykitės klasikinės muzikos, rodykite meno kūrinius, skaitykite grožinę literatūrą.
• Kiekvieną dieną užsiimkite su savo vaiku. Net vienas užsiėmimas per dieną duoda stebėtinus rezultatus.
• Negalima ginčytis su vaiku. Jūsų vaikas yra labai jautrus.
• Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Tai puikiai stimuliuoja vaiko protą, konkurencingumą, norą būti pirmuoju.
• Negalima uždrausti vaikui ginti savo interesų ir net kivirčytis. Kivirčai lavina bendravimo įgūdžius.
• Neribokite vaiko. Visa tai lavina jo intelektą ir kūrybinius polinkius.
• Negailėkite pagyrimų.
• Neaiškinkite vaikui, kas yra „gerai“ ir „blogai“. Leiskite vaikui pačiam pasimokyti iš gyvenimo patirties ir galiausiai jis pradės tai atskirti.
• Skatinkite ir palaikykite vaiko susidomėjimą bet kuo. Sukurkite tam reikalingas sąlygas.
• Vaikui reikia ne tik mamos, bet ir tėčio. Tėvo ir vaiko bendravimui neturėtų būti jokių apribojimų.
• Nevertinkite vaikiškų fantazijų kaip kvailų. Gebėjimas svajoti ir fantazuoti sukuria vaiko kūrybiškumą.
• Nelaikykite vaiko savo nuosavybe. Tai gali sukelti vaikui nepasitikėjimą savo jėgomis.
• Išvystykite kūdikio lytėjimo pojūtį. Leiskite mažam vaikui liesti daiktus, pagamintus iš įvairių medžiagų: minkštų ir kietų, sunkių ir lengvų, lygių ir šiurkščių.
• Nepirkite vaikui visko, ko jis prašo. Pernelyg daug žaislų atitraukia vaiko dėmesį, tada sunku mokytis.
• Paraginkite vaiką žaisti su savadarbiais žaislais. Vaikas patirs didžiulį džiaugsmą sugebėjęs jį padaryti.
• Ugdykite smulkią vaiko motoriką: modeliuokite, pjaustykite ir lankstykite figūras. Kaip žinoma, „vaiko protas - po ranka“.
• Vaikščiokite pėsčiomis su vaiku. Ėjimas yra labai naudingas, nes šiame procese dalyvauja 400 iš 639 kūno raumenų.
• Kai vaikas kažkuo užsiima, nesureikšminkite rezultato. Juk svarbus procesas, o ne rezultatas. Tegul jis dirba tiek, kiek jam įdomu.
• Neprimeskite vaikui savo valios. Versdami jį ką nors daryti prieš savo valią, jūs pakertate jo tikėjimą savimi.
• Leiskite vaikui išreikšti savo originalų mąstymą. Standartai užaugina standartinį žmogų.

Pirmi žingsniai gimus kūdikiui

R. Šemeta pabrėžia, jog tėvams svarbu žinoti vaiko fiziologiją, kad galėtų padėti vystytis jo intelektui. Ką tik gimusio kūdikio regėjimo fokusas yra 25-30 cm. Jis visą informaciją priima žiūrėdamas į mamos veidą, jos veido išraišką. Atidžiai stebėdamas mamos veidą, kuriame yra apie 60 rūšių raumenų, formuojančių vienokią ar kitokią veido išraišką, kūdikis gauna daug informacijos. Juk visas mokslas yra apie veido mimikas!

Vaikui svarbus tonas, kuriuo mama kalba. Ir veido mimika, ir tonas turi sutapti, tuomet vaikui viskas tampa aiškiau. Jei žiūrėdama į vaiką susiraukusiu veidu mama sakys švelnius žodžius, vaikas nepriims informacijos, jis jaus nesaugumą. Šypsena veide vaikui suteikia saugumo. Kalbėti su gimusiu vaikučiu reikia būtent iš 25-30 cm atstumo. Maitinant vaikutį, atstumas nuo jo veido iki mamos veido maždaug toks ir yra. Todėl, kai kūdikis žinda mamos krūtį, reikia su juo kalbėtis, kalbinti, žiūrėti į vaikutį, Nes vaikas stebi mamą. Televizoriaus, kompiuterio žiūrėjimas arba naudojimasis telefonu nėra palanki veikla tokiu metu.

Palaipsniui kūdikio regėjimo ryškumas didėja, būdamas 1 mėn. jis jau gali matyti iki 1 metro. Todėl virš lovytės galima pakabinti geometrines, abtsrakčias figūras. Ir taip po truputį ji pažindinti su pasauliu.

Ar mišinėliai, ar mamos pienas?

Knygos „Gimdymas su šypsena“ autorius nustemba -  kaip galima tokius dalykus apskritai lyginti ir sverti, kuris geriau.

„Čia lygiai tas pats lyg klausti ką geriau valgyti: dirbtinį ar natūralų maistą. Jei jums paduos natūralią ikrą ar sintetinę, jūs negalvodama rinksitės natūralią. Vaiko maitinimas - ne tik fiziologinio poreikio tenkinimas. Vystosi ryšys tarp motinos ir vaiko. Neužtenka, kad vaikas būtų tik sotus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgai maitinamo vaiko intelekto koeficientas yra aukštesnis, su pienu jis gauna visas reikalingas medžiagas savo vystymuisi. Pirmas gimusio kūdikio maistas - priešpienis, kuriame yra antikūnai, saugantys vaiko gyvybę. Antikūnų kaina yra aukso vertės. Todėl maitinti pirmomis paromis yra labai svarbu. Mamos pieno kokybė keičiasi augant vaikui, kūnas pritaiko pieno kokybę prie vaiko poreikių. Maitinimas krūtimi sumažina riziką moteriai susirgti krūties ir gimdos vėžiu“, - maitinimo krūtimi svarbą pabrėžia gydytojas.

Lengvabūdiškos mintys apie mišinėlius kyla iš neišmanymo ir netinkamų  moterų pavyzdžių. „Yra didžiulis skirtumas tarp suvokimo „turėti vaiką“ ir „būti mama ir tėčiu“. Jei teisingai supranti, tai teisingai ir elgiesi. Praktikoje dažnai tenka matyti, kad mama turi vaiką, bet ją sunku pavadinti mama. Neužtenka turėti vaiko. Jei mama supras tai, jei nekils tokių klausimų. PSO rekomenduoja natūraliai maitinti kūdikįdu metus“, - tvirtina R. Šemeta.

Dinaminės mankštos

„Nuo antro mėnesio mūsų vaikai jau gyvena ant grindų, vartosi, bando šliaužti. Gimus kūdikiui labai svarbu išsaugoti kvėpavimo išlaikymo refleksą, kuris yra įgimtas. Nardymas vonioje, o po to ir baseine tam labai padeda. Tai viena iš vaikų skendimo profilaktikos priemonių. Dinaminė mankšta  – gera psichomotorinio vystymo priemonė, puikiai tinka tėčio ir vaiko ryšio kūrimui“, - teigia akušeris-ginekologas.

Anot R. Šemetos, pas mus nepripažįstama dinaminė kūdikių mankšta, kaip ir daugelis kitų dalykų. Gydytojus mokė gydyti, o dinaminė kūdikio mankšta yra prevencinė priemonė. Karibų jūros baseino valstybės gyventojams tai visiškai natūralu: jie nuo gimimo nešioja vaikus su savimi, maudo, mankština, mėto ore. Tokių vaikų Lietuvoje turime šimtus, matome, kaip jie auga: tampa labai aktyvūs, vystosi greičiau.

„Pažiūrėkime į veršiukus, šuniukus, jie nors ir sunkiai, bet vos gimę  pradeda vaikščioti. Kad kūdikis pasiektų tokį brandumo lygį, kad galėtų vaikščioti, jam reikia padėti. Kaip mažas žmogus gali vystytis, jei jis, kaip anksčiau būdavo, sukočiotas į kokoną ir visą dieną laikomas suvyniotas? Kaip jis gali jaustis? Močiutės ypatingai priešindavosi tokioms mankštoms, sakydavo, kad vaikai suvynioti į kokonus vis tiek užaugo. Bet jei pačią pasiūlai suvynioti į paklodę, tai nei viena nenori...“, - šypsosi lektorius.

Sigita Kriaučiūnienė