Žiemos egzamino neišlaiko ir kelininkai, ir vairuotojai

Permainingos oro sąlygos Lietuvoje negaili iššūkių. Daugeliu rajoninių kelių vis dar sudėtinga išvažiuoti. Kad ši žiema mums neįprasta, kad seniai Lietuvoje nebuvo tiek sniego ir pūgų, sutinkame visi. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ paskelbė ekstremalią padėtį. Tačiau, ar tikrai viską padarėme, kad važiuotume saugiau, išvengtume skaudžių eismo nelaimių, kad kelias būtų saugesnis, o mes jaustumės komfortiškiau? Kartais atsakomybės turime reikalauti ne tik iš kelius prižiūrinčių specialistų, bet ir iš savęs.

Po praėjusio savaitgalio snygio ir pasipylusių avarijų, sunkiai išvažiuojamų kelių, „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė pasipiktinusių skaitytojų skambučių.

Realybė kitokia

Štai ką apie mūsų magistralę mano marijampolietis Gintaras. Anot jo, praėjusių metų pabaigoje politikai pozavo prieš kameras atidarydami naujus magistralės „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės keturių eismo juostų ruožus. Kalbėta, kad ši magistralė užtikrins greitesnį ir saugesnį susisiekimą.

„Tačiau vos ne nuo pirmų dienų joje pasipylė avarijos. Žinoma, kelias dėl to nekaltas. Atsirado nauja problema: jau ne vieną kartą magistralėje apsivertus vilkikui, eismas būna paralyžiuotas kartais ir ne vienai valandai. Anksčiau buvo galimybė apsisukti, o dabar tokių galimybių nėra, ir nesvarbu, ar tu skubi į lėktuvą, ar kur kitur, ar važiuoji su mažais vaikais, turi laukti, kol eismas bus atnaujintas.

Kaip to išvengti? Ką galima padaryti? Galbūt bus įdiegta kokia nors itin operatyvi perspėjimo sistema ar pan.? Gal atsiras programuojami ženklai, informacinės švieslentės, perspėjančios apie pavojus realiu laiku ir ten, kur dar galima pakeisti maršrutą? Juk išvažiavimų iš magistralės palikta labai minimaliai. Ar pinigų Lietuvoje užtenka tik greičio matuokliams, o perspėjimo sistemoms jų nebėra?“ – klausė marijampolietis.

Netinkama magistralės priežiūra

Antra, anot skaitytojo, problema – netinkama magistralės priežiūra žiemą. Ją akivaizdžiai iliustravo sausio 26 d. kelyje Marijampolė–Kaunas įvykusi avarija, kai vaikus vežęs mikroautobusas lenkė vilkiką, atsitrenkė į jį dėl slidaus kelio, o vilkikas virsdamas ilgam užblokavo visą eismą link Kauno.

Tą rytą važiavę ir nuotraukas mums atsiuntę marijampoliečiai pasakojo, kad magistralė nuo Marijampolės buvo pabarstyta, šlapia, o tik pasikeitus savivaldybių (gal apskričių?) riboms, jie visi užlėkė ant ledo.

„Kyla klausimas, kodėl net ir centralizavus kelių priežiūros įmones nesugebama vienodai ir tinkamai prižiūrėti bent jau didžiųjų magistralių? Kodėl laukiama, kad eismo sąlygos pasidarys blogos ir tik tada kažkas daroma (ir tai neskubant)?

Esame patys matę ir kitokių pavyzdžių, kaip Lenkijoje magistralėje S8, einančioje nuo Lodzės link Vroclavo, barstytuvai važiavo ir druską bėrė dar šviečiant saulei. Stebėjomės, ko jie čia taip. O po kokios valandos dangų užtraukė debesys, iš kurių pasipylė sniegas. Vėlgi klausimas: kodėl lenkai sugeba taip dirbti, o mums neišeina? Juolab kad žiema nėra kažkuo ypatinga. Juk yra buvę ir sniego iki pusantro metro, ir pustydavo po savaitę nesustojant, ir šalčio būdavo 20–30 laipsnių. Kaip būtų tokiomis sąlygomis, jei jau ši žiema sukelia tiek problemų?“ – klausia skaitytojai.

Atsakymų mažai

Skaitytojų pastabas peradresavome atsakingoms institucijoms: Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, bendrovės „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyrių specialistams. Sulaukėme atsakymo tik iš vienos instancijos, deja, ir to paties labai šabloniško.

AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos vadovės Daivos Stankūnienės teigimu, visų valstybinės reikšmės kelių priežiūra atliekama vadovaujantis tai numatančiais dokumentais. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi pagal priežiūros lygius, atsižvelgiant į kelių svarbą. Magistraliniame kelyje A5, kitaip tariant „Via Baltikoje“ atliekami valymo ir barstymo darbai taip. Pirmą kartą, jei naktį susiformavo slidi danga, keliai turi būti pabarstyti nedelsiant. Jeigu poreikis valyti sniegą (barstyti) atsirado vėliau, valymo – barstymo darbai turi būti atlikti: magistraliniuose keliuose per 2 val. Sausio 25 dieną įvykio vieta berta/valyta 2 kartus (12–15 val. ir 17–21 val.), o sausio 26 dieną įvykio vieta buvo nuvalyta/barstyta vieną kartą vieno mechanizmo tarp 4 ir 5 valandos ryto. „Norime atkreipti dėmesį, kad kelių priežiūros ribos nebūtinai sutampa su regionų ribomis“, – sakė komunikacijos vadovė.

„Kelių priežiūra tiek technologiniu, tiek organizaciniu požiūriu priklauso nuo oro sąlygų. Tačiau, kiek leidžia galimybės, pasitelkdami moderniąsias technologijas siekiame prognozuoti ir prevenciškai valdyti padėtį. Prevencinis kelių barstymas atliekamas ir Lietuvos pagrindiniuose keliuose. Nuo šio žiemos sezono pasitelkėme ir mokslinę sistemą. Valstybinių kelių būklę prognozuojame įtraukdami vis daugiau duomenų, kuriuos apdoroja pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga, sukurta Švedijos mokslininkų įmonės „Klimator“. Sistema pateikia kelių priežiūrai aktualius duomenis, kurie padeda apskaičiuoti konkretaus kelio ruožo būklės prognozę 8 valandoms į priekį“, – teigė Daiva Stankūnienė.

Išberta rekordinis kiekis druskos

Marijampolės kelių tarnybos, prižiūrinčios pagrindinius mūsų regiono kelius ir magistralę, vadovas Arvydas Malinauskas sakė, kad ši žiema neeilinė. Kelininkų darbą sunkina nuolatos besikaitaliojantys orai, tai užsnigo, tai nuleido, tai pašalo, todėl keliai valomi be perstojo. „Per visą šį laikotarpį gal pasitaikė viena diena, kai nereikėjo valyti kelių“, – sakė A. Malinauskas. Anot tarnybos vadovo, šį sezoną ant kelių jau išpilta be proto daug druskos – apie 3500 tonų, artėjama prie visų metų normos, kuri paprastai būdavo 4000 tonų. Taip pat išberta 800–900 tonų smėlio ir druskos mišinio. Juo paprastai barstomi rajoniniai keliai. A. Malinausko teigimu, nors žiema ir sunki, jie susitvarko, keliai išvažiuojami, skaudžių nelaimių nebuvo.

Seniūnai tapo kelininkais

Marijampolės seniūnas Juozas Milius, paklaustas, kaip sekasi prižiūrėti seniūnijos kelius, pateikė pavyzdį. Anot jo, Marijampolės seniūnijos teritorijoje anksčiau buvo septyni kolūkiai ir jų technika valydavo kelius, dabar tai – vieno seniūno rūpestis. „Baigiame išeikvoti kelių valymui skirtas lėšas šiems metams, o žiema dar nesitraukia“, – sakė J. Milius, pabrėždamas, kad keliai šią žiemą – seniūnų galvos skausmas.

Pasak Šunskų seniūnijos seniūno Rimanto Lekecko, pagal turimas lėšas tokią žiemą tvarkomasi neblogai. Tik 3000 eurų suma, kuri skirta visų metų žiemos sezonui, jau beveik išeikvota. „Aišku, tiems gyventojams, kurie 6.30 val. skambina ir reikalauja, kad būtų nuvalytas jų kelias ar šaligatvis Mokolų kaime, neįtinkame ir neįtiksime. Žinoma, yra ir tokių gyventojų, iš kurių sulaukiame padėkos žodžių. Tai džiugina, nes stengiamės daryti tai, kas įmanoma. Savo seniūnijos kelius aš apžiūriu kelis kartus per dieną, kartais važiuoju ir naktį“, – pasakojo R. Lekeckas.

Pasak Sangrūdos seniūnės Ingridos Stankevičienės, pirmiausia valomi tie keliai, kur eismas intensyviausias, kur vaikai į mokyklą vežami, o vėliau pagal gyventojų signalus. „Nebuvo taip, kad vaikai mokyklos nepasiektų ar pas ką nors greitoji pagalba neprivažiuotų. Seniūnijoje keliai žiemiški, visko būna, juk ne Afrikoje gyvename“, – sakė seniūnė.

Loreta TUMELIENĖ

P. S., kai straipsnis buvo paruoštas spaudai, sulaukėme Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjos Aušros Ramoškaitės atsakymo. Anot vedėjos, rengiamas investicinis projektas, kuriame numatytas eismo valdymo sistemų įrengimas A5 kelyje (nuo Kauno iki Marijampolės). Kintamais informacijos ženklais bus galima įspėti vairuotojus dėl kelyje atsiradusių kliūčių, suprastėjusių eismo sąlygų ir kt. aplinkybių. Apie maršruto pasirinkimo alternatyvas, kaip ir dabar, vairuotojus ir žiniasklaidos priemones informuos LAKD Eismo informacijos centro specialistai. Pranešimus gaus ir mobiliosios programėlės „Eismoinfo“ naudotojai.