Žiemą sodininko ūkis pakvimpa raugintomis daržovėmis

Irmantas Maigis jau 20 metų Vėjeliškių kaime užsiima sodininkystės verslu. Jis laiko save smulkiu ūkininku – pats augina ir prekiauja vaismedžiais ir vaiskrūmiais.

Sodininkystę Irmantas Maigis mėgsta nuo pat paauglystės

Būdamas 13 metų, jis susipažino su medelių priežiūra, auginimo ypatumais, nes teko padirbėti tuomet Ažuožeriuose veikusiame tarybiniame sodininkystės ūkyje.

„Vasarą eidavom dirbti prie medelių: ravėti, ruošti sodinukus, skiepyti. Pačius skiepus ruošdavom. Juozas Petraitis tuomet dirbo agronomu, dabar jis – „Anykščių vaismedžiai“ bendrovės direktorius. Su juo iki šiol bendradarbiaujam“, – kalbėjo ūkininkas I. Maigis.

Tekdavo nakvoti mašinoje

Į pirmą turgų prekiauti sodinukais Irmantas nuvažiavo prieš 24 metus.

„Tais laikais buvo galima iš vaismedžių bendrovės „Anykščių vaismedžiai“ pigiau nusipirkti visokių sodinukų ir važiuoti į turgų prekiauti. Draugas pasiūlė kartu nuvažiuoti į Utenos turgų. Prekyba tada sekėsi puikiai, taip ir „užsikabinau“ – nuo to ir pradėjau“, – prisimena ūkininkas.

Pašnekovas pasakojo, jog po to pirmo turgaus kitą savaitgalį jau vienas pats vykęs prekiauti į Molėtus, o dar kitą savaitgalį siekęs Vilniaus Kalvarijų turgų.

„Po kelerių metų patys pradėjom auginti vaismedžius, vaiskrūmius. Tada prekiavom tik sostinėje. Būdavo, pilną mašiną prisikrauni sodinukų ir išvažiuoji visai savaitei. Nakvodavome mašinoje prie turgaus. Žmona atvažiuodavo, dar papildymą atveždavo“, – apie verslo pradžią kalbėjo I. Maigis.

Sezoninis darbas tapo nuolatiniu

Kol Irmantas dirbo valstybiniame darbe – siuvamųjų mašinų mechaniku derintoju siuvykloje Anykščiuose, prekyba vaismedžiais buvo tik sezoninis darbas.

„Aukodavome su žmona savo laiką po darbo ir savaitgalius, kad galėtume vaismedžius auginti ir prižiūrėti, o kai būdavo prekybos sezonas, tai pavasarį ir rudenį likdavome be atostogų. Siekdamas geresnių rezultatų sodininkystės ūkyje, išėjau iš darbo ir pasinėriau į augalų auginimo ir prekybos reikalus. 2005 metais tapau ūkininku, gavau ūkininko pažymėjimą“, – pasakojo pašnekovas.

Ūkininkas pasakojo, kaip auginami vaismedžiai ir vaiskrūmiai: „Pavasarį tenka nemažai įvairių sodinukų susodinti į vazonus, nes mes atvirame grunte mažai beauginame – vazone išaugintas sodinukas geriau prigyja, nes jis praktiškai nepatiria „streso“ jį persodinant“.

Šią žiemą pirkėjai perka sodinukus net ir sausį

Irmanto sodinukų prekybos aikštelė-parduotuvė, esanti Vėjeliškių kaime, šalia Audriaus ir Rūtos Juškų šeimos ūkio šiltnamių, žiemai užsidaro: „Mes su Audriumi Juška – geri draugai. Mūsų prekybos vietos yra greta viena kitos, tik jie prekiauja pomidorais, agurkais, braškėmis. Šiemet tokia šilta žiema, kad aikštelėje palikome kai kuriuos sodinukus – neišvežėme jų į sandėlį. Sausio 2 dieną sulaukėm kliento, kuris pirko vaismedžių sodinukų“, – pasakojo Irmantas apie tai, kaip klimato atšilimas veikia sodininkystę.

Pasiteiravus, kokie augalai auginami „Irmanto ūkyje“, pašnekovas ėmė pasakoti tiek apie vaismedžius, tiek apie uogakrūmius bei dekoratyvinius augalus: „Spanguolės, svyrančios žemuogės, remontantinės braškės. Skiepytą svarainį perka, nes didesni vaisiai. Dabar populiarūs svyrantys maumedžiai. Be to, dažnai perkamas raudonlapis lazdynas, žalialapis lazdynas. Būtent raudonlapis duoda gerų riešutų. Taip pat dabar „madingas“ šilkmedis. Labai gerai perka graikišką riešutmedį, bet jiems reikia daug vietos. Kas turi senelių žemės, perka ir po 50, ir po 60 vienetų – užsodina, kad nedirvonuotų žemė. Na, o į kapines dažniausiai žmonės dabar perka viržius“, – pasakojo pašnekovas.

Vagis domino serbentai

Visus penkis šiltnamius Vėjališkių kaime ūkininkas yra pasistatęs ant 2,5 ha žemės. I. Maigis juos statė pats, su brolio ir kitų darbininkų pagalba. „Nemažai brolis padėjo, kol dar buvo nevedęs. Savom reikmėm šių šiltnamių ir vietos čia kol kas užtenka. Tiesa, yra planų juos nugriauti ir pastatyti du naujus, nes senieji tarnauja jau penkerius metus“, – teigė vyras.

Paprastai Irmanto ūkyje dirba trys sezoniniai darbininkai. Teritorijos, kuriose laikomi augalai, aptvertos tvoromis. Aikštelę taip pat saugo ištikimas sargas – keturkojis draugas. „Kol buvom neįsirengę perimetro lazerinės apsaugos, net tris kartus buvo vagys įlindę. Keisčiausia, kad tuo metu buvo daug brangesnių sodinukų, bet vagišius čiupo tik juoduosius serbentus. Na, liko žymių, kad čiupo jį ir šuo – matyt, gerokai buvo supykęs sargiukas ir patampė kaip reikiant“, – šypsojosi pašnekovas.

Pavasarį – svogūnų laiškai, žiemą – rauginti kopūstai

Kiekvieną pavasarį, kol nebūna prasidėjęs vaismedžių sezonas, Irmanto ūkyje į specialias dėžes sodinami svogūnai. „Žemė dar būna šaltoka, tai su pagalbininku susodinam į dėžes. Skinam po 5-6 kilogramus laiškų kiekvieną dieną“, – pasakojo energijos nestokojantis 49-erių ūkininkas.

Jau penkeri metai, kai Irmantas raugina daržoves, gamina kopūstų salotas.

„Versliukas su daržovėmis: ruošiami rauginti kopūstai, šešių rūšių kopūstų salotos, rauginti agurkai, pomidorai. Jų gamyba ir realizacija prasideda po rudeninio sodinukų prekybos sezono pabaigos. Lapkričio pirmąją jau prekiaujame mūsų pagamintomis salotomis ir kitomis gėrybėmis. Šis sezonas trunka maždaug iki balandžio pradžios“, – teigė veiklus ūkininkas.

Per vieną kartą I. Maigis paprastai paruošia iki 400 indelių salotų. „Dirbam, kad būtų ir skanu, ir gražu. Su ciberžole, su paprika ir ciberžole, vien tik su paprika, kopūstai gruziniški, su svogūnais, pagal ukrainietišką receptą, morkos korėjietiškai, plėšyti kopūstų lapai su burokėliais – vardijo, ką gamina pirkėjams. – Pasirinkimas pagal visų skonį“.

Pasiteiravus, kieno tai idėja ir iš kur kopūstai bei receptai, pašnekovas šyptelėjo: „Idėja mano, o receptų ir internete randu, ir patarimų gerų gaunu. Kai ką pats patobulinu, pabandau, pavyksta, ir gaminu. Štai, pavyzdžiui, agurkus daug kas raugina, bet nėra daug tokių, kurie raugintų pomidorus. Na, o kopūstus perkam iš anykštėno ūkininko“.

Kaip teigė Irmantas, visa tai yra tam, „kad nereikėtų sėdėti namuose žiemą“. Pasiteiravus, kada ūkininkas ilsisi, pašnekovas paminėjo pirmadienį, bet ir tai „jei išeina“.

Man besilankant Irmanto ūkyje sekmadienį, į kiemą grįžo krovininė mašina – akivaizdu, kad darbas vyksta net ir poilsio dienomis.

Daržovėmis prekiaujama ne tik Anykščių rajone

Salotos fasuojamos į indelius po 1 kg, vieno indelio kaina – 2,50 eurų. „Irmanto ūkis“ savo raugintų daržovių pardavimą yra išplėtęs iki Širvintų ir Rokiškio rajono, Obelių miestelio.

„Žinoma, prekiaujame savo rajone: Anykščių turguje – sekmadieniais, Ažuožerių sodų prekybos aikštelėje – kiekvieną dieną. Širvintose mūsų produkcijos galima įsigyti nuo trečiadienio iki šeštadienio. Širvintų turguje prekiauti pradėjome maždaug prieš 12 metų, tad pirkėjai jau viską žino, viską mėgsta, o kainų net nebeklausia“, – pasakojo Irmantas.

Lina DAPKIENĖ