Žiaurus ir suktas planas: kaip D. Kreivys nutiesė kelią vėjo parko aukcionus laimėti „Ignitis grupei“

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teoriškai įrodo, kad joks kitas investuotojas, išskyrus valstybės valdomą „Ignitis grupę“, negalėtų laimėti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teoriškai įrodo, kad joks kitas investuotojas, išskyrus valstybės valdomą „Ignitis grupę“, negalėtų laimėti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso.

Tokiai išvadai pagrįsti ekspertas pateikia „teoriškai neįmanomą scenarijų“: antro vėjo parko jūroje aukcioną laimėjęs „kitas“ investuotojas su valstybės parama sužlugdo „Ignitis“ pastatytą ir valdomą pirmą jūrinį parką.

Tokio „baisaus“, bet realaus scenarijaus galima išvengti tik tuo atveju, jeigu abu vėjo parkus jūroje statytų ir valdytų vienas operatorius, t. y. „Ignitis grupės“ įmonė.

M. Nagevičiaus nuomone, buvusio konservatorių energetikos ministro Dainiaus Kreivio sumanyta kombinacija yra spąstai elektros vartotojams – jie būtų verčiami 15 metų užtikrinti fiksuotas pajamas galimai iš anksto žinomam aukciono laimėtojui.

Buvęs energetikos ministras daug pasidarbavo, kad užsienio investuotojai pasitrauktų iš Lietuvos, o vėliau, D. Kreivio pastangomis, įteisinta nuostata, kad antro vėjo parko jūroje konkursas įvyktų net tuo atveju, jeigu jame dalyvautų ir savo sąlygas, išvengęs konkurencijos, pateiktų vienas dalyvis.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas mano, kad antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygos, kurias sukūrė D. Kreivio komanda, yra ypač bloga kombinacija, gresianti didelėmis elektros vartotojų išlaidomis.

„Mano vertinimu, kombinacija, kai yra uždėtos per aukštos kainų lubos ir leidimas, kad konkursas, įvyktų, jeigu aukcione dalyvautų vienas dalyvis, gali baigtis labai didelėmis išlaidomis elektros vartotojams. Tiesiog kažkoks vienas dalyvis pasiūlys ne patį palankiausią variantą ir mes privalėsime su juo pasirašyti sutartį 15-ai metų ir garantuoti jam fiksuotas pajamas. Tokia kombinacija yra bloga“, – sako M. Nagevičius.

Eksperto nuomone, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo perspektyvos mokėti už elektrą brangiau nei rinkoje, reikėtų mažinti konkurso sąlygose nustatytas kainų lubas arba naikinti konkurso sąlygose įtvirtintą leidimą, kad aukcionas įvyktų net esant vienam dalyviui.

Suktas ir žiaurus planas?

M. Nagevičius neabejoja, kad vėjo parkai jūroje kels grėsmę dabar vystomiems arba jau veikiantiems žemyniniams vėjo ir saulės energijos parkams.

„Jeigu garantuojame pajams jūriniam vėjui, išeina taip, kad jūrinio vėjo operatorius gali statyti savo elektrinę ir gaminti elektrą net tais atvejais, kai kaina yra labai maža. Jis pats didina pasiūlą gamindamas elektrą ir rinkos kainą dar labiau sumažina. Jis gali sumažinti rinkos kainą iki tokio lygio, kad perpus pigiau elektrą gaminantis sausumos vėjas nesugeba išsilaikyti be tokios pačios garantijos, kokią turėtų vėjo parkų jūroje operatorius“, – teigė M. Nagevčius.

M. Nagevičius: remdami dvigubai brangesnę technologiją, užmušame galimybes statyti perpus pigesnę technologiją / Dainius Labutis/ELTA

Pagal D. Kreivio Energetikos ministerijos įtvirtintas sąlygas vėjo parko operatorius dirbtų pelningai, nes jei kaina rinkoje būtų maža, mat skirtumą tarp rinkos kainos ir sutartyje garantuotų pajamų užtikrintų valstybė iš elektros vartotojų surinktomis lėšomis. Vartotojai negalėtų pirkti pigesnės sausumos vėjo jėgainių elektros, bet turėtų mokėti valstybės nustatytą tarifą, kuris užtikrintų „garantuotas“ pajamas vėjo parko operatoriui. Tokia schema būtų taikoma 15 metų ir vartotojams kasmet kainuotų 100-200 mln. eurų, o per visą laikotarpį – beveik 3,5 mlrd. eurų.

„Jeigu garantuojame pajamas jūriniam vėjui, matyt, analogiškai reikėtų pagal tą pačią schemą garantuoti pajamas dvigubai žemesniame kainų lygyje dirbančiam sausumos vėjui ir saulės energijai“, – mano M. Nagevičius.

Esą tik tokiu būdu būtų eliminuojama investicijų rizika į žemyninius vėjo ir saulės parkus. Priešingu atveju, valstybės (elektros vartotojų lėšomis) subsidijuojamas vėjo parkas gamins elektrą, o vėjo parkai stovės be darbo ir jiems kiltų investicijų grąžos rizika.

„Galų gale turėsime tai, kad pasistatys dvigubai brangesnis jūrinis vėjas, bet nepasistatys perpus pigesnis žemyninis vėjas. Paradoksas, kad remdami dvigubai brangesnę technologiją, mes užmušame galimybes statyti perpus pigesnę technologiją“, – Alfa.lt sakė ekspertas.

M. Nagevičius priminė kai kurių verslo atstovų skaičiavimus, kad daug pigiau už dviejų vėjo parkų jūroje statybą būtų įgyvendinti gerokai pigesnę alternatyvą, kuri apimtų vėjo ir saulės parkus bei rezervines dujų elektrinės, dirbančias iki 1000 val. per metus.

Teoriškai neįmanomas scenarijus

Antrojo parko Baltijos jūroje kritikai abejoja, ar reikia, nebaigus pirmojo parko, statyti antrą parką, kuriam tektų milžiniška valstybės parama, net jei jį statytų savo sąlygas be konkurencijos pateikęs vienas aukciono dalyvis, galimai „Ignitis grupė“.

M. Nagevičius nurodo kelis antrojo aukciono baigties scenarijus. Pirmas, daugelio nuomone, „teoriškai neįmanomas“, kai pirmą parką stato „Ignitis“, o antrą – ne „Ignitis“.

„Tokiu atveju antrojo parko operatorius spaustų kainas žemyn tiek, kad pirmojo parko jūroje jėgainė, valdoma „Ignitis“, taptų nekonkurencinga. Taigi, kyla pavojus, kad antras parkas gali sužlugdyti pirmąjį“, – mano ekspertas.

Neįsivaizduojamas scenarijus: antrą vėjo parko aukcioną laimėjęs „kitas“ investuotojas su valstybės parama sužlugdo „Ignitis“ pastatytą ir valdomą pirmą jūrinį parką / BNS

Antras scenarijus, kai „Ignitis“ stato ir pirmą, ir antrą parką, garantuotų, kad abu parkai bus pastatyti, bet, kaip minėta, už valstybės įmonės sėkmę milijardus eurų sumokėtų elektros vartotojai.

„Tokiu atveju, „Ignitis“ pats savęs nežlugdytų. Tiesiog didesnes pajamas gautų iš antro parko, mažesnes – iš pirmo“, – svarstė M. Nagevičius.

Alfa.lt paprašė pakomentuoti svarstomą trečią scenarijų, pagal kurį antro vėjo parko aukcioną laimėjęs „Ignitis“, pirmo nebestatytų, nes pajamos iš šio parko būtų gerokai didesnės nei baudos nutraukus įsipareigojimus statyti pirmą parką.

„Kas juos stabdo nuo nutraukimo (įsipareigojimų statyti pirmą parką – red.)? Tik reputacijos dalykai. Daugmaž kaip čia atrodys, kad įmonė, kurioje dominuoja valstybinis kapitalas, laimėjo ir pasitraukė. Antras dalykas, sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokesčio. Tai nėra labai didelė suma, kuri juos labai stabdytų, gali juos nurašyti. Dar yra sąnaudos jūros dugno tyrimams, poveikio aplinkai ataskaitos rengimui. Bet tai palyginti nedidelės sumos tokiai įmonei“, – svarstė M. Nagevičius.

Ekspertas labai rimtai vertino galimybę, kad „Ignitis grupė, laimėjusi antrojo vėjo parko aukcioną, gali pasitraukti ir pirmo parko projekto. „Labai daug kas jų čia nelaiko. Nėra storos grandinės, kuri juos laikytų, ji labai plona“, – pastebėjo jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad racionalu abu vėjo parkus statyti vienu metu, nes atsiranda sinergjja. „Jeigu įrenginėjate Klaipėdoje jūrinio parko aptarnavimo centrą, aptarnauti du parkus pigiau nei kiekvieną atskirai. Taigi, yra prasmės statyti abu parkus kartu arba vieną, jeigu statomas tik vienas“, – svarstė M. Nagevičius.

Kodėl antras parkas nestatomas tokiomis sąlygomis kaip pirmas – be valstybės paramos ir kitus rinkos dalyvius žlugdančios intervencijos į rinką?

„Iš principo viską reikėjo daryti, kaip planuota iš pradžių. „Antro“ parko konkursą su valstybės parama rengti pirmiausia, kai dar buvo daug norinčių investuoti. Buvo parengtas to parko poveikio aplinkai vertinimas, dugno tyrimas. Tai nuo jo ir reikėjo pradėti. Tada įvertinti, koks yra susidomėjimas ir rezultatai ir pagal tai atitinkamai formuoti antro konkurso sąlygas. O dabar viskas padaryta žemyn galva, aukštyn kojomis“, – teigė M. Nagevičius.

Ekspertas atsisakė svarstyti, ar toks daugelio kritikuojamas planas, pagal kurį dabar bandoma įgyvendinti dviejų vėjo parkų jūroje projektą, sukurtas siekiant nutiesti kelią konkursus laimėti „Ignitis grupei“, ar taip atsitiko netyčia dėl nekompetencijos.

„Nežinau. Nelabai tvarkingai tas projektas įgyvendinamas. Kodėl, sunku pasakyti. Ar dėl vadybos, ar dėl skubėjimo. Dabartinio ministro (Žygimanto Vaičiūno – red.) pastabos, kad projektas geras, bet reikėtų peržiūrėti, truputį kitaip daryti, iš principo yra teisingos“, – mano M. Nagevičius.

Sustabdė kilus abejonėms

Alfa.lt primena, kad Energetikos ministerija praėjusią apsisprendė laikinai stabdyti antrąjį 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir planuoja peržiūrėt jo sąlygas.

Stabdyti antrąjį vėjo parko konkursą, kol bus atlikta tinkama kaštų ir naudos analizė, siūlė Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Konkurso sąlygų peržiūrą įvertinant galutinius kaštus vartotojams taip pat palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Konservatoriai sprendimą laikinai stabdyt konkursą, kurį parengė jų deleguoto energetikos ministro D. Kreivio vadovaujama ministerija, vadina kenkėjiška ir antivalstybine veikla.

Įsipareigojimas įvertinti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą kaštų ir naudos požiūriu yra įrašytas socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas.

„Tikrai verta ir prasminga sugaišti keturis-penkis mėnesius atidedant konkursą, jeigu galime sutaupyti nemažas sumas vartotojų lėšų“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Galutinį sprendimą dėl konkurso stabdymo turėtų priimti Vyriausybė trečiadienio posėdyje. Po to, aukcionas bus sustabdytas automatiškai. Konkurso sąlygų peržiūros tikslas, anot Ž. Vaičiūno, yra rasti balansą tarp projekto investicinio patrauklumo ir galutinių elektros kainos kaštų gyventojams.

Konkursas antra parkui vystyti skubiai paskelbtas dar neįgyvendinus pirmojo jūros vėjo parko projekto. Be to, antrojo konkurso sąlygos žymiai palankesnės vystytojui.

Pirmojo etapo konkurso laimėtoja „Ignitis grupė“ ir jos užsienio partnerė turėjo sumokėti valstybei 20 mln. eurų už galimybę vystyti šį projektą. Tuo metu konservatorių vadovaujama Energetikos ministerija buvusio Seimo kadencijos pabaigoje, 2024 m. lapkričio 18 d., paskelbė antrojo konkurso sąlygas: pagal jas vystytojui gali būti primokama iki 125 eurų už pagamintą megavatvalandę. Toks mokėjimas tęstųsi 15 metų ir mokėtų elektros vartotojai. Paslaugų vartotojams tai kasmet kainuotų nuo 100 iki 200 mln. eurų.

Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prognozuojamą blogiausią scenarijų vartotojai vystytojui (priklausomai nuo pagaminto kiekio) iš viso sumokėtų apie 3,47 mlrd. eurų.

Atbaidė investuotojus

Alfa.lt primena, kad antruoju 2,4 mlrd. eurų vertės vėjo parko Baltijos jūroje konkursu nesusidomėjo nė vienas užsienio investuotojas, nepaisant to, kad potencialus laimėtojas pretendavo į valstybės paramą.

Dokumentus dalyvauti konkurse pateikė vienintelė bendrovė – pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso laimėtoja „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“, anksčiau teigusi, kad nesidomi šiuo projektu.

„Sprendimas dalyvauti antrajame konkurse priimtas atsižvelgiant į pasikeitusį projekto įgyvendinimo terminą. Pagal šio konkurso reguliavimą, projektas turės būti įgyvendintas per 8 metus. Tai reiškia, jog investicijų grafikas potencialiai nesutaps su pirmuoju Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimu ir tai sėkmės konkurse atveju sudarys finansines galimybes sėkmingai įgyvendinti abu projektus“, – sprendimą dalyvauti konkurse aiškino bendrovė.

Kadangi dalyvavo vos vienas dalyvis, konkursas paskelbtas neįvykusiu.

„Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 m. pabaigoje laimėjo be valstybės pagalbos vykdomo pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko Lietuvoje konkursą. Už teisę plėtoti 1,8 mlrd. eurų vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Menkas susidomėjimą konkursu aiškintas nepalankia ekonomines situacija investicijoms į vėjo energetiką. Problemų pritraukti investuotojus į šią sritį kilo ne tik Lietuvoje, bet ir kituose regionuose.

Kita priežastis, kodėl antras vėjo Baltijos jūroje konkursas žlugo, subjektyvesnė ir labiau priklausanti nuo lietuviškų politinių tradicijų.

„Kompanijos atsižvelgia į tai, koks čia yra požiūris į privačias investicijas. Bendrai investicinei aplinkai galėjo įtaką daryti pirmojo aukciono rezultatai. Tai irgi daro įtaką ir formuoja požiūrį, kad Lietuva yra rizikinga valstybė investicijoms. Tuomet investuotojai renkasi investuoti ten, kur tų rizikų yra mažiau, kur privatus investuotojas gerbiamas labiau. O ne ten, kur yra dvejopi signalai“, – anksčiau Alfa.lt teigė M. Nagevičius.

Ekspertas neneigė, kad investicijų aplinkai Lietuvoje galėjo pakenkti ir Prancūzijos energetikos milžinės „Veolia“ istorija, Lietuvos valstybinių institucijų politiškai motyvuoti ieškiniai tarptautiniuose ir vietos teismuose, bei galiausiai bendrovę išteisinęs Stokholmo arbitražo sprendimas.

M. Nagevičiaus nuomone, net ne tiek svarbu, kas kaltas, kas nekaltas, tiesiog bet kuris konfliktas signalizuoja, kad „kažkas negerai“.

„Visi tie bandymai plėtoti socialiai teisingą energetiką, dviejų gigavatų kvotos privatiems investuotojams į saulės energetiką nustatymo istorija, tarptautiniai arbitražai, pirmas aukcionas, kur ministras (D. Kreivys – red.) akivaizdžiai protegavo vieną valstybinę bendrovę, – visa tai yra lašeliai, kurie paskui susilieja į didelį lietų. Nė vienas iš jų nėra iš esmės pakeičiantis investicinę aplinką. Bet kai jie visi kartu susideda, investicinė aplinka šalyje pradeda atrodyti rizikinga“, – mano ekspertas.

Antruoju konkursu domėjosi Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ antrinė įmonė „Orlen Neptun“, nelaimėjusi pirmojo vėjo parko jūroje konkurso ir žadėjusi ateityje dalyvauti tokiuose Baltijos šalių konkursuose.

Atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkursu paraišką tieks pirmajame konkurse simboliškai dalyvavęs „Orlen“, apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Vieši ministro lūkesčiai

Kad pirmąjį vėjo parko jūroje konkursą laimės „Ignitis grupė“ ir jos užsienio partneris, beveik neabejota dar gerokai iki konkurso oficialaus paskelbimo.

Tokias mintis skatino tuomečio energetikos ministro D. Kreivio išankstiniai pasisakymai ir neslepiamas lūkestis, kad konkursą turėtų laimėti būtent „Ignitis grupė“.

D. Kreivys iš anksto skelbė, kad valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis“ sėkmė vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis. „Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė konservatorius ministras.

„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.

Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo parkus)“. Ministras tarsi siuntė žinią, kad tai nėra gerai.

M. Nagevičiaus nuomone, ne tik neatsargus ministro pasakymas galėjo atbaidyti užsienio investuotojus. Esą visas konkurso vedimo būdas labiau atbaidė nei pritraukė konkurso dalyvius.

„Netikėtas, staigus konkurso atkėlimas iš 2028 m. į 2023 m., sąlygų pateikimas likus visai nedaug laiko iki konkurso pradžios, neapibrėžtumas galimų sankcijų, jeigu dalyvis projekto neįgyvendintų per nustatytą laikotarpį. Kai užsienio investuotojai renkasi, kuriame konkurse dalyvauti, ir mato, kokios rizikos kuriamos Lietuvoje, jie renkasi saugesnę aplinką. Tada ir išeina, kad lieka vienas dalyvis ir jis pateikia tokį pasiūlymą, kokį gali pateikti (nerizikuodamas pralaimėti – red.)“, – svarstė M. Nagevičius.

Pasak jo, kai buvo kuriamos konkurso sąlygos, labai stambios Vakarų Europos įmonės, didesnės negu „Ignitis“, prašė susitikti su ministru D. Kreiviu, bet tai nė vienam tai nepavyko.

„Nei pašnekėti, nei pasiūlyti, kaip konkursą organizuoti, kad jis būtų patrauklesnis dalyviams ir naudingas valstybei. Bandymai kalbėtis prieš konkursą buvo nesėkmingi“, – teigė M. Nagevičius.

Gyrė ministrą už „drąsą“

D. Kreivio „veiklą“ ir viešus pareiškimus, kas turėtų laimėti konkursą, kokie yra „valstybės lūkesčiai“. investuotojai vertino kaip konkurso politizavimą ir iš anksto reiškiamą paramą vienai įmonei.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas, kalbėdamas su Alfa.lt žurnalistu, tuo nesistebėjo. „Jūs man pasakykite, kada pas konservatorius buvo kitaip“, – pastebėjo jis.

L. Sabaliauskas vis dėlto pagyrė buvusį ministrą už „susilaikymą“, kad jis tik išsakė lūkesčius, kas turi laimėti konkursą, nors galėjo įpareigoti „Ignitis“ laimėti. Tačiau esą ir to užteko, kad investuotojai nusisuktų nuo Lietuvos.

„Kai pirmojo parko konkurso sąlygos buvo pakeistos, man asociacijoje didelės užsienio energetikos kompanijos pasakė, kad nesuprato, kodėl taip buvo padaryta, bet suprato vieną dalyką, kad Lietuvoje konkursai yra politizuoti ir politikai į juos 100 proc. kišasi, todėl tos kompanijos negali proceso planuoti kaip komercinio, ir todėl traukiasi. Tai visos didžiosios energetikos kompanijos ir pasitraukė.“, – nurodė L. Sabaliauskas.

L. Sabaliauskas: didelės užsienio energetikos kompanijos pasakė supratusios vieną dalyką, kad Lietuvoje konkursai politizuoti ir politikai į jį juos 100 proc. kišasi / Dainius Labutis/ELTA

Būtent todėl į naują konkursą dalyviai nesusirinko, mano jis. „Investuotojų pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Prieš tai (konservatorių valdymą) Energetikos ministerija ir mūsų asociacija siekė pritraukti investuotojus, kad jie ateitų į Lietuvą, kad patikėtų, jog čia galima vykdyti veiklą komercinėmis sąlygomis, valstybei nesikišant. Bet prieš ketverius metus atėjo konservatoriai ir investuotojų pasitikėjimą praradome. Tai pat praradome ir investicijas “, – reziumavo jis

L. Sabaliausko nuomone, jūrinis vėjo parkas turėtų prasmę, jeigu konkurse dalyvautų 5 stiprūs rinkos žaidėjai ir muštųsi dėl kainos. „Tada jie pasiūlytų ne valstybės „paramos gavimą“, bet patys primokėtų valstybei“, – neabejoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas.