Zenutė Nausėdienė: „Mūsų ugdyti vaikai atveda į „Raudonkepuraitę“ savo vaikus…“

Gruodį Šilutės vaikų lopšelis-darželis „Raudonkepuraitė“ minėjo 53 metų veiklos sukaktį. Ta proga „Pamarys“ pakalbino ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoją, šiuo metu einančią vadovės pareigas, Zenutę Nausėdienę. Kalbėjomės apie nuveiktus darbus bei viltis, įžengus į 2020-uosius, Žiurkės, metus.

– Neseniai „Raudonkepuraitėje“ įrengtos dar dvi patalpos vaikų grupėms. Iš viso veikia 12 vaikų grupių, kuriose ugdoma 210 vaikų. Praėjusią vasarą trūko 5 pedagogų, tačiau rugsėjį kolektyvas pasipildė. Kaip jums tai pavyko?

– Turiu savybę – džiaugtis gyvenimu. Kai tu džiaugiesi, tai šalia tavęs esančiam žmogui taip pat gera. Kai ieškai į darbą žmonių, apie tai paskelbi. Jie išgirsta, o ateidami pas mus jau žino, tiesa, nežinau iš kur, kad pas mus bus gera…

– Jūs spinduliuojate optimizmu, žmonės jumis pasitiki. Jūs tokia ir gyvenime?
– Taip. Aš ir gyvenime esu optimistė. Visada pozityviai nusiteikusi. Mano kredo – džiaukimės gyvenimu ir kiekviena diena! Kai džiaugsimės, ir kitiems bus gerai. Kai susitinku su buvusiais bendraklasiais, šie vis pagiria, kad išlikau tokia pat – nepasikeitusi, besišypsanti. Nors pagal Zodiako ženklą esu avinas. Gal turėčiau būti labiau užsispyrusi.

– Matyt, prireikus tokia ir esate – ryžtinga, kovotoja…
–Tiesa, kai reikia pastovėti už save, už įstaigą, būnu užsispyrusi. Nuolatos ieškau kompromisų. O kai nutinka kas bloga, vis tiek stengiuosi įžvelgti ir gėrio. Na, jei žmogus kažką padarė netinkamai, gal tam turėjo rimtą priežastį? Svarbu išklausyti, duoti antrą šansą.

– Sakote, kad sulaukiate nemažai gerų atsiliepimų, įstaigą giria tėvai, vis daugiau nori savo atžalas vesti į „Raudonkepuraitę“. Tai puikus įvertinimas jums ir ugdymo įstaigai.
– Žinoma. Pas mus atėjo dirbti trys pedagogai iš mokyklos. Kai susirinkome aptarti, kaip jiems sekasi, jie nusistebėjo, kad darželyje taip pat viskas rimtai vyksta, kaip ir mokykloje. Stebisi, kad vyksta posėdžiai, kai kuriais klausimais labai įtempti ir rimti, o jiems reikia atsakingai ruoštis. Visi pas mus įtraukiami į diskusiją, veiklą… Džiaugiasi, girdžiu, kad, jei tektų sugrįžti į mokyklą, tai labai gerai pagalvotų apie tokį žingsnį…

Apie 11–13 proc. mūsų darželinukų yra vaikai, kurių tėveliai taip pat lankė mūsų įstaigą. Mūsų vaikai čia atveda savo vaikus… Vadinasi, jiems buvo čia gera, todėl to paties tikisi ir savo vaikams. Turime įvairių šeimų. Pastaruosius 3–4 metus šeimoms kyla visokių problemų. Yra šeimų, kurioms reikia kompleksinės pagalbos, vaikai turi specialių poreikių. Užtat džiaugiamės turėdami socialinį pedagogą. Siūlome įvairių veiklų ir užsiėmimų vaikams kartu su tėvais ir vien tėvams. Kai kam patinka, kai kas vengia dalyvauti.

– Kokie buvo 2019–ieji „Raudonkepuraitei“?
– Gruodžio pradžioje visą savaitę šventėme gimtadienį. Artėjant šv. Kalėdoms, pirmą kartą kartu su tėvais ir vaikais įžiebėme kalėdinę eglę. Visi buvome džiugiai nusiteikę, laimingi. Anksčiau puošdavome Kalėdų eglutę vaikų ir tėvelių darytais žaislais, o šiemet nutarėme, kad žaliaskarė turi žibėti. Mūsų darželio aplinka dar niūroka, bet girdėjome pažadų, kad bus sutvarkyta, tad tikimės.

Dėkojame už tai, kad viduje patalpos išgražėjo. Metai buvo sėkmingi. Pirmiausia, kad atidarėme naują vaikų grupę, kad turėsime ekologišką saulės jėgainę ant stogo. Daug dėmesio jautėme iš rajono valdžios – rūpinosi ir domėjosi mumis. To prieš 10 ar 15 metų trūko. Politikai žino visas mūsų problemas, o tai yra labai svarbu. Nestokojame vaikų, džiaugiamės, kad netrūksta pedagogų, kad jie nori dirbti.

– O kokių kyla sunkumų?
Norėtume didesnio finansavimo, kad galėtume vaikams nupirkti daugiau modernių žaislų. Nors ir iš turimų resursų vis ką nors nuperkame ir atsinaujiname. Šiemet daugiausia dėmesio skyrėme technologijoms – nupirkome grupėms po vieną kompiuterį. Pedagogai juo gali naudotis tiek ugdomajam procesui, tiek naudodamiesi elektroniniu dienynu. Grupėse yra telefonas, tad tėvai gali skambinti ir pabendrauti su auklėtoju. Jau šiais metais įsigijome įvairių ugdymo priemonių, kūrybinių žaislų, kitąmet tam skirsime daugiau lėšų.

– Kas padeda įveikti sunkumus?
– Komanda. Stipri mūsų bendruomenė. Vienai būtų sunku ir psichologiškai. Juk nebūna kasdien viskas labai gerai…

– Jau trejus metus einate laikinosios vadovės pareigas. Gal ruošiatės švietimo vadovų kompetencijų vertinimui?
– Aš dirbu iš idėjos… Tai mano darželis, kuriame esu jau daug daug metų. Dirbsiu tol, kol atsiras nuolatinis direktorius. Neslėpsiu – norinčių buvo, tačiau būtinas kompetencijų vertinimas… Svarstau, tegu ateina jauni, jiems reikia užleisti vietą. Mielai perduosiu savo žinias ir patirtį. Kartu pasidžiaugsiu.

– Su kokia nuotaika pasitinkate 2020-uosius metus? Su kokiomis viltimis?
– Pasitinkame pakiliai, su džiugia nuotaika. Norime, kad nesirgtų vaikai, darbuotojai. Juk be jų nebūtų ir „Raudonkepuraitės“. Norisi, kad šeimos būtų aktyvesnės, ypač tos, kurioms iš tikrųjų reikia pagalbos. Mes visada esame pasiruošę padėti. Tikimės, kad įgyvendinsime ir daugiau darbų. Labiausiai laukiame remonto lauke…

Beje, šie metai mums ypatingi. „Raudonkepuraitėje“ kasmet gegužę vyksta bendruomenės popietė, 2019-aisiais buvo sportinė, o 2020-aisiais bus etnokultūrinė bendruomenės popietė. Siekdami dar labiau suvienyti savo bendruomenę, pinsime laimės juostą iš šokių, žaidimų…

Irena Gvildienė, „Raudonkepuraitės“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja:
„Auklėtoja šiame darželyje dirbu 32 metus. Dirbau su įvairaus amžiaus vaikais, ir pačiais mažiausiais. Gera kalbėti apie mūsų įstaiga. Tai buvo mano svajonių darbo vieta. Būdama dar tik septyniolikos jau svajojau, kad dirbsiu čia. Pamenu, atvykau su drauge į Šilutę iš Pagėgių, užsukome į darželį aplankyti čia dirbančios pažįstamos. Jaučiau, kad patiktų čia dirbti… Buvo šilta, jauku, patiko aplinka. Ir štai dirbu…

Mūsų kolektyvas tikrai darnus. Per ilgus mano darbo metus pasikeitė daug dalykų: ir mokymo metodika, ir vaikai. Jie dabar judresni, daugiau reikalaujantys, pasikeitė jų bendravimas. Jei anksčiau vaikui reikėjo paskaityti pasaką ar su juo pažaisti, dabar to nebeužtenka. Mes su vaikais kalbamės nuo ryto iki vakaro apie kasdienius dalykus, buitį, net apie verslą.
Manau, kad 2020-ieji metai bus puikūs.

Nenorėčiau daugiau niekada išgirsti, kad mūsų įstaigą ruošiasi uždaryti. Tada liūdnai nuleidę galvas ėjome gatve, mūsų klausinėjo aplinkiniai, tada apie mus visi kalbėjo… Nenorėčiau, kad tai pasikartotų. Šis darželis turi gyvuoti, to „Raudonkepuraitei“ ir linkiu!“

Vidmantė Miliauskaitė-Mencė, ikimokyklinio ugdymo mokytoja, socialinė pedagogė:
„Raudonkepuraitėje“ auklėtoja dirbau 7-erius metus, šiuos – kaip socialinė pedagogė. Pastebėjau, kad pasikeitė ne tik vaikai, bet ir tėvai. Dabar daugiau ir dažniau tenka bendrauti nebe su vaikais, bet su jų tėvais. Dirbame su visa šeima, kuriai labiausiai reikia dėmesio.

Svarbu užtikrinti gerus tarpusavio santykius, išmokyti vertinti vienas kitą, mokyti pagarbos, atsakomybės. Grupėse auklėtojos vaikus ir moko gyvenimo tiesų, ugdo vertybes. Vaikai drąsesni, smalsesni, jie žino, ko nori. Nebijo to pasakyti ar parodyti, drąsiau to reikalauja. Jie atviresni. Darbas įdomus ir reikšmingas. Malonu dirbti šioje ugdymo įstaigoje. Ji klesti, o kiekvieni metai vis kitokie, praėjusieji buvo geri.

Nors pas mus ir netrūksta pedagogų, tačiau vis tiek nesijaučiame saugūs. Visi šalies pedagogai jautrūs šia tema ir mes tikimės, kad bus geriau. Tad ir linkiu mūsų bendruomenei, kad viskas judėtų lengvai ir tik pirmyn.“