Žemiau skurdo ribos – daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. asmenų, kurie sudarė 21,9 proc. visų šalies gyventojų - 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2015 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias naujienas!

Skurdo rizikos riba pernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 15,6 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime - 34,8 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2015-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 2,5 procentinio punkto, kaime – išaugi 4,2 procentinio punkto.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis - 2016-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2015 metais.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.

Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir 2016 metais buvo 19,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – sumažėjo 3,3 procentinio punkto iki 25,6 procento. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas.

Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 eurų mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai buvo 21 proc. ir, palyginti su 2015 metais, sumenko 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir sudarė 22,9 procento. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 procento. Pernai dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 1,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 1,8 procentinio punkto, senatvės pensininkų – padidėjo 3 procentiniais punktais.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2016 metais padidėtų iki 27,9 procento. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis padidėtų iki 29,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – iki 34,2 procento.

Baltijos šalyse skurdo rizikos lygis pernai skyrėsi nedaug. Estijoje skurdo rizikoje gyveno 21,3 proc., Latvijoje – 21,8 proc. gyventojų, arba atitinkamai 0,3 procentinio punkto ir 0,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.