Žemės ūkio viceministras D. Liutikas žada programą, kuri į kaimą grąžintų emigrantus

Bus kuriama programa, kuria norima į kaimą pritraukti ne tik žmonių iš miestų, bet ir emigrantų, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

„Tikimės, kad ir darbo vietų atsiras, jeigu žmonės pradės kurti verslus”, - kalbėjo prieš porą savaičių pareigas eiti pradėjęs D. Liutikas.

Viceministras sako, kad dėl svarbiausių jo veiklos sričių - 2014-2020 metų Kaimo plėtros programos pakeitimų, rizikos valdymo fondų atsiradimo, kaimo plėtros ir žemės ūkio Baltosios knygos sukūrimo - bus svarstoma rudenį, todėl per vasarą reikia atlikti daug namų darbų.

- Ministerija prieš porą savaičių platino pranešimą, kuriame teigė, kad Kaimo plėtros programoje numatyta, jog iki 2025 metų turėtų būti sukurtos 2055 darbo vietos, tačiau rezultatai kol kas nedžiugina. Ką darysite, kad darbo vietų kaime būtų sukurta daugiau?

- Tai iš tikrųjų yra vienas iš svarbių rodiklių - darbo vietų kūrimas kaime. Dabar yra didesnė emigracija iš kaimo į miestą negu iš miesto į kaimą. Tad vienas iš tokių elementų, kaip skatinti darbo vietas kaime - programa ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Per tokią priemonę bus galimybė į kaimo vietoves grįžti tiek miesto žmonėms, tiek galbūt emigrantams ir ten pradėti savo verslą. Tokiu būdu tikimės, kad ir darbo vietų atsiras, jeigu žmonės pradės verslus.

- Taigi, jūs matote potencialo kaimą atgaivinti tiek, kad jis būtų patrauklus, kad į jį grįžtų emigrantai?

- Mes to norime, o kaip seksis bus matyti, bet tikrai norime, kad kaimas būtų gyvybingas. Dabar yra trys pagrindiniai kaimo sampratos elementai: kaimas kaip laisvalaikio praleidimo erdvė, kaip maisto gamybos vieta, ir kaip tradicijų puoselėjimo vieta. Visus tuos elementus norime stiprinti. Svarbus momentas yra kaimo bendruomenių gyvenimas ir bendruomeniškumo stiprinimas kaime. Jei yra stipri kaimo bendruomenė, tai ji gali padėti silpnesniems, gal turintiems priklausomybių kaimo bendruomenės nariams.

- Praeitais metais Lietuvos žemdirbiai kentėjo nuo liūčių, šįmet - nuo sausros. Ar keičiantis klimato sąlygoms įmanoma gerinti kaimo ir žemės ūkio sąlygas, ar šias sritis vis daugiau teks remti valstybei?

- Man pačiam dirbant Žemės ūkio ministerijoje teko būti atsakingam už kai kuriuos projektus, susijusius su klimato kaita. Reikėtų visiems įsisąmoninti, kad nebus, jog tik šiemet sausra ar praeitais metais liūtys, bet, kad tai - nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, ir su tuo reikia išmokti gyventi. Mes bandome dviem keliais eiti. Vienas jų - žiūrėsime, kaip galima patobulinti draudimo schemas, kad ūkininkai draustųsi nuo ekstremalių situacijų. Kai yra liūtys, atsirado apsidraudusių nuo jų, o sausros niekas nesitikėjo po liūčių sezono. Dabar manome, kad galėtų draustis ir tikrai skatinsime.

Taip pat ministerija kuria schemas dėl rizikos valdymo fondų. Jeigu atsiranda krizė viename ar kitame sektoriuje, pavyzdžiui, pieno sektoriuje, tai rizikos valdymo fondas galėtų padėti kažkiek stabilizuoti ūkininkų pajamas ir pagelbėti krizinėse situacijoje. Kaip reakcija į buvusius įvykius, buvo kreipiamasi į Europos Komisiją dėl tam tikrų lengvatų ūkininkams, kad nebūtų taikomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą.

- Kada galima sulaukti rizikos valdymo fondų atsiradimo?

- Dabar intensyviai vyksta diskusijos su socialiniais partneriais. Manau, kad rudens sesijoje bus pristatomas ir Seime tas klausimas. Kad tokie fondai atsirastų, reikia keisti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą.

- Tik tapęs viceministru teigėte, kad vienas iš jūsų veiklos prioritetų - inicijuoti 2014-2020 kaimo plėtros programos pakeitimus. Kokius pakeitimus turėjote omenyje?

- Sieksime, kad 2014-2020 metų finansavimo programos likutis būtų panaudotas kuo efektyviau kaimo žmonėms ir žemės ūkiui. Kitas prioritetas susijęs su trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, kad ryšys tarp vartotojo ir gamintojo būtų kuo trumpesnis. Dabar pasaulyje populiarėja bendruomeniniai maisto centrai, žmonės nori žinoti, kokiame lauke ganosi karvės, iš kurių pieno gaminamas jų valgomas sūris. Kitas momentas - dėl supaprastinimo ir administravimo taisyklių peržiūros. Yra daug siūlymų. Dirbsime ir su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad paspartintume paraiškų vertinimus.

Spręsime dėl elektroninių paraiškų galimybės išplėtimo, ir dėl kitų momentų, tai irgi būtų dar viena tokios peržiūros kryptis. Šitą mes bandome padaryti per vasarą ir rugsėjį, iki spalio pradžios.

Dar vienas prioritetų, ką irgi norime per vasarą padaryti - tai kaimo plėtros ir žemės ūkio Baltoji knyga. Joje turėtų sugulti pagrindinės strateginės kryptys, nuostatos dėl kaimo plėtros ir žemės ūkio ateities.

- Kaip ketinate skatinti dialogą tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų? Pastarieji sako, kad sąlygos yra gerinamos tik žvejams mėgėjams.

- Pirmiausia išbandysime tradicines formas - susėsti prie vieno stalo ir diskutuoti, kalbėtis, išsakyti savo pozicijas ir žiūrėti, kaip galime surasti bendrus taškus. Kiek man per dvi savaites teko susipažinti su žvejų bendruomene, tai yra aktyvūs žmonės, turintys įvairių pasiūlymų. Ministerija bus kaip moderatorius, kuris tuos pasiūlymus bandys sujungti.

- Anksčiau Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas sakė pritariantis sprendimui riboti verslinę žvejybą, nors žvejų verslininkų yra 300, o mėgėjų 170 tūkst. Kaip jūs manote, ar tikrai teisinga riboti verslinę žvejybą?

- Kai kalba eina apie verslinę žvejybą vidaus vandenyse, dar yra ne tik Žemės ūkio ministerijos sprendimai ir įtaka, bet ir Aplinkos ministerija, kuri taip pat yra atsakinga už tam tikros verslinės žvejybos įteisinimą vidaus vandenyse. Manau, bus diskusijos tiek su žvejų bendruomene, tiek su Aplinkos ministerija, tiek su vyriausybe. Aš manau, kad pirmieji sprendimai turėtų būti rudenį.

Ačiū už pokalbį.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)