Žemės ūkio viceministras apie ministerijos perkėlimą: dalį darbų bus galima atlikti nuotoliniu būdu

Nuo kitų metų sausio pabaigos Kaune turėtų pradėti veikti veidrodinė Žemės ūkio ministerija, kurioje iš pradžių dirbs 20 žmonių, Eltai sakė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas. Jo teigimu, didelės sumaišties pavyks išvengti, nes dalį darbų bus galima atlikti nuotoliniu būdu.

„Pradžioje tikrai manau, kad neišvengsime kažkokio chaoso. Iš kitos pusės, daugumai žmonių, kurie dirbs ar pasiryš dirbti Kaune, tas darbas bus analitinio pobūdžio, kuris reikalauja daugiau laiko praleisti prie kompiuterio nei susitikimuose, tad neturėtų būti labai didelės sumaišties“, - interviu Eltai sakė V. Griciūnas.

Pasak jo, sausio pabaigoje vadinamojoje veidrodinėje ministerijoje galėtų dirbti nauji darbuotojai arba tie, kurie šiuo metu gyvena Kaune, o dirba Vilniuje.

- Kokie procesai dabar vyksta dėl ministerijos perkėlimo į Kauną?

- Šiuo metu baigiame paruošti visus reikalingus dokumentus struktūrinio padalinio įkūrimui Kaune - tai bus daugiau veidrodinė ministerijos sistema. Tai nebus specifinis skyrius ar funkcija, perkelta į Kauną, tiesiog bus sudaryta galimybė ten dirbti iki 20 žmonių. Skyriai ieško tokių žmonių ministerijoje. Tai galės būti ir finansininkas, ir teisininkas, ir bet kuris kitas specialistas, kuris gyvena Kaune arba kuris nori ten gyventi ir dirbti.

Taip pat aktyviai apžiūrinėjame ir ieškome potencialių patalpų pačiai ministerijai ir tikimės, kad sausio mėnesį galėsime startuoti su viešuoju pirkimu būtent ministerijos patalpoms Kaune.

- Tai nuo sausio tie 20 žmonių jau persikels dirbti į Kauną?

- Galime šiek tiek užtrukti su visomis procedūromis, tad kalbama apie sausio pabaigą, vasario pradžią.

- Ar jau yra tokių žmonių, kurie išreiškė norą tai daryti?

- Mes jau dabar ministerijoje turime keletą žmonių, kurie važinėja iš Kauno į Vilnių, jų nėra daug - iki 8 mūsų ministerijoje. Yra kitų ministerijų darbuotojų, kurie važinėja iš Kauno į Vilnių ir išreiškė susidomėjimą pereiti dirbti į ŽŪM, bet su galimybe dirbti būtent Kaune. Šiandien nebus, kad priverstinai kažką kelsime ar siųsime. Tai žmonės, kurie naujai įdarbinti, arba tie, kurie yra kauniečiai ir važinėja į Vilnių.

- Ar esate atlikę ministerijos perkėlimo kaštų analizę?

- Ekonominis įvertinimas buvo darytas prieš kurį laiką, jis dabar yra peržiūrimas, kadangi nuo to laiko truputį pasikeitė kainos - kai kas atpigo, kai kas pabrango. Stengiamės įkelti ir daugiau kintamųjų, padaryti išsamią ir detalią sąnaudų ir veiklos analizę.

- Tai dar negalite pasakyti, kiek valstybė sutaupytų, ministeriją perkėlus į Kauną?

- Šiandien aš jų (skaičių. - ELTA) nenorėčiau pateikti, nes tada pasidarys labai lengva skirtingai interpretuoti. Kai mes žinosime tikslų skaičių ir tikslią naudą, ne vien tik finansinę, bet ir socialinę, tiek valstybei, tiek regionui - tada ir paviešinsime.

- Ar persikėlus daliai žmonių nekils chaoso komunikuojant tiek ministerijos viduje, tiek pranešant apie procesus visuomenei?

- Mes gyvename moderniais laikais. Daugumą darbų galime sėkmingai atlikti moderniu būdu, turime telefonus, šiuolaikiškas technologijas, kurias galime išnaudoti. Iš pradžių tikrai, manau, neišvengsime kažkokio chaoso. Iš kitos pusės, daugumai žmonių, kurie dirbs ar pasiryš dirbti Kaune, tas darbas yra analitinio pobūdžio, kuris reikalauja daugiau laiko praleisti prie kompiuterio nei susitikimuose, tad neturėtų būti labai didelės sumaišties.

- Dalis žemdirbių yra sakę, kad, perkėlus ministeriją, darbai atitrūktų nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus. Ar neįžvelgiate, kad ministerijos darbas bus išbalansuotas, pilnas kelionių, nes vadovams nuolat vis tiek reikės keliauti į Vilnių?

- Dalis ūkininkų, priešingai, labai džiaugiasi, kad ministerija bus perkelta į Kauną, nes geografiškai tai arčiau Lietuvos centro. Tarkime, nuo pajūrio ar Šiaurės Lietuvos daugumai ūkininkų yra arčiau atvažiuoti.

Iš kitos pusės, žmonių, kurie dirbs ministerijoje ir turės eiti į posėdžius tiek Seime, tiek Vyriausybėje, ir kurie yra vilniečiai, tikrai niekas nevers važiuoti į Kauną - jeigu yra posėdžiai, puikiausiai galima likti Vilniuje. Jei specialistui reikia būti posėdyje ir patarti ministrui, tam bus sudarytos sąlygos - galbūt Vyriausybėje ar kitur sėdėti ir dirbti.

- Kokios yra ministerijos darbuotojų nuotaikos dėl galutinio persikėlimo?

- Manau, kad skaitėte spaudoje mūsų profsąjungos pasisakymus ir apskritai žmonių nuotaikas. Buvo rašyta, kad vien dėl to žmonės bėga iš ministerijos. Iš tiesų gal truputį sutirštintos spalvos. Iš kitos pusės - taip, yra žmonių nepasitenkinimas, nepritarimas, tai natūralu, nes tai yra didelis pokytis, ir tikėtina, kad dar daugiau žmonių su perkėlimu ministerija neteks. Bet yra kaip yra, reikia su tuos susitaikyti. Reikia tuos žmones motyvuoti, parodyti, kad Kaune galima dirbti ir gyventi. Mes ieškome priemonių, kad tas pasikeitimas nebūtų toks skausmingas ir kad nebūtų susipriešinimo tarp valdžios ir darbuotojų.

- Tad žmonės, kurie išėjo iš darbo, tą padarė dėl ministerijos perkėlimo?

- Tikrai ne. Yra ir kitų priežasčių. Dalis gal gavo geresnių pasiūlymų, dalis gal tikrai dėl Kauno išsigando ir pabėgo. Ministerijoje taip pat visai neseniai buvo reorganizacija, tai dalis išėjo nepatenkinti reorganizacijos rezultatais. Nebuvo taip, kad jie turėjo priverstinai išeiti, bet jie nepritarė reorganizacijos idėjai ir tikriausiai rado naujų iššūkių.

- Buvo kalbama apie priemones, kurios palengvintų darbuotojų persikėlimą į Kauną: pavyzdžiui, įskaičiuoti kelionės laiką iš Vilniaus į Kauną į darbo laiką, surasti vietas darželiuose Kaune dirbsiančių vilniečių vaikams. Kiek realus yra šių priemonių įgyvendinimas?

- Mes žiūrime tą paketą, kalbamės su partneriais, su Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijomis. Būkime atviri patys sau - žmonės, kurie gyvena Vilniuje, tikrai netemps vaiko į darželį Kaune, bet tais žmonėmis, kurie nuspręs persikraustyti į Kauną, tikrai bus pasirūpinta.

Kalbant apie kitas skatinimo priemones, tai yra valstybės tarnyba, ir mes esame labai smarkiai apriboti įstatymų, reglamentuojančių tam tikrus darbo santykius, tad pasiūlymų paketą ne taip lengva sudaryti.

Jeigu teisiškai mes negalėsime įskaičiuoti kelionės laiko į darbo laiką, bandysime ieškoti alternatyvų, tarkime, padaryti kur kas lankstesnį darbo grafiką. Tai reiškia, kad nereikės žmogui būti nuo aštuonių iki penkių. Tiesiog žmogus turės atlikti savo darbą, tai, kas jam pavesta, per aštuonias valandas. Kaip jis išsidėlios tas valandas, ką jis darys - tai bus jo asmeninis reikalas. Kitas dalykas - mes bandysime skatinti, išplėsti nuotolinio darbo galimybę. Visi žmonės yra protingi, ir aš jais pasitikiu. Nematau problemų, kodėl mes negalėtume taikyti lanksčių darbo sąlygų. Jeigu versle žmonės sugeba darbą padaryti darbą iš namų ar nuotoliniu būdu, tai darau prielaidą, kad ir valstybės tarnautojai yra atsakingi žmonės ir jie gali daryti jiems pavestą darbą be didesnės kontrolės.

- Ministras sakė, kad prieš reorganizaciją buvo 340 darbuotojų, o po jos - 290, bet esą atlyginimai likusiems darbuotojams kilo. Gal turite informacijos, kiek jie kilo?

- Tikslių skaičių negaliu pasakyti, bet darbuotojai tikrai buvo skatinami, jiems buvo mokami priedai už papildomą darbo krūvį.

- Kalbant apie eksporto rinkas, ar jau yra požymių, kada Lietuva galėtų pradėti vežti jautienos produktus į Kiniją?

- Prieš dvi savaites lankėsi jų Veterinarijos serviso ir muitinės departamento generalinis direktorius su keletu regionų direktorių ir buvo baigtas augalų auditas. Tai reiškia, kad Lietuva greitu laiku galės vežti grūdus ir grūdines kultūras.

Dėl mėsos vyksta derybos, kad jie atvažiuotų ir užbaigtų paskutinį auditą. Kinija, reikia pastebėti, dirba labai iš lėto ir struktūruotai - kol yra neužbaigiamas vienas „failas“, tol jie nepradeda kito. Mes stengiamės juos paskatinti ir prašyti, kad būtų užbaigti visi sertifikatai ir leidimai dėl grūdų, ir jau šių metų gruodį ar sausį prisikviesti, kad atvažiuotų ir atliktų paskutinį auditą dėl galimybės eksportuoti jautieną ir kitus mėsos produktus į Kiniją.

- Ar tiesa, kad Kinija nėra tokia išranki rinka kaip, pavyzdžiui, Japonija?

- - Manau, kad kiekviena rinka turi išrankumo. Kinija yra labai didelė rinka, bet pastaruosius metus stengiasi atsirinkti, ką importuoja. Prieš kelerius metus pas juos buvo didžiulis skandalas, kai pieno produktais apsinuodijo labai daug vaikų. Dabar reikalavimai įvežti pieno produktus, skirtus vaikams, yra labai aukšti ir tikriausiai ne tik atitinka ES, bet yra dar griežtesni. Taigi pasakyti, kad neišranki, negalima, tiesiog rinka yra milžiniška, ir jai reikia visokių produktų.

- Ar yra kažkokių naujų eksporto rinkų, kuriomis domimasi?

- Ministro ir komandos, eksportuotojų tikslas yra toks, kad būtų eksportuojama ne žaliava, o aukštesnės pridėtinės vertės produktai, kurie tinka vartojimui iš karto. Yra prioritetinės rinkos, viena iš jų yra Japonija. Ji importuoja apie 93 proc. viso savo medaus poreikio, tai yra milžiniška rinka. Japonai labai mėgsta aukštos kokybės produkciją, ekologiškus produktus. Kiek teko bendrauti su japonų verslo atstovais, jiems labai tinka Lietuva tiek kultūriškai, tiek skoniu, tiek produkto kokybės suvokimu. Pavyzdžiui, medus, midus, alus, pieno produktai sėkmingai skinasi kelią į Japonijos rinką.

Tai pat dairomės į Artimuosius Rytus. Tai - Saudo Arabija, Jungtinių Arabų Emyratai. Jie viską importuoja, tad potencialas yra labai didžiulis.

ELTA