Žemės ūkio ministras žadėjo gražią ateitį

Balandžio 5 dieną Kaišiadoryse viešėjo žemės ūkio ministras Giedrius surplys. susitikti su kaišiadoriečiais ministras pakvietė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros, žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovus. susitikime su G. Surpliu, be gausaus ūkininkų būrio dalyvavo seimo narė l. Matkevičienė, savivaldybės meras V. Tomkus, žemės ūkio skyriaus vedėjas l. Lazauskas, Ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna, maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas M. Kriaučiūnas, kiti.

APIE BALTĄJĄ KNYGĄ IR 4 RAMSČIUS

Pradėdamas savo kalbą, kuri užtruko vietoj planuoto pusvalandžio visą valandą, ministras sakė, kad Kaišiadoryse lankosi pirmą kartą. „Važiuojame per savivaldybes, išgirstame iš pirmų lūpų, kaip žemdirbiai gyvena, kas jiems labiausiai rūpi“, - sakė ministras, šiame poste dirbantis 11 mėnesių.

Pasak G. Surplio, yra sudaryta Lietuvos Baltoji knyga. Į ją sudėta Lietuvos žemės ūkio vizija, sudėlioti prioritetai. Šios vozijos įgyvendinimas siekia 2030 metus. Pirmas etapas yra 2021 – 2027 metų laikotarpis.

Žemės ūkis turi 4 ramsčius: tai smulkieji ūkininkai, stambūs ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, verslas kaime ir kaimo bendruomenės. „Labai kviečiu visus paskaityti 30 puslapių baltąją knygą. Reikia kooperuotis, reikia diegti technologijas. Nenoriu meluoti žmonėms ir sakyti, kad laikydami 2 karves jie išgyvens. Lietuvoje jau nėra tiek žemės, kad visi norintys ūkininkautų.

Smulkieji gal galėtų tapti stambiųjų pagalbininkais ar tarpininkais, žaliavos tiekėjais. Verslas kaime taip pat labai svarbu. Reikia galvoti apie sūrių gamybą ar duonos kepimą. Mums reikia pasiekti, kad būtų įtraukta kuo daugiau žmonių. Lietuviškiems žemės ūkio produktams ieškome nišų Japonijoje, Kinijoje, kitur. Net ir su nedidele žaliavos partija galima išlošti, kaip buvo su į Japoniją patiektu lietuvišku medumi“, - sakė G. Surplys.

Siekdama didinti žinomumą žemės ūkio ministeriją išleis leidinį su prognozėmis ir tendencijomis. Ten bus informacija nuo orų prognozių iki sėjos. Ministras išsklaidė mitus, kad Lietuvos žemės ūkis gaus mažiau pinigų iš ES. Pasak ministro, bus 660 mln. eurų daugiau nei 2014 – 2020 metų laikotarpiui. „Siekiame, kad lėšos ūkininkų pasiektų greičiau, o paskirstoma būtų kuo skaidriau.

Tiesioginės išmokos sieks 6,7 mln.eurų, o 2,5 mln. bus gauta Kaimo paramos fondui. Paraiškų priėmimas yra supaprastintas. Kviečiu pasinaudoti po 120 tūkst. eurų tam, kad atidaryti savo gamybos liniją ar įsteigti krautuvėlę savo produkcijai“, - agitavo ministras. Ministras priminė, kad dar priimamos paraiškos valdų modernizavimui bei paramai smulkiems ūkiams. Gegužės mėnesį startuoja kvietimai melioracijai. Svečias pažymėjo, kad Kaišiadorių rajone melioracijos reikalai tvarkomi vangiai. Beje, ministras išsikėlė uždavinį sutvarkyti visą Lietuvos melioracijos tinklą per 15 metų, bet prie to turės prisidėti ir žemdirbiai. Iš žemės ūkio ministerijos lėšų 10 mln eurų bus skiriama žvyrkelių asfaltavimui. Toliau vyksta asbesto stogų keitimas. Rudenį bus skirstomos lėšos verslo kaime pradžiai. Paramą gali gauti jaunieji ūkininkai ir kt.
NAUJOVĖS IR SANKCIJOS

Sankcijos išliks tiems, kas netvarkys melioracijos griovių, šlaitų. Naujovė – jei ūkininkaujama nenašiose žemėse ir neauginama gyvulių, bus reikalaujama auginti kitokią produkciją, Didinama ir skaidrinama pieno ūkių rinkodara. Kiekvienas pieno gamintojas galės pažiūrėti, kiek konkrečiai mokama jo kaimynui ar kitems ūkininkams. Ekologiniams ūkiams bus galima apsiginti, jei bus rasta jo produkcijoje chemijos. Ministras pranešė, kad ekologiniams ūkiams šiuo metu lėšų nėra, bus skiriams tik tiems, kas tęsia tokią veiklą. Svečias ūkininkus kvietė draustis, kad jie galėtų apsisaugoti nuo potvynių, sausros. Ūkininkai ministrui priekaištavo dėl išaugusių Sodros lubų. Taip pat kalbėjo apie laukinius gyvulius. Nors sumažėjo šernų, prie ko prisidėjo afrikinis kiaulių maras, dabar ūkininkams daug žalos padaro kanopiniai gyvūnai, bebrai. Susitikime buvo keliami klausimai dėl rajono bendrojo plano. „Čia jau palikta spręsti savivaldybei. Valstybė suinteresuota didelėmis investicijomis. Vienas prie ribos su Jonavos savivaldybe gyvenantis ūkininkas skundėsi, kad ūkininkų transportui uždarytas tiltas per Neries upę. Buvo kalbama ir apie žalinimo programą, kuri nepasiteisino. Pasitarime buvo aptarta ir pasėlių deklaravimas, kuris startavo balandžio 15 d. Į kitus ūkininkų klausimus atsakė ministro patarėjas Jonas Pupius, NMA atstovai, kiti ministrą atlydėję asmenys. Ministras būriui ūkininkų įteikė Padėkas, kartu su meru pasveikino V. Maziliauską, užėmusį konkurse“ Metų ūkis“ antrąją vietą.

Virginija Šimkūnienė
Autorės nuotr.