Žemę užklojantys lapai tuština rajono biudžetą

Krentantys medžių lapai praneša apie pusiaukelę pasiekusį rudenį. Kol vieni gėrisi spalvotu kilimu, kiti triūsia juos šluodami ir grėbdami – per sezoną iš rajono gatvių, parkų ir kitų viešųjų erdvių išvežama tūkstančiai kubinių metrų lapų.

Lapams rinkti naudoja įvairią techniką

Miesto komunalininkai su nukritusiais lapais vargsta jau nuo rugsėjo, kasdien jų išvežama po kelias traktoriaus priekabas. Lapų grėbimas įsibėgėja ir seniūnijose.

Daugiausia darbo mieste yra labiausiai apželdintose pagrindinėse erdvėse – Lurde, senajame ir Pastauninko parkuose, Rotušės aikštės skveruose.

„Lapus grėbia, ąžuolo giles, kaštonus renka 13 mūsų valytojų, kurių didžioji dauguma yra moterys. Šešias dienas per savaitę jos pradeda dar neišaušus, apie 6 ryto ir dar anksčiau.

Darbas nelengvas – maišai su kaštonais, gilėmis sunkūs, o juos reikia į sunkvežimį sukrauti“, – pagyrų savo darbuotojoms negailėjo laikinai bendrovei „Kretingos komunalininkas“ vadovaujanti Reda Bendikienė.

Lapai dažniausiai sugrėbiami rankinėmis priemonėmis, tačiau jau trečius metus tam naudojamas ir specialus nupūtėjas – šia įranga lapai supučiami į krūvą ir sudedami į maišus.

Toks lapų nupūtėjas naudojamas sausiems lapams rinkti ir labai praverčia kitai technikai sunkiai prieinamose vietose. Komunalininkai turi ir dvi universalias žoliapjoves, kurios yra prikabinamos prie traktoriaus: vasarą jos naudojamos žolei pjauti, o rudenį – lapams surinkti.

Miesto šaligatviai, pakelės, evangelikų liuteronų ir pravoslavų kapinės nuo lapų vaduojami mechanizuotai.

Kiek bus pinigų, tiek kartų ir rinks

Per šį rudenį jau surinkta ir išvežta apie 6 tonos lapų, kurie į kompostavimo aikštelę Ankštakiuose keliauja kartu su kitomis žaliosiomis atliekomis.

Komposto miesto gėlynų žemei pagerinti komunalininkams skiria Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – gėlynams pavasariui paruošti jo iš viso bus panaudota apie 5 tonos.

„Kaip dažnai didžiosiose viešosiose erdvėse bus grėbiami lapai priklauso nuo miesto seniūnijos turimų lėšų. Pavyzdžiui, pernai per sezoną lapus grėbėme tris kartus, šiemet greičiausiai tai bus daroma vieną kartą.

Manau, kad ir nereikia lapų pulti sugrėbti vos tik pradėjus jiems kristi. Pasidžiaukime auksiniu rudeniu. Išskyrus, žinoma, praėjimo takus. Juos ypač reikia nugrėbti nuo šaligatvių – nuo lietaus sudrėkę lapai pavojingi, nes žmogus gali paslysti ir griūdamas susižaloti“, – kalbėjo R. Bendikienė.

Seniūnijos lapais atsikrato pačios

Lapai renkami ir seniūnijose. Juos grėbia patys seniūnijų darbuotojai, Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai bei pašalpas gaunantys žmonės, kurie turi atlikti visuomenei naudingą veiklą.

„Kasmet sukamės, kaip išmanome. Būtų pinigų, sugrėbę paskambintume komunalininkams, šie atvažiuotų ir išsivežtų.

Tačiau vežti lapus kitur ir dar už tai mokėti pinigus būtų per didelė prabanga. Todėl galvojame, kaip su jais čia pat, vietoje, susitvarkyti“, – tradiciniais rudens rūpesčiais dalinosi didžiausios rajone Darbėnų seniūnijos vadovas Alvydas Poškys.

Pasak seniūno, vien Vytauto Didžiojo parkas užima 2,5 hektaro. Tiesa, sugrėbti visus jame nukritusius lapus nėra nei galimybių, nei didelio reikalo. Be to, parke vyrauja spygliuočiai, tad teritorija kartu su Darbėnų bendruomenės nariais sutvarkoma pavasarinės akcijos „Darom“ metu.

Į krūvas sugrėbti miestelio šaligatvius, viešąsias erdves nukloję lapai dedami į vežimėlius, išvežami į čia pat, centre, turimą aikštelę.

„Tarsimės su girininkija, gal ji lapus priims kompostui. Netoli turime ir medelyną, gal ten dėl to pavyks sutarti. Lapais neužsikasime“, – šmaikštavo seniūnas.

Net 8,5 hektarų plotą apimantis Salantų parkas lapų rinkėjų sulaukė neseniai. Pagrindinis jų įrankis – grėblys.

„Anksčiau žmonės lapus kompostui pasiimdavo, nuveždavome jiems tiesiai į namus. Mielai atiduotume ir dabar, jeigu tik kas pageidautų“, – sakė Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas.

Anksčiau vaduoti nuo lapų parką, kuriame beveik visi medžiai – lapuočiai, seniūno žodžiais, neapsimoka. Dažniau ir galimybių nėra – darbo jėgos tiek teturi. Palaukia, kol visi lapai nukrenta. Tada kartais į talką ateina moksleiviai. Mokinių pagalbos seniūnija tikisi ir šiemet.

Lapus patariama kompostuoti

Kiekvieną rudenį nukritę lapai problemų kelia ir nuosavų namų savininkams: ar juos sugrėbus kompostuoti, nukloti lysves, o gal sudeginti?

Specialistų teigimu, sugrėbti lapai gali atlikti tiek teigiamą, tiek neigiamą vaidmenį. Tai yra, jie gali būti ir natūralios trąšos, ir ligų sukėlėjų buveinė.

„Dėl ligų sukėlėjų bei kenkėjų esant tokioms nešaltoms žiemoms kaip dabar nukritusius lapus geriau sugrėbti.

Nesugrėbti lapai yra puiki vieta peržiemoti daugeliui augalų ligų sukėlėjų bei kenkėjų, kurių labai pagausėjo. O jie gali būti kalti dėl įvairių serbentų, braškių, vaismedžių susirgimų“, – pasakojo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.

Pažeistų medžių lapus rekomenduojama kompostuoti kur nors sodo kampe. Kad išnyktų kenkėjai, juos tinka maišyti su durpėmis, žemėmis arba organinėmis trąšomis, pavyzdžiui, mėšlu, salietra.

Lapus reikia kompostuoti kaip tortą: sluoksnis lapų, mėšlo, žemės, vėl lapų. Kompostą turi sudaryti 70 proc. augalinės kilmės medžiagų, apie 20 proc. organinių trąšų ir apie 10 proc. dirvos.

Kompostą būtina uždengti plėvele ar su šakomis, svarbu, kad komposto viduje sukiltų temperatūra – virusinių ligų sukėlėjai žūsta, kai pasiekiama 60 laipsnių.

Sugrėbtus soduose augančių medžių lapus deginti griežtai draudžiama, tad juos galima arba kompostuoti, arba nugabenti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Pasak A. Klimienės, yra ir tokių lapų, kurie kompostui netinka, pavyzdžiui, ąžuolo lapai. Jie rūgština dirvožemį. Ne itin kompostuoti tinka ir riešutmedžio lapai – juose esančios aktyvios medžiagos slopina daugelio augalų auginimą.

Sugrėbti reiktų ne visur

Suirę lapai pagerina dirvos struktūrą; palengvina oro pritekėjimą sunkioje, molingoje dirvoje; apsaugo skurdžią smėlingą dirvą nuo greito išdžiūvimo; sugeria lietaus vandenį ir tolygiai jį paskirsto.

Tačiau lapus grėbti būtina ne visur. Juos verta palikti ant dirvos: šaltuoju sezonu jie natūraliai suirs, o dauguma jų po dirva įtrauks sliekai, taip dirva natūraliai pasitręš.

Nieko blogo šiek tiek lapų palikti atokiuose sodo kampeliuose – jie taps prieglobsčiu ežiams ar kitiems mažiems gyvūnėliams. Nukritusius lapus galima naudoti žiemojančių sodinukų klomboms ir lysvėms uždengti, o pavasarį iš dalies supuvę lapai pasitarnaus įrengiant šiltas lysves cukinijoms ir moliūgams.

„Ant vejos prie namų lapų žiemoti nereikia palikti. Sniegas lapus priploja prie vejos, jeigu jų dar storas sluoksnis veja gali iššusti, atsiranda palanki terpė grybelinės kilmės ligoms. Parkuose, kur šienaujama rečiau, palikti nukritę lapai tik praturtins dirvožemį“, – patarė A. Klimienė.

Sveikatai naudingas užsiėmimas

Lapų grėbimas yra naudingas ne tik kiemui, sodui bei daržui, bet ir sveikatai. Medikai teigia, kad judėdami su grėbliu ar šluodami „įdarbiname“ kojas ir rankas, priverčiame judėti visą kūną.

Patariama lapus grėbti mažais lopinėliais, neužsigriebti vienu ypu didelio ploto. Be to, reiktų keisti ir rankų judesius, pavyzdžiui, tam tikrą laiką grėbti mažesniais grybšniais, vėliau – užgriebti lapus kuo toliau.

Rankų padėtį galima kaitalioti ir laikant grėblio kotą – taip grėbimas leis padirbėti visiems rankų raumenims.

Reikėtų vengti sukinėti liemenį – geriau keisti rankų ir kojų padėtį, priešingu atveju iškyla rizika pasitempti nugarą.

Kad grėbti lapus būtų lengviau, nereikėtų laukti, kol nuo medžių nukris visi lapai iki paskutinio. Tokiu atveju teks įveikti storą lapų sluoksnį.

Geriau kiemą ar sodą nugrėbti bent kartą per savaitę – taip bus ir lengviau, ir pajudėti teks dažniau.

Laima Stonkuvienė

http://svyturiolaikrastis.lt