Žemdirbiai sausrą lygina su vulkano išsiveržimu ir sako, kad nuo jos neapsisaugos

Ilgą laiką besitęsiantys sausi ir karšti orai - lyg vulkano išsiveržimas, nes nuo sausros neapsisaugosi, sako ūkininkai. Jie taip pat akcentuoja, kad dėl sausros kenčia ne tik augalininkystė, bet ir gyvulininkystė - nėra kur ganyti gyvulių.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, stichinė sausra fiksuojama Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta Eltai sakė, kad nuo sausros ūkininkams apsisaugoti neįmanoma.

„Kaip gali apsisaugoti nuo vulkano išsiveržimo, tas pats ir su sausra. Daržą gali palieti, gyvulį gali pagirdyti, bet laukų nei palaistysi, nei ką. Augalai trąšų neįsisavina, vegetacija stoja, ganyklos išdegusios, augalų šaknys ruduoja“, - kalbėjo K. Sujeta.

Paklaustas, ar imsis iniciatyvos kreiptis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), jei derlius būtų sugadintas, o pasėliai išdegę, K. Sujeta sakė, kad iš to naudos nebūtų.

„Kažko tikėtis daugiau nei politinis parodomasis šou (negalima, - ELTA). Nes, pavyzdžiui, pernai kai kur neįvažiavo kombainai, plaukė laukai ir faktas buvo akivaizdus, o kompensacijos pernykščiai negavo. Pernykščiai galėjo gauti kompensaciją ne už žuvusius pasėlius, o dėl to, kad pavėlavo sėja rudenį. O dabar sausra, aš nežinau, kituose rajonuose gal situacija šiek tiek kitokia, o pas mus viskas išdegę, išrauni žolę ir ji pavirtusi šienu“, - kalbėjo jis.

Tuo metu LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas sakė, kad esant sausrai augalininkystės derlius nebus toks gausus ir kokybiškas, o turintys gyvulius žmonės neturi kur jų ganyti.

„Gyvulininkai neturi kur gyvulių ganyti, neužauga pievos. Kalbėjau su trimis ūkininkais, tai sakė prišienavo tik pusę pernykščio kiekio. Šeria tvartuose pernykščiais pašarais, nes nėra kur jų ganyti, pievose visos ganyklos nurudusios“, - akcentavo S. Jundulas.

Tiesa, S. Jundulas sakė, kad stichinės sausros paskelbimas ūkininkams suteikia daugiau galimybių „pastovėti už save“.

„Mes tada drąsiau galėsim griežtesnį žodį pasakyti, rengti peticiją, rinkti parašus, kad būtų atsilyginta. Bus pagrindas, argumentas tą daryt“, - kalbėjo LŪS Marijampolės skyriaus vadovas. Vis dėlto jis pridūrė, kad naudos gali ir nebūti, pagal įstatymus norint gauti išmokas pasėliai turi būti apdrausti.

Tuo metu ŽŪM Eltai sakė kol kas atidžiai stebinti situaciją.

„Tikimasi, kad didžiąją dalį praradimų ūkininkams kompensuos draudimas. Jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams”, - sakė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Hidrometeorologijos tarnyba nurodo, kad labai sausa išlieka ne tik minėtose savivaldybėse, tačiau ir kitose Pietų bei Vakarų Lietuvos dalyse, taip pat šiaurinėje šalies dalyje.

Panevėžio, Jonavos ir Širvintų apylinkėse yra sausa, o Pakruojo, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Pagėgių, Kėdainių, Ukmergės, Švenčionių ir Prienų apylinkėse ir Kuršių nerijoje - sausringa.

Nežymus drėgmės trūkumas fiksuojamas pavieniuose rytiniuose šalies rajonuose, taip pat Šiaulių, Radviliškio ir Kauno apylinkėse. Ir tik Molėtų rajone drėgmės sąlygos išlieka optimalios.

ELTA