Žematijoje išguldyti pasėliai tapo visos Lietuvos bėda, šiemet ūkininkams išmokėta beveik 3 kartus daugiau pasėlių žalų kompensacijų

Žemaitijos regiono ūkininkų pasėliai šiemet labiausiai nukentėjo nuo vasaros rizikų: buvo pasėlių, kuriuose dėl krušos rizikos ūkiai patyrė net 90 proc. siekiančius nuostolius, o išguldyti pasėliai tapo ne tik Žemaitijos, bet jau ir visos Lietuvos bėda. Taip metus apžvelgia pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Žemaitijos regiono draudimo vadovas Aurimas Jocius.

„Žemaitijos regione esantys ūkiai – ypač pažangūs, stiprūs ir konkurencingi. Kiekvienais metais savo veiklą apdraudžiančių ūkių stipriai daugėja. Lyderiais išlieką Joniškio rajono ūkininkai, tačiau šiais metais ypač aktyviai į savidraudos fondo veiklą įsiliejo ir Mažeikių, Plungės, Tauragės rajono ūkininkai“, - pasakoja A. Jocius.

„Vien per liepos-rugpjūčio mėnesius Žemaitijos regione gavome 560 pranešimų apie žalas. Mūsų ekspertų komandos, sudarytos iš apsidraudusių ūkininkų, buvo pasiruošusios ir  žalas įvertino greitai ir kokybiškai“, - pasakoja pasėlių savidraudos fondo atstovas A.Jocius.

Kasdien su ūkininkais iš Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Pagėgių, Plungės, Rietavo, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Skuodo, Tauragės, Telšių rajonų bendraujantis A. Jocius pastebi teigiamą požiūrio pasikeitimą, kad vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne pramogą.

Šiemet išmokėta 8,5 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų

Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

Covid-19 neturėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai, tačiau tokį didelį draudimo išmokų augimą lėmė siautėjusi gamta.

Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo 32 proc. nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų. Apdraustas plotas padidėjo 21 proc. iki 321,5 tūkst. hektarų – tai sudaro maždaug 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto.

3 išskirtinumai šių metų pasėlių draudime

„2020-ieji buvo kritiniai metai, ypatingi tuo, kad Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų – augintojai, bet visų augalų pasėlių ūkininkai“, - 2020 metus apibendrina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak jo, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.

Žemdirbiai įvertino rizikos vertinimo tikslumą

Šiuos gamtos siurprizų pilnus metus sušvelnino investicijos į rizikos vertinimo tikslumo įrankius.

„Moksliniai tyrimai ir bandymai yra neatsiejama specializuoto savidraudos fondo veikla. Augalai skirtingai reaguoja į padarytus pažeidimus, ypač dabar, kai klimato kaita sukelia vis daugiau ir įvairesnių meteorologinių reiškinių. Su kolegomis iš įvairių Europos šalių nuolat dalinamės bandymų patirtimi, mokslinių tyrimų pagalba atnaujiname rizikos vertinimo metodikas ir pritaikome jas konkrečios šalies klimatinėms sąlygoms. Nes tikslus, greitas ir nepriklausomas žalų reguliavimas yra svarbiausias veiksnys žemdirbių pasitikėjimui“, - pasakoja M.Rusteika.

Savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Tokia ūkininkų savitarpio pagalbos fondo idėja išskaido riziką, stiprina ūkininkų bendruomenę ir suteikia ūkininkams daugiau galių.

Kolektyvinė ūkininkų išmintis padėjo efektyviau naudoti išteklius

„Nuolat gauname iš ūkininkų gerų idėjų ir grįžtamąjį ryšį, ta kolektyvinė išmintis padeda padidinti savidraudos fondo produktyvumo lygį, padėti žemdirbiams efektyviau naudoti išteklius, atsakingai vertinti rizikas. Šie dalykai padeda siekti ilgalaikio tvarumo žemės ūkio sektoriuje“, - pasakoja M.Rusteika.

Lietuvoje valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Be to, kadangi savidraudos fondas veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 100 tūkst. šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.

„Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 65 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Manau, tai yra geras ženklas, kad mes, kaip savidraudos fondas, ekonomiškai sunkiu ir neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone, į 2021 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, - sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.

Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 196 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 100 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

2021 metais – ilgesnis rizikų sąrašas ir laikotarpis

„Pagrindinės 2021 metų naujovės, kurios laukia ūkininkų Lietuvos rinkoje – išpėstas rizikų sąrašas. Kelerius metus iš eilės sulaukėme žemdirbių prašymų dėl pavasarinių šalnų rizikos apsaugos, todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką. Atsižvelgdami į išaugusią sausros žalą, nuo 2021-ųjų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1 dienos, kaip įprasta, o nuo kovo 1 dienos“, - ateinančių metų naujoves vardina „VH Lietuva“ vadovas.

Atsižvelgiant į karantiną, 2021 metais pasėlius bus galima apdrausti ir nuotoliniu būdu.