Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus ir Kulių gimnazijų moksleiviams atsiveria naujos galimybės

Lapkričio 3 dieną Plungėje, Mykolo Oginskio rūmuose, vyko pasitarimas-diskusija švietimo sistemos pokyčių klausimais. Dalyvavo gausus būrys svečių: Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Seimo narys Jonas Varkalys, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas ir klubo „ASU alumni“ prezidentė Astrida Miceikienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerė Daiva Rastenytė.

Pasitarime dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė, Plungės rajono švietimo bendruomenės atstovai bei Savivaldybės vadovai. Kalbėta apie numatomas naujoves švietimo sistemoje, apsikeista nuomonėmis, pasiūlymais, diskutuota. Renginio metu pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Plungės rajono savivaldybės, ASU ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos, tarp Plungės rajono savivaldybės, VGTU ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei Plungės rajono savivaldybės, LSMU ir Kulių gimnazijos. Nuo šiol šių mokyklų moksleiviams atsiveria naujos galimybės mokantis bei renkantis studijas po brandos egzaminų. Po renginio svečiai apsilankė „Saulės“ gimnazijoje bei Plungės technologijų ir verslo mokykloje.

Prezidentės patarėja pristatė siūlomus pokyčius profesinio mokymo srityje

Pasitarimo dalyvius pasveikinęs, meras Audrius Klišonis pastebėjo, jog šalies švietimo sistemos laukia daug pokyčių. Pertvarkymų reikia, tačiau švietimo bendruomenė jas sutinka apimta įvairialypių jausmų. „Norime gauti informacijos iš žmonių, kurie siūlo daryti pakeitimus ir žino apie juos daugiausiai“, – pažymėjo Plungės meras.

Prezidentės patarėja S. Mačiukaitė-Žvinienė pristatė siūlomus pokyčius profesinio mokymo srityje. Prezidentė jau pateikė Seimui svarstyti penkis įstatymų paketus, kuriais siūlo keisti profesinio mokymo sistemą, valdymą, finansavimą, didinant tokių mokyklų savarankiškumą, tenkinant regiono poreikius. Pasak S. Mačiukaitės-Žvinienės, profesinio mokymo pasiūla turi atitikti rinkos ir asmens poreikius, todėl būtina stiprinti sąveiką tarp mokymo ir darbo rinkos, kryptingai skatinti pameistrystę neformaliuoju būdu, mokantis pas darbdavius.

Siekiama profesiniu mokymu suinteresuoti kuo daugiau socialinių partnerių, kurie padėtų įvertinti mokyklų parengtas programas, profesinį orientavimą. Kalbėtis su vaikais apie įvairias profesijas, lankytis darbo kolektyvuose nuo pradinių klasių.

Po reformos didėtų įstaigų atsakomybė ir atskaitomybė dėl profesinio mokymo kokybės užtikrinimo. Tokias paslaugas teikiančias įstaigas siūloma vertinti kas 5 metus; gavus neigiamą įvertinimą, veiklos nebus galima tęsti. Atitinkamai didės ir valstybės priežiūra, kad nebūtų piktnaudžiaujama kursais, suteikiamomis abejotinos kokybės kompetencijomis.

Pasak Prezidentės patarėjos, siūloma, kad žmogus, pradėjęs mokytis profesijos nuo 14 metų, galėtų įgyti 3 kvalifikacijas, asmuo po brandos egzaminų – vieną profesiją ir po to dar vieną tęstiniu būdu, asmuo po aukštojo mokslo – vieną profesiją tęstiniu būdu. Jei žmogus piktnaudžiaus mokymais, turės valstybei grąžinti jo mokymui išleistas lėšas.

Tačiau paraleliai siūlomas ir Užimtumo įstatymas, kuriuo neribojamas įgyjamų kvalifikacijų skaičius. Pagal parengtą įstatymo projektą profesines mokyklas siūloma pertvarkyti į viešąsias įstaigas, su dalininkais, kurie būtų pajėgūs investuoti. Tai leistų įstaigoms pritraukti daugiau paramos, teikti ir privačias paslaugas.

„Nei Prezidentė, nei Seimas, nei Vyriausybė vieni profesinio mokymo sistemos nepakeis, reikia ir profesinio mokymo įstaigų iniciatyvos, tačiau po penkerių metų norime matyti rezultatus, labiau vadovaujantis ES standartais ir principais“, – pažymėjo S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Nori jaunesnės Lietuvos

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša apibūdino gaires, kurių šalies švietimo sistemoje siekia valdančioji dauguma. „Norime jaunesnės Lietuvos, pradėti vaikus mokyti nuo 5-6 metų. Jau suplanuotas darbų eiliškumas, bus keičiama infrastruktūra, išmokyti mokytojai. Numatoma stiprinti ir bendrojo ugdymo mokyklas, kad jos parengtų gerus studentus. Pradėtas ir ugdymo turinio kaitos procesas. Aštri lieka mokytojų rengimo programa – naujų parengimas, esamų perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas. Lietuvoje numatyti 4 universitetiniai mokytojų rengimo centrai – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose (su spec. pedagogika) ir Klaipėdoje“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Jis pastebėjo, kad dažnam mokiniui mokymasis prasideda tik baigiamojoje klasėje, prieš egzaminus, tačiau šis intensyvus procesas yra tik išmokimas vardan išmokimo. Norint gilių žinių, reikėtų mokinio mokymą individualizuoti, kad atsiskleistų jo asmenybė. Tam abiturientams ir siūloma rašyti baigiamąjį darbą, tačiau šia galimybe kol kas pasinaudojo tik 2,16 proc. moksleivių.

Tiesa, šalia baigiamojo darbo E. Jovaiša siūlo mokinio žinias patikrinti ir 3-4 valstybiniais egzaminais. Gauti rezultatai leistų apsispręsti, ar jaunas žmogus rinksis kelią į profesinę, ar akademinę veiklą.

E. Jovaiša kritikavo dabartinę stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, sakė, jog bevelytų, kad studentus, kaip anksčiau, rinktųsi pačios aukštosios mokyklos. Kalbėjo, jog prie mokinio atestato reikėtų surašyti visas jo veiklas, kurios taip pat gali patraukti vertintojų dėmesį.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas atvežė gerą žinią mokytojams ir dėstytojams – nuo 2019 metų bus skirta daugiau lėšų jų algoms, jau suderintas etatinis apmokėjimas už darbą, tačiau dėl paties modelio dar diskutuojama.

Kokie švietimo sistemos rodikliai Plungės rajono savivaldybėje?

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas einantis Gintautas Rimeikis pristatė, kokie švietimo sistemos rodikliai mūsų savivaldybėje. Šių metų rugsėjo 1-osios duomenimis, mokyklose mokosi 4 107 mokiniai, dar 590 mokinių – Plungės TVM, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lanko 1 362 vaikai. Veikia 38 neformaliojo ugdymo programos, kurias lanko 36 proc. vaikų, 44 proc. mokinių lanko būrelius, 18 proc. – meno mokyklas.

G. Rimeikis priminė, kad 2016 metais sumažėjus mokinių skaičiui 5 mokyklos tapo kitų mokyklų skyriais, 2017 metais pertvarka palietė Didvyčių darželį-mokyklą, nuo 2018 metų progimnazijomis taps Babrungo ir Akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos. Optimizavus švietimo įstaigų tinklą, pavyko subalansuoti mokinių skaičių klasėse: pradinėse klasėse vidutiniškai mokosi po 15, 5-8 klasėse – po 21, 9-12 klasėse – po 23 mokinius (Lietuvos mokyklose šis vidurkis atitinkamai siekia 17, 20 ir 22 mokinius). Pagal brandos egzaminų rezultatus Plungės rajono savivaldybė (iš 60-ies savivaldybių) tvirtai stovi 7-8 vietoje, pagal pagrindinio mokslo žinių įvertinimo rezultatus užima 17 vietą.

Vertinant pedagogus, trečdalis jų yra 55-64 metų amžiaus, tik 3 proc. pedagogų yra jauni specialistai (iki 29 metų). Švietimo įstaigose trūksta psichologų, ateityje trūks ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Pasirašytos trišalės sutartys mokiniams atvers naujus kelius

Trišalės bendradarbiavimo sutarties pasirašyti atvykęs Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius A. Maziliauskas pažymėjo, kad Plungė yra geras gero regiono pavyzdys, nes Lietuva – ne vien Vilnius ir Kaunas. „Plungės rajone vaikai gimsta ne mažiau gabūs, todėl į juos būtina investuoti ir suteikti tokias pat teises į išsilavinimą. Norime, kad vaikai paragautų verslumo, finansinio raštingumo, galėtų mūsų universiteto laboratorijose atlikti praktinius darbus, naudotis mokymosi priemonėmis, bibliotekos paslaugomis, dalyvauti universiteto projektuose. Kad Lietuvos regionai gyvuotų, reikia, kad grįžtų intelektas ir įskeltų kibirkštį“, – pažymėjo A. Maziliauskas.

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius atvežė Plungei dovaną – vieno iš Babrungo pakrantės skverų sutvarkymo projektą (su statybos leidimu). Buvo pasirašytas oficialus šio projekto perdavimo aktas.

„Lietuvai trūksta apie 3 tūkstančių inžinierių. Jei inžinieriais nori būti Plungės rajono jaunimas, tai Gedimino technikos universitetas pasiruošęs padėti jais tapti, – pažymėjo rektorius A. Daniūnas. – Sutartys su gimnazijomis labai svarbios ir VGTU, mes turime gerus partnerius mokyklose, kuriose veikia VGTU klasės. Šių dienų mokiniai gerai moka kalbas, tačiau neblizga tiksliųjų mokslų žinios, todėl esame pasiruošę padėti.“

„Kasmet į Sveikatos mokslų universitetą mokytis atvyksta 20-25 iš Plungės rajono kilę abiturientai. Džiaugiamės jais ir neturime nė menkiausių pretenzijų, dėl jų parengimo studijoms – taip pat. Tačiau pastebime disproporciją tarp stojančiųjų iš didžiųjų miestų ir regionų. Stojant neužtenka turėti daug šimtukų atestate. Mokytojas, gydytojas, kunigas – profesijos iš pašaukimo. Esame pasiruošę padėti stojantiesiems į aukštąją mokyklą. Su vaikais apie darbo pasirinkimą reikia kalbėtis nuo pirmųjų klasių. Mes pas save vaikus kviečiame nuo 5-6 klasės, kad jie galėtų pasitikrinti savo norus“, – kalbėjo bendradarbiavimo sutarties pasirašyti atvykusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerė D. Rastenytė.

Mūsų vaikai – gabūs, darbštūs ir protingi

Vienas iš šio pasitarimo-diskusijos iniciatorių Seimo narys J. Varkalys prisipažino, kad jį be galo įskaudino Plungėje viešėjusio makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos eksperto nuomonė, esą Lietuvos ateitis priklauso didmiesčiams, o regionų vaikams – tik profesinis mokymas arba - „šakės“. Tai J. Varkalį paskatino ieškoti priemonių, kaip užmegzti aktyvesnį bendradarbiavimą tarp Plungės rajono ir šalies aukštųjų mokyklų. Seimo narys linkėjo, kad ta iniciatyva užsikrėstų ir kitos mokyklos, kiti regionai.

J. Varkalys taip pat atkreipė dėmesį ir į profesinio mokymo svarbą, nes verslo įstaigose visada reikia darbščių rankų, todėl profesinis mokymas turi būti susietas su tam tikrų specialybių poreikiu. „Mokytojas yra pirmasis žmogus, pasitikęs iš šeimos išėjusį vaiką. Metas didinti ir mokytojo darbo prestižą“, – pažymėjo J. Varkalys.

Jam antrinęs Seimo narys A. Stančikas kalbėjo, jog reikia svertų, kad kvalifikuoti specialistai būtų ruošiami Lietuvai, ne užsieniui, todėl metas didinti atlyginimus, priešingu atveju šalyje ims augti imigracija. „Mūsų vaikai – gabūs, darbštūs ir protingi. Džiaugiuosi, kad su Seimo nario J. Varkalio pagalba Savivaldybei pavyko rasti bendrų taškų net su trimis universitetais ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartis dėl geresnio mokinių lavinimo. Ką tai duos? Gal daugiau vaikų iš tų pačių didmiesčių atvyks gyventi pas „bočius ir babas“, kad, stodami į aukštąsias mokyklas, gautų papildomą balą? Nesutinku su analitiko prognoze, kad Lietuvos regionai išnyks. Kiekvienas pasiekimas mums yra stimulas eiti pirmyn, siekti tikslų ir žinoti, kad esi teisingame kelyje“, – sveikindamas bendradarbiavimo sutarčių partnerius, pažymėjo meras A. Klišonis.

Plungės rajono savivaldybės inf.