Zarasuose paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis už Lietuvos kariuomenę Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kun. dekanas Vydas Juškėnas pasakė išsamų pamokslą, kurio pagrindinė mintis apie laisvės neatsiejamumą nuo atsakomybės, nes mūsų Tėvynė laisva Dievo malonės ir drąsių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę Tėvynės gynėjų dėka. Susirinkusieji pamaldų dalyviai atliepiamojoje psalmėje prašė, kad Dievas laimintų mūsų Lietuvą. Po šv. Mišių pagerbėme aukas – ant Savanorių kapų Zarasuose buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimą tęsėme Zarasų krašto muziejuje. Sugiedojome Lietuvos Respublikos himną ir tylos minute pagerbėme Lietuvos kariuomenės dieną mirusio partizano Juozo Jakavonio - Tigro bei kitų į amžinybę iškeliavusių Tėvynės gynėjų atminimą. Zarasų krašto muziejaus direktorės pareigas einanti Danutė Karalienė su profesine švente pasveikino į renginį atvykusius Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos vadą kapitoną Arūną Mažeiką ir karius bei Zarasų šaulių 7 kuopos „Vytis“ vadą Algirdą Guogį,  jaunuosius šaulius ir gražių šaulių moterų būrį. Sveikinimo žodį tarė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas.

B. Sakalausko senelis Jonas Staugaitis 1918 m. tapo savanoriu ir 1919 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi už narsą kovose Šėtos mūšyje. Okupavus Lietuvą visa šeima buvo ištremta į Sibirą.

Renginyje taip pat dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės mero patarėjai V. Kuzmickas ir P. Ivanovas, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius R. Bikulčius, istorijos mokytojas metodininkas R. Bazaras ir gimnazistai, bibliotekos, muziejaus darbuotojai, Zarasų krašto bendruomenė. 

Klausėmės pranešimo „Nepriklausomybės kovų didvyriai, kuriuos žino visa Lietuva“. Pagrindinis pranešėjas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Rimantas Bazaras pateikė šio pranešimo įvadą, o gimnazistės Lauryna Petrėnaitė ir Kamilė Visockaitė papildė įvykių ir jų herojų pavyzdžiais. 

1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis Lietuvos vyriausybės Ministras Pirmininkas ir einantis Krašto apsaugos ministro pareigas profesorius Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo vadovaujantis buvo pradėtos kurti šalies reguliariosios karinės pajėgos. Šiuo įsakymu buvo įkurta Apsaugos Taryba, pulkininkas J. Galvydis-Bykauskas paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko, formuojamo Alytuje, vadu, o pulkininkas J. Kubilius – Apsaugos ministerijos štabo viršininku. Todėl lapkričio 23-oji istorinių datų kalendoriuje įrašyta kaip Lietuvos Kariuomenės diena. 

Keletas pranešimo epizodų:

„O priešai slinko iš visų pusių. Pirmiausia teko atremti bolševikus ir jų Raudonosios armijos dalinius. Kovos truko nuo 1918-ųjų iki 1919 m. rugpjūčio 25 d., kai Lietuvos kariai prie Zarasų galutinai išvarė juos iš Lietuvos. Pirmoji šios kovos auka – 1919 m. vasario 8 d. Taučiūnų kaime prie Kėdainių mūšyje su bolševikais žuvęs kareivis Povilas Lukšys (g. 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokuose). Karininkas Antanas Juozapavičius bolševikų kulkos pakirstas žuvo 1919 m. vasario 13 d. (savo 25-ojo gimtadienio rytą) kautynėse ant Alytaus tilto. Jis – pirmasis karininkas, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1919 m. rugpjūčio 23 d. Balčių dvaro laukuose žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Sidaravičius (1900–1919 m.).“

Įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę padėjo ir Lietuvos kariuomenė savo narsumo, neretai ir karių gyvybių kaina, kurie su kuklia ginkluote, bet įsitikinę savo misija – apginti atkurtą Lietuvos valstybę nuo vidaus ir išorės priešų, nusipelno didelės pagarbos. Ne mažiau verti jos ir šiandienos nepriklausomos Lietuvos kariai, šauliai, savanoriai. Jau kitomis sąlygomis jie rūpinasi Lietuvos saugumu ir palaikydami taiką už Lietuvos ribų atlieka pareigą tarptautinei bendrijai.

Po pranešimo šios informacijos autorė pristatė nuotraukų bei dokumentų ekspoziciją apie paskutinį Nepriklausomos Lietuvos generolą, kraštietį Vladą Mieželį. Dėkojame Daugailių mokyklos muziejaus globėjai, istorikei R. Jurkevičienei, kuri pasidalino turima informacija apie mūsų kraštietį. Renginio metu buvo pateikti išsamūs generolo V. Mieželio gyvenimo ir veiklos epizodai, cituojami atsiminimai. Buvo kalbėta ir apie kraštotyrininko, kraštiečio, rašytojo Vytauto Indrašiaus rašytinį paminklą 58 Zarasų krašto karininkams ir 40 Vyčio kryžiaus ordininkams atminti – tai 1998 m. išleistos knygos „Nepriklausomybės riteriai“ herojai: Knygoje rašoma: „Visų jų tarnybinės biografijos beveik panašios, bet likimai skirtingi. 3 karininkai žuvo Nepriklausomybės kovose, 11 – mirė nepriklausomoje Lietuvoje, 5 – vokiečių okupacijos metais, 17 – įkalino arba nužudė sovietiniai okupantai, 15 karininkų pasitraukė į užsienį ir tapo žinomais lietuvių išeivijos veikėjais“.