Zarasų želdynų vizija ir realybė – pokalbis su I. Nemanyte

Zarasai – tai miestas, kurį kiekvienas pravažiuojantis ar čia gyvenantis mato savaip. Vieniems – tai žaliuojanti oazė, kitiems – miestas, kuriam vis dar reikia daugiau spalvų. Apie tai, kodėl Zarasuose gėlės nežydi taip, kaip tikimasi, kaip kuriama jų vizija, kokie želdynų principai taikomi ir ką svarbu suprasti apie miesto estetiką, kalbamasi su Zarasų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiąja specialiste Ingrida Nemanyte.

Miestas dizainerės akimis

Zarasų miesto želdynų kūrybos procese ryškiai atsispindi Ingridos profesinis braižas – dizainerės mąstymas, gebėjimas derinti estetiką su funkcija ir įtraukti gamtos elementus į urbanistinį peizažą. „Mano specialybė – dizainas: pramoninis, interjero, grafikos ir kraštovaizdžio. Dirbu gana plačioje srityje, todėl man labai svarbu kiekviename projekte sintezė tarp ergonomiškumo, estetikos ir funkcionalumo. Kuriant želdynus mane labiausiai įkvepia idėjos kūrimo procesas“, – pasakojo ji.

Be želdynų, Ingrida rūpinasi ir miesto šventine išvaizda. Kalėdų, Velykų puošyba, miesto įvažiavimo vizualinis identitetas – tai jos atsakomybė. „Pernai metais taip jau atsitiko, kad per Kalėdas papuošėme ir Zarasų parko medžius. Medžiai ir liko šviečiantys. Dabar planuose – papuošti Joninių vietą prie „Kupolės“ mažosios estrados. Norime, kad atvykstant per viaduką į Zarasus iš Utenos pusės, pasitiktų šviečiantys medžiai.“

Kodėl miestas „nežydi“?

Ingrida dažnai išgirsta pastabą, esą Zarasuose trūksta gėlių, tačiau ji paaiškino, kad tai – vizualinis efektas, kuriamas ilgesniam laikotarpiui. „Kai atėjau dirbti 2023 metų gegužės 3 dieną, mieste buvo 790 kv. m gėlynų ir 77 vazonai, kuriuose žydėjo vienmetės gėlės, – prisiminė Ingrida. – Kiekvienais metais jas pasodiname – ir rudenį viską nurenkame. Tai – ratas, kuris kasmet sukasi iš naujo.“

Dizainerės tikslas – transformuoti miesto želdynus iš trumpalaikių į ilgalaikius sprendimus: „Mano vizija – po ketverių metų turėti 70 proc. daugiamečių augalų ir tik 30 proc. vienmečių. Vienmetės gėlės reikalauja daug lėšų ir darbo, o daugiamečiai augalai – investicija, kuri ilgainiui atsiperka ir puošia visus metus.“

Ką reiškia kurti želdyną?

„Želdynas – tai ne gėlynas. Tai ne vien gėlės. Želdynas – tai kompozicija, kur susijungia augalai, akmuo, skalda, mažosios architektūros elementai, o svarbiausia – dermė su aplinka“, – akcentavo Ingrida. Pavyzdžių Zarasuose – vis daugiau.

Prie Sodros pastato Šiaulių gatvėje iš nenaudingo, estetinį vaizdą gadinusio krūmyno buvo sukurtas šiuolaikiškas želdynas: pašalinti išsikeroję kadagiai, pakeistas dirvožemis, pasodintos hortenzijos ir kiti daugiamečiai augalai. „Šalia hortenzijų palikome vietos ir vienmetėms gėlėms, kurios pagyvina ir paryškina želdyną – kad būtų spalvinga visais metų laikais“, – pastebėjo pašnekovė.

Panaši transformacija įvyko ir prie buvusių Šaulių namų D. Bukonto gatvėje – ten dabar tvarkingas 60 kv. m želdynas, kuriame auga šluotelinės hortenzijos ir raugerškiai.

Želdynas, įkvėptas ežero bangos

Vienas įspūdingiausių pastarųjų metų projektų buvo įgyvendintas I. Pašilio ir Kauno gatvių sankirtoje – vietoje buvusios įdubos dabar stūkso reljefinis kalnelis, kurio augalų kompozicija primena bangą. „Tai gana reprezentacinė vieta, todėl norėjosi išskirtinio sprendimo. Pakėlėme reljefą, suformavome kalnelį, o augalų išdėstymą pritaikėme prie gamtinės aplinkos ir sezoninių spalvų kaitos“, – sakė Ingrida.

Čia pasodinti penki Himalajų beržai, 15 kalninių pušų ir net 124 šalavijai, kurie banguoja kaip ežero vanduo. Taip pat – 50 šluotsmilgių, išlaikančių estetinį vaizdą net ir pasibaigus žydėjimo sezonui. „Man labai svarbu, kad augalai išliktų dekoratyvūs ir žiemą. Šluotsmilgės puikiai tai atlieka“, – pabrėžė specialistė.

Želdynas ne tik puošia, bet ir reprezentuoja: jis pasitinka atvykstančius iš Utenos pusės, darniai pereina į kitas miesto apželdinimo vietas. Tai – pavyzdys, kaip natūralios formos, vietovės ypatybės ir dizainas susijungia į vieningą visumą.

Želdynas – ne momentinis efektas

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojams atrodo, jog miestas nežydi – tai augalų augimo ciklas. „Želdynas savo grožį atskleidžia tik antraisiais metais. Pirmiausia augalas turi įsišaknyti, prisitaikyti. Tik tada jis žydi visa jėga“, – sakė specialistė.

Kaip pavyzdys – Kauno gatvės gale prieš kelis metus įrengtas 350 kv. m ploto želdynas sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, ypač iš atvykstančiųjų. „Buvo smagu girdėti, kai žmonės sakė: „Neįprastai gražu“. Želdyne pasodintos šluotelinės hortenzijos, miskantai – augalai, kurie puošia ne tik vasarą, bet ir žiemą atlieka estetiškumo funkciją.

Išskirtinės vietos – su išskirtine atsakomybe

Ingrida ypatingą dėmesį skiria reprezentacinėms miesto vietoms. Vienas iš projektų – teritorija prie Henriko Orakausko skulptūros „Elniažuvė“, kur dėl saugumo teko pašalinti senas egles. „Jos buvo sergančios, nebeestetiškos. Vietoje jų įkūrėme želdyną su šermukšniais ir žydinčiomis lanksvomis, kurios pradeda žydėti anksti pavasarį.“

Salos gatvėje prie automobilių stovėjimo aikštelės įrengtas dar vienas didelis 130 kv. m želdynas, kuriame susodintos ežiuolės, hortenzijos, gudobelės, dekoratyvinės obelys. „Prie kiekvieno projekto dirbu ne tik kaip dizainerė, bet ir fiziškai – projektuoju brėžinius, skaičiuoju daigų skaičių būsimo želdyno plote, pati dalyvauju augalų išdėliojime ir sodinime“, – patikino dizainerė.

Miesto vartai – kaip vizitinė kortelė

Vienas iš Ingridos rūpesčių – kaip Zarasus mato į miestą atvykstantys žmonės. „Pirmasis įspūdis labai svarbus. Jei žmogų pasitinkame tvarkingai, estetiškai – tai kuria viso miesto ir jo gyventojų įvaizdį“, – sako ji. Todėl įvažiuojant į Zarasus nuo Latvijos pusės, kalnelyje iškilo trys vėliavos – Lietuvos, Zarasų ir Europos Sąjungos. „Iki tol svečių nepasitikdavome niekaip. Dabar ten jau formuojasi sakurų parkelis – pasodinta 15 sakurų, jį norėtume plėsti.“

Kitas svarbus taškas – teritorija prie viaduko. Nors čia galimybės ribotos dėl infrastruktūrinių apribojimų, Ingrida rado sprendimą – želdynas iš žemaūgių hortenzijų. „Tai vieta, kuri skirta ir gyventojams, ir pravažiuojantiems, ir svečiams. Tai ir yra mūsų veidas“, – pastebėjo pašnekovė.

Po viaduku, kur įsikūrę trys apvalūs rato formos želdynai, anksčiau buvo sodinamos vienmetės gėlės. „Tai seni želdynai, kurie reikalavo daug priežiūros: vienmečiai augalai greitai vysta, reikia nuolat laistyti, o vasaros karščiai juos tiesiog išdegindavo“, – pasakojo Ingrida. Iš viso šioje vietoje buvo apie 350 kv. m ploto, iš kurių daugiau nei pusę užėmė vienmečiai augalai.

Šiais metais šioje vietoje planuojama esminė permaina – želdynai bus transformuojami į daugiamečių augalų juostas. „Norime, kad grožis išliktų ne tik vasarą. Vienmetės gėlės žavi trumpai, o daugiamečiai augalai, tokie kaip hortenzijos ar žemaūgės lanksvos, džiugina ilgiau ir išlaiko formą net ir ne žydėjimo laikotarpiu.“ Ingrida pabrėžė, kad pasirinkti augalai – ne tik estetiški, bet ir nereiklūs: „Svarbu, kad augalai tiktų prie aplinkos sąlygų, dirvožemio.“

Spalvos – ir ten, kur jų nesitiki

Zarasai žydi ne tik miesto centre – žalumos vis daugiau atsiranda ir mažiau matomose vietose. Prie parduotuvės „IKI“, įvažiuojant iš Daugpilio pusės, planuojama įrengti modernią kaskadinę gėliadėžę su savaiminio laistymo sistema. O mikrorajonuose kuriama kita idėja – kabinami vazonai su svyrančiomis gėlėmis, tvirtinami aplink stulpus.

„Mes visi suprantame, kad reikia ne tik grožio, bet ir saugumo. Kuriame aplinką taip, kad būtų kuo mažiau pagundų ją niokoti. Jei vazonai pakabinami aukščiau – jie saugesni. Toks dizainas – tai ir estetikos, ir prevencijos derinys“, – atskleidė Ingrida.

Miesto plėtra – kartu su žaluma

Didžiausi Ingridos planai susiję su Šiaulių gatvės rekonstrukcija ir žaliųjų juostų pertvarkymu: „Seną, smėlėtą, skruzdėlių apgyventą gėlyną Šiaulių gatvės pradžioje pakeisime struktūrizuotu želdynu, suformuotu pagal aplinkinių pastatų medžiagiškumą ir dizainą.“

Žaliųjų juostų tarp šaligatvių ir gatvių pertvarkymas – dar vienas būsimas iššūkis. „Po žole dažniausiai slepiasi skalda, – sakė dizainerė. – Norint ten sodinti tenka keisti visą dirvožemį. Bet jei tai padarome – rezultatas džiugina.“ Pasak Ingridos, augalų pasirinkimas čia svarbus: „Renkame skirtingas morfologines savybes turinčius krūmus, kurie per skirtingus sezonus keičiasi – vieni žydi anksti pavasarį, kitų lapai rudenį parausta. Ir visžaliai – kad žiemos metu neliktų pilkos dykumos.“