Zarasų švietimo pagalbos tarnyba organizavo rajono pedagogų metodinę dieną

Išmaniosioms technologijoms keičiant bendravimo pobūdį, daug darbų nusikelia į elektronines erdves. Informacijos vis daugėja, ji tampa prieinama daugeliui, lyg ir mažėja poreikis realiam bendravimui. Bet jokios technologijos neatstos susitikimo su kolegomis, pasidalijimo patirtimi, pasidžiaugimo sėkme.

Spalio 30 dieną Zarasų švietimo pagalbos tarnyba organizavo rajono pedagogų metodinę dieną „Atvira ir bendraujanti mokykla“. Šios metodinės dienos tikslas – burti mokytojus gerosios patirties sklaidai, skatinti bendrystei ir atvirai komunikacijai, ieškoti bendrų sprendimų šių dienų švietimo iššūkiams.
 
Renginį pradėjo Zarasų švietimo pagalbos tarnybos direktorė Gintarė Laurikėnienė. Ji padėkojo atvykusiems į renginį pedagogams už jų darbą, norą tobulėti, pozityvų požiūrį į švietimo iššūkius, pakvietė dažniau burtis aktyviam bendravimui.
 
Į renginį atvykusi Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino susirinkusius, pasidžiaugė mokytojų aktyvia veikla ir darbų rezultatais, palinkėjo sėkmės nelengvame, bet prasmingame darbe.
 
Zarasų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė apžvelgė praėjusių mokslo metų rajono švietimo situaciją, pasidžiaugė pedagogų veikla, aptarė šių metų prioritetines kryptis, šiuo metu vykstančius projektus.
 
Švietimo sistema kasdien kinta, tad mokytojai turi žengti su naujovėmis, kad pamokos būtų įdomesnės, o mokymosi rezultatai geresni. Naujovės ir pokyčiai švietimo veikloje atneša ir įtampos bei rūpesčių. Pervargimas, emocinė įtampa, didelis psichologinis krūvis – dažnas pedagogų palydovas.
 
Šios Metodinės dienos metu norėjome labiau pažvelgti į pedagogą kaip asmenį. Kaip padėti sau, kaip komunikuoti su bendruomene, kaip atrasti jėgų, kad galėtumėme kokybiškai bendrauti ir dirbti. Apie tai buvo kalbama paskaitoje, kurią skaitė sertifikuota psichologė Valija Šap.
 
Kaip sako lektorė – kuo geriau jaučiamės patys, tuo geriau dėliojasi darbai. Atpažindami emocijas, gebėdami susikalbėti, bendraudami su kolegomis, dalindamiesi vieni su kitais galime augti ir auginti kitus.
 
Po paskaitos vyko trumpa refleksija, kurios metu dalyviai dalinosi įspūdžiais, tuo, kas juos džiugina ar neramina, teikė pasiūlymus veiklos ir bendravimo gerinimo klausimais.
 
Į klausimą, kas džiugina darbe rajono mokytojus, dauguma dalyvių atsakė – spindinčios vaikų akys, bendravimas su kolegomis, padėka už darbą, grįžtamasis ryšys... Neramina – pokyčių ir informacijos gausa, nepastovumas, dideli reikalavimai, baimė būti nesuprastam.
 
Ir nors šiandieniniame gyvenime kaita yra pats pastoviausias dalykas, išlieka pagrindinės vertybės, kurios padeda „neužgesti“ – dėmesys sau ir artimui, bendravimas su kolegomis, noras tobulėti.
 
Kaip minėjo Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja, visi esame toje pačioje valtyje, ir nuo mūsų darnos bei supratimo priklauso jos plaukimo kryptis ir sėkmė.