Zarasų savivaldybės atstovai dalyvavo „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metų atidarymo ceremonijoje

Sausio 22 dieną Vilniuje oficialiai prasidėjo „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metai. Iškilmingoje ceremonijoje Vilnius perėmė šį prestižinį titulą iš Valensijos miesto, kartu simboliškai priimdamas Europos žaliųjų sostinių knygą.

Renginyje vyko diskusijos su įvairių miestų ir organizacijų atstovais. Į nuotolinę diskusiją buvo pakviesti ir Ukrainos atstovai, kurie aptarė karo pasekmes ekologijai. Taip pat buvo apžvelgti žaliųjų Europos sostinių pasiekimai – diskusijai prisijungė ankstesnių Europos žaliųjų sostinių merai, kurie pristatė savo miestų nuveiktus darbus ir pasidalijo patarimais, kaip siekti žaliojo kurso tikslų.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas savo pristatyme supažindino auditoriją su sostinės dabartiniais pasiekimais žaliojo kurso srityje ir planuojamais darbais ateityje. Jis pabrėžė, kad Vilnius siekia ne tik išlaikyti tvarios plėtros tempą, bet ir tapti pavyzdžiu kitoms Europos šalims. Paskelbtas ambicingas sostinės šūkis „Kuriame žaliausią miestą“ iškėlė aukštą tikslą bei pateikė ateities viziją.

Renginio antroje dalyje vyko pristatyta kūrybiškumo svarba sprendžiant šiuolaikinius iššūkius ir problemas. Lektorius pateikė auditorijai užduotį: pasakyti ką nors, kas yra neįmanoma. Žmonės aktyviai atsakinėjo, pavyzdžiui: „teleportacija, kelionės laike, minčių skaitymas“. Tačiau lektorius atkreipė dėmesį, kad visi pateikti atsakymai buvo tik bendros žinios – tai dalykai, kuriuos visi jau žino. Tai parodo, kad problemoms automatiškai teikiame jau žinomus, teisingus atsakymus. Tačiau šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja inovatyvių sprendimų, kūrybinio mąstymo ir naujo požiūrio.

Pranešimo pabaigoje pabrėžta, kad politikos formuotojai turi keisti savo mąstyseną, ieškoti naujų sprendimų. „Mąstykite giliau ir kūrybiškiau. Jei norime pasiekti tikrų pokyčių, turime stengtis labiau“, – tikino lektorius, kviesdamas neapsiriboti vien įprastais sprendimais.

Europos žaliasis kursas – tai ambicinga Europos Komisijos strategija, siekianti iki 2050 metų Europą paversti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Ši iniciatyva skatina tvarų ekonomikos augimą, orientuotą į aplinkos apsaugą, žiedinę ekonomiką ir išteklių efektyvumą. Tai ne tik prisideda prie aplinkos apsaugos, bet ir gerina žmonių sveikatą, nes sveikesnėje aplinkoje gyvena sveikesni žmonės. Tvarios praktikos, pavyzdžiui, švaresnis transportas, atsinaujinančios energijos naudojimas ir žiedinės ekonomikos skatinimas, padeda mažinti oro taršą, gerinti vandens kokybę ir kurti sveikesnę gyvenamąją aplinką.