Zarasų jaunimas palaiko balsavimo teisės nuo 16 metų iniciatyvą: „Tai būtų reikšmingas žingsnis įtraukesnės demokratijos link“

Zarasų rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba (toliau – Jaunimo taryba) prisijungė prie visoje šalyje vykdomos iniciatyvos, kuria siekiama įteisinti balsavimo teisę jaunuoliams nuo 16 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Šią iniciatyvą palaiko Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT), o globaliu mastu ji žinoma kaip „Vote16“. Apie tai, kodėl ši idėja svarbi ir ką ji galėtų pakeisti tiek jaunimo gyvenime, tiek demokratiniuose procesuose, kalbėjomės su Jaunimo tarybos pirmininku Vytautu Eidėjumi.

Įsitraukti anksčiau – reiškia išlikti aktyviam

„Šiuo metu dažnai nutinka taip, kad jaunuoliai sulaukę aštuoniolikos išvyksta mokytis į didmiesčius, ir tuo pačiu nutolsta nuo savo gimtosios savivaldybės politinio gyvenimo. Balsavimo teisė nuo 16 metų leistų jiems įsitraukti dar gyvenant namuose – savo bendruomenėje, kur problemos artimesnės ir geriau suprantamos“, – pastebėjo V. Eidėjus.

Pasak jo, svarbu ne tik leisti balsuoti, bet ir išnaudoti šią galimybę ugdant atsakingą pilietį: „Manau, kad šiuolaikinis ugdymas suteikia tvirtą pagrindą jaunam žmogui mąstyti kritiškai, suprasti, už ką jis balsuoja ir kodėl. Tai nėra spontaniškas veiksmas – tai procesas, kurį skatina žinios, patirtys ir dalyvavimas.“

Europos pavyzdžiai ir tyrimai – už tokį žingsnį

LiJOT, inicijavusi šią kampaniją, remiasi ne tik vertybiniais, bet ir faktais grįstais argumentais. Balsavimo teisė nuo 16 metų jau įteisinta Austrijoje, Estijoje, Maltoje, Škotijoje ir kai kuriose Vokietijos federalinėse žemėse.

„Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad žmonės, pradėję balsuoti anksti, vėliau aktyviau dalyvauja rinkimuose visą gyvenimą. Tai ilgalaikis efektas – susiformuoja įprotis būti atsakingu piliečiu“, – teigė pašnekovas.

Zarasų jaunimo taryba šią iniciatyvą palaikė po diskusijų ir balsavimo. Tiesa, taryboje skambėjo ir skeptiškos nuomonės: kai kurie nariai abejojo dėl jaunimo brandumo, kiti – dėl galimų pavojų politiniam sąmoningumui.

„Diskusijose išgirdome ir tokias mintis kaip: „jeigu alkoholis tik nuo 21-erių, tai kaip gali balsuoti nuo šešiolikos“. Tačiau mano nuomone, tai nėra tinkamas palyginimas. Nėra jokių tyrimų, nurodančių konkretaus amžiaus ribą, kada žmogus tampa brandus politiniams sprendimams. Tai priklauso nuo visuomenės pasirengimo, švietimo sistemos ir pilietinės kultūros,“ – kalbėjo pirmininkas.

Tik savivaldos rinkimai – kaip pirmas žingsnis

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu siūloma balsavimo teisę taikyti tik savivaldybių lygmeniu – rinkti merą ir tarybos narius. Anot pašnekovo, tai tikslinga ir pamatuota pradžia.

„Savivalda – tai artimiausias žmonėms valdžios lygmuo. Jaunam žmogui tai reiškia galimybę pasakyti savo nuomonę apie vietos mokyklą, transportą, jaunimo užimtumą. Tai logiška pradžia – išmokti balsuoti nuo vietos sprendimų“, – sakė V. Eidėjus.

Jaunimo nuomonė – aiški ir motyvuota

Šią iniciatyvą palaiko ir kiti jauni zarasiškiai. Savo nuomonę pateikė ir Vera Plotnikova.

„Aš palaikau šią idėją, nes manau, kad tai paskatintų jaunimą labiau domėtis politika ir aktyviau įsitraukti į savo savivaldos gyvenimą. Suteikus teisę balsuoti anksčiau, jauni žmonės jaustųsi labiau įtraukti į sprendimų priėmimo procesus ir suprastų, kad jų nuomonė yra svarbi“, – rašė mergina.

Pasak jos, ši iniciatyva galėtų paskatinti ir mokyklas bei mokytojus daugiau dėmesio skirti pilietiniam ugdymui – aiškinti, kaip veikia rinkimų sistema, kodėl svarbu dalyvauti balsavime ir kokį poveikį politiniai sprendimai turi kasdieniam gyvenimui. Anot Veros, jei nuo ankstyvo amžiaus bus skatinamas pilietiškumas ir įtraukimas, tikėtina, kad visuomenė ateityje taps labiau įsitraukusi ir atsakinga. Balsavimo teisę nuo 16 metų ji vertina kaip pirmą žingsnį šia linkme.

Kaip vyks toliau?

Siekiant, kad iniciatyva būtų svarstoma Seime, planuojama surinkti ne mažiau kaip 50 000 piliečių parašų. Jei tai pavyks, klausimas galėtų būti įtrauktas į darbotvarkę. Realu, kad pirmieji jaunuoliai balsuoti galėtų jau 2027 metų savivaldos rinkimuose.

„Tai nebūtų revoliucija – tai evoliucija. Žingsnis įtraukimo link, kuriame jauni žmonės būtų ne stebėtojai, o dalyviai“, – pabrėžė V. Eidėjus.

Daugiau nei balsavimas – pilietiškumo stiprinimas

Jaunimo taryba, pritardama šiai iniciatyvai, taip pat atkreipia dėmesį į pilietinio ugdymo svarbą. Palaikymo pozicijoje raginama ne tik keisti įstatymus, bet ir kurti sąlygas aktyviam, patraukliam pilietiškumo ugdymui – simuliacijomis, diskusijomis, praktinėmis veiklomis mokyklose.

„Tai neturi būti tik formalus veiksmas. Jaunas žmogus turi suprasti, kodėl jis balsuoja, ką reiškia jo pasirinkimas ir kaip tai paveikia jo aplinką“, – kalbėjo pašnekovas.

Iniciatyva jau keliavo į regionus

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai iniciatyvą jau pristatė įvairiose šalies savivaldybėse. Pasak pašnekovo, šis projektas nėra vienkartinis – jis vykdomas jau kelerius metus, o susidomėjimas regionuose auga.

„Tai ne naujiena – jie jau lankėsi ir Zarasų rajone, mokyklose, savivaldybėje, pristatė iniciatyvą. Matome, kad ši idėja po truputį skverbiasi į viešą diskusiją ir tikiu, kad jai pavyks pasiekti politinių sprendimų lygmenį“, – vylėsi Jaunimo tarybos pirmininkas.

Jaunimo taryba kviečia sprendimų priėmėjus atkreipti dėmesį

Oficialioje Zarasų Jaunimo tarybos pozicijoje raginama sprendimų priėmėjus įvertinti šios iniciatyvos svarbą bei stiprinti pastangas užtikrinti nuoseklų pilietinį ugdymą. Jauni žmonės nori ne tik būti išgirsti – jie nori būti įtraukti.