Zarasiškiai aktyviai pademonstravo: Baltijos dvasia ir šiandien gyva

Prieš trisdešimt metų, 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis ir taip lietuviai, latviai ir estai visam pasauliui pademonstravo apie savo laisvės troškimą. Tai buvo neįtikėtinos, pasaulį nustebinę akimirkos, kurias ir dabar ten dalyvavusieji prisimena su dideliu jauduliu ir vėl pakiliai mini jubiliejinę istorinio momento sukaktį.

Praėjusį penktadienį gražus būrys zarasiečių kartu su visa Lietuva šventė laisvę ir paminėjo Baltijos kelio 30-metį Zarasų krašto vietoje, kurioje 2014 m. Baltijos kelio 25-mečiui pastatytas Žydrūno Dainio sukurtas paminklinis akmuo. Ši vieta yra 112,4 km nuo Vilniaus (Genetinių kaimas, Vadoklių seniūnija, Panevėžio rajonas).

Į šią vietą atvyko zarasiškiai, dusetiškai, antalieptiškiai ir žmonės iš kitų mūsų krašto kampelių.

Prie paminklinio akmens rinkosi Baltijos kelio 30-čio pagerbimo dalyviai, plevėsavo Zarasų vėliava. Rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas šioje vietoje padėjo gėles. Prie paminklinio akmens gėles dėjo ir kiti dalyviai. Čia visi pakiliai sugiedojo Tautišką giesmę.

Rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, sveikindamas Baltijos kelio trisdešimtmečio pagerbimo dalyvius, džiaugėsi, kad zarasiškiai įrodė – Baltijos dvasia mūsų krašte gyva. Meras pabrėžė, kad šiame minėjime dalyvauja tie, kurie prieš tris dešimtmečius stovėjo Baltijos kelyje ir įrašė į XX amžiaus istoriją taikų protestą, pasmerkusį Molotovo ir Ribentropo paktą, lėmusį Baltijos valstybių okupaciją, bet ir pademonstravo nenugalimą ryžtą laisvei. Šiandien žmonės, sakė meras, mintimis, jausmais vėl atsigręžė į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikabinimo rankomis nutiestą 650 kilometrų juostos reginį.

Trisdešimties metų senumo įvykius prisiminė antalieptiškis Mykolas Piurko. Jis papasakojo, kad jis išaugo vaikų namuose, apie laisvą Lietuvą jam niekas nepasakojo, tačiau jis juto, kad tokios okupacijos negali būti, Lietuva turi būti laisva. Sąjūdį prisiminė kaip milžinišką jėgą, įsiveržusią į jo širdį. Tada jis dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, o prieš trisdešimt metų stovėjo ir Baltijos kelyje. Šviesūs prisiminimai lydi ir šiandien. Tada Baltijos kelyje apėmė nuostabus jausmas ir supratimas, kad Lietuva gali būti laisva ir nepriklausoma. Laisve jau džiaugiamės trisdešimt metų, bet visada turime prisiminti, kad laisvės niekas nedovanoja, ją reikia iškovoti, nuolat ją saugoti ir ginti. „Baltijos kelyje visus mus vienijo dvasia ir didelė viltis“, baigdamas pasakė Mykolas Piurko.

Prie akmens savo prisiminimais apie Baltijos kelią, jo reikšmę dalijosi rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, rajono Savivaldybės tarybos narys, Zarasų krašto garbės pilietis Petras Papovas, kiti zarasiškiai. Jie džiaugėsi, kad šalia žmonių, stovėjusių prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje, yra labai daug jaunimo. Jaunuoliai kaip ir jų tėvai ir seneliai myli ir saugo savo tėvynę. Jaunuoliai apie šią akciją žino tik iš tėvų pasakojimų ir jiems tai puiki proga prisiliesti prie istorijos, išgirsti tikrus pasakojimus, susipažinti su šio istorinio įvykio liudininkais.

Aktyviai šioje akcijoje dalyvavo ir šauliai, dausiai į šventę susirinko ir jaunųjų šaulių.

Zarasiškiai, jausdami ir pergyvendami istorijos bei šio momento iškilumą, dainavo, dalijosi prisiminimais iš pirmojo Baltijos kelio.

Į Zarasų krašto vietą prie paminklinio akmens atvyko Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, Vadoklių seniūnijos seniūnas Vytautas Kaupas, seniūno pavaduotojas Raimundas Kartanas, seniūnijos gyventojai. Meras Nikolajus Gusevas padėkojo jiems už čia prižiūrimą teritoriją. Prie zarasiškių priėjo garbaus amžiaus vyras ir moteris. Jie čia atvyko iš Latvijos. Svečių akyse –ašaros. Vyras su žmona prisiminė, kad prieš trisdešimt metų jie nebuvo grįžę iš tremties ir gyveno Sibire. Dabar jau jie įsikūrę savo tėvynėje. Šie žmonės apie Baltijos kelią sužinojo tolimame Sibire ir dvasia buvo kartu su šiais žmonėmis. Ten jiems tada gimė viltis grįžti į gimtinę. Ir dabar Baltijos kelyje jie džiaugėsi drauge su zarasiškiais.

Zarasiškių vietoje buvo judru, linksma ir gyva. Žmones supo žaisminga nuotaika. Visi jautėsi tarsi didžiulėje šventėje. Magistralėje sustodavo automobiliai, žmonės džiaugėsi tokiais aktyviais Baltijos kelio dalyviais.
Sustoję pravažiuojantys žmonės zarasiškiams pažėrė ir komplimentų: Baltijos kelyje jie patys dvasingiausi, žaismingiausi ir aktyviausi.

Zarasų krašto žmonės pademonstravo: Baltijos dvasia ir šiandien gyva. Virš trisdešimtmečio pagerbimo dalyvių skraidė lėktuvai, dangų raižė trijų Baltijos valstybių vėliavų spalvomis išpuoštos skraidyklės. Šventėje jautėsi tikra ir nenugalima Laisvės ir Nepriklausomybės dvasia.

Petras Ivanovas