Žalos gyventojų turtui – vis didesnės: kalti gaisrai ir vagys

Draudikai fiksuoja per metus perpus išaugusias išmokas už gyventojų turtui padarytas žalas. Draudimo bendrovė BTA per pirmąjį šių metų ketvirtį išmokėjo 509 tūkst. eurų turtą apdraudusiems gyventojams – 53 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai. Vidutinė vienos atlygintos žalos suma per metus išaugo penktadaliu iki 517 eurų.

Pasak draudikų, daugiausia žalų šiais metais gyventojai patyrė dėl išaugusio gaisrų skaičiaus, taip pat menkai prižiūrimo turto vagysčių.

„Viena vertus, bendrą išmokų augimą siejame su didesne draudimo skvarba – vis daugiau gyventojų draudžia turtą, atitinkamai auga ir žalų skaičius. Kita vertus, vieno draudžiamojo įvykio nuostoliai tampa vis didesni, o nerimą labiausiai kelia tai, kad dažnai patys negebame tinkamai pasirūpinti savo turto apsauga – tai matyti nagrinėjant padažnėjusių gaisrų statistiką ir jų priežastis“, – sakė BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

Tarp dažniausių gaisrų priežasčių draudimo ekspertas išskyrė gedimus elektros instaliacijoje, pačių elektros įrenginių gedimus, taip pat netinkamą dūmtraukio ar šildymo sistemos įrengimą.

„Šiais metais administravome atvejus, kai gaisrus sukėlė padidėjusi elektros apkrova, netvarkinga jos instaliacija, netinkamai įrengtas lubų apšvietimas ir net sugedęs šaldytuvas. Daugelis šių priežasčių susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Tiesa, nemažai žalos pridarė ir sunkiau suvaldoma rizika, kurios prevencijai reikia daugiau pastangų – piktadarių įvykdyti padegimai bei žaibo sukelti gaisrai“, – komentavo M. E. Goliančik.

Per pirmą ketvirtį BTA užfiksavo 72 atvejus, kai ugnis suniokojo gyventojų turtą – 85 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (39 atvejai). Gaisrų padaryta žala BTA turtą apdraudusiems gyventojams šiuo laikotarpiu atitinkamai išaugo daugiau nei 2 kartus iki 246 tūkst. eurų.

Pasak M. E. Goliančik, padaugėjo gaisrų atvejų, kai vienu metu nukenčia ne tik draudėjo bet ir kaimynų turtas.

„Pavyzdžiui, šiemet buvo atvejis, kai daugiabučio namo balkone dėl nuorūkos kilus gaisrui buvo ne tik suniokotas balkone esantis turtas, bet ir gerokai aprūko kaimyninių butų sienos bei langai. Tenka administruoti ir kitus dūmų bei vandens padarytus žalų atvejus, kuomet nuostolių patiria kaimynystėje gyvenantys asmenys. Tai rodo, kad labai svarbu pasirūpinti ne tik savo turto apsauga, bet ir civilinės atsakomybės draudimu“, – pastebėjo BTA ekspertas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5073 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 28,6 proc.

Draudimo eksperto teigimu, dėl Lietuvą užklupusios sausros ypač didelis pavojus kilo ne tik miškams ir pievoms, bet ir gyvenamosioms teritorijoms.

„Vienas šalia kito esantys būstai atsidūrė ypač didelės rizikos zonoje – miestuose bei miesteliuose perdžiūvusi žolė, ypač sausos statinių konstrukcijos, todėl užtenka menkiausio neapsižiūrėjimo ar ugniagesiams bei draudikams siaubą keliančio įpročio sviesti nuorūką pro langą, ir turtas – nuosavas ar galbūt kaimyno – gali užsiliepsnoti akimirksniu. Kaip ir vanduo, ugnis plinta žaibiškai, ir įsižiebusią žiežirbą suvaldyti yra sunku“, – sakė M. E. Goliančik.

Be padažnėjusių gaisrų, daug nuostolių gyventojai šiemet patyrė ir dėl nemažėjančių turto vagysčių skaičiaus. Būsto ir net sandėliukų saugumu ypač aktualu pasirūpinti šiuo metu, prasidedant atostogų sezonui.

„Menkai prižiūrimuose sandėliukuose laikomas vertingas turtas vilioja piktadarius. Papildoma erdvė po namu dažniausiai išnaudojama dviračiams, įrankiams ar nesezoniniams rakandams susidėti, o ir vagys neina plėšti uogienių ar bulvių – dažnai jie įsitikina iš anksto, kad ras vertingo turto. Todėl gyventojus skatiname arba nelaikyti brangesnių daiktų nesaugiame sandėliuke, arba tinkamai pasirūpinti tokio turto apsauga“, – sakė BTA specialistas.

Vienas paprasčiausių, bet efektyviausių rūsių apsaugos triukų – stiprios bendros išorinės durys ir kaimynų susitarimas nelaikyti jų atdarų.

„Ypač daugiabutyje paprastai nebūna taip, kad namuose nieko nebūtų. Jei rūsio durys nuolat atlapotos ir pro jas vaikšto, kas tik nori, sunku pastebėti pašalinius asmenis. Tačiau jei svetimi ims „braižytis“ šalia durų, bandys jas krapštyti, atidaryti ar net laužti – kur kas didesnė tikimybė, kad bus pastebėti. Kartu ir pačius sandėliukus skatiname geriau apsaugoti: stipriomis durimis ir patikima spyna“, – tvirtino M. E. Goliančik.

Pasak eksperto, draugiška kaimynystė yra pagrindas apsaugoti ne tik rūsių, bet ir gyvenamojo būsto turtą – kaimynų priežiūra itin aktuali vasaros atostogų metu.