Žaliuojantys ir žaliuojančios

Ech saulutė, kad užšildė, kad darbai užvirė daržuose, kad sukruto visos pranutės su vietinėmis patarėjomis ir pritarėjomis, net ūžia. Atrodo, kad visi kažkur buvo sulindę. O ir teisybė, kaip nebus sulindę, jei visoje šalyje paskelbtas didžiulis karantinas, pabadyk tik nosį be kaukės kyštelėti, tuoj per ją gausi, o dar ir premiją galima užsidirbti. Bet užtatai dabar, sušvelninus tojo nelaimingo viruso karantinavimosi sąlygas, galima atsikvėpti ir saugiai per laukus į daržus, į pievas, į miškus.

Ėgi teisybė, kam čia kažin kur klajoti ir lakioti, mūsų karalystėje geriausia, čia žmonės laimingiausi, čia valdovė skaidriausia, čia viskas pačiausia. Štai anądien skambino bičiulis tasai pats iš kaimyninės Ukmergės, klausia, kaip laikomės, kaip sveiki, gal jau galima užvažiuoti pas mus svečiuosna? Sakau, kad ir karantinas, bet, žinoma, kieme vietos daug, pasėdėsim, paplepėsim. O jisai, sako, kad ne apie tai nori sužinoti, teiraujasi, ar jau priimame į savo turgelį kaimyninius prekybininkus, nes jie buvo pavaryti. Sako, varyte išvarė, o va pakviesti pamiršo, tai ir nežino jisai, ką čia dabar daryti.

Ašai nuraminau savąjį bičulį, paguodžiau, kad tas virusas visiems galvas buvo susukęs, o dabar jau tikrai gali atvažiuoti ir savo prekes atvežti, o ir į mūsų karalystės centrą pažiopsoti, kaip jisai klesti, keičiasi, žąla. Juk net pati valdovė mūsų skaidriausioji feisbuke pasirašė „Širvintos žaliuoja, myli ir laiko neskaičiuoja.“ Tik paklausyk, kokia poezija, kokia mintis, taip ir norisi kokią dainą šia tema užtraukti.

Tik pamanyk, Širvintos žaliuoja, o ko gi joms nežaliuoti – alėjoje nauji medeliai susodinti, o ir duobės paruoštos pagal visas rekomendacijas, su reikiamais priedais, tai žaliuos, tai dainuos vyrų ir moterų širdys, kai per šią alėją eis. Tik pamanyk, jei medelis, sako, tris šimtus kainavo, o tų medelių ten ne viena dešimtis, tai žaliuosim kartu su jais, bet argi gaila, argi svarbu, kiek tų eurų kiekvienas išleidome iš savo kišenėlių, užtatai žaliuojam, užtatai mylim.

Ir suprantama, ką labiausiai mylim, tik ją, tik vienintelę valdovę skaidriausiąją, nes iki josios pasirodymo nebuvo ko mylėti, o dabar meilę varo visi iš pačių įvairiausių pakampių: kas po rotonda, kas prie Marytės, kas iš parkelio, o kas nuo tiltelio. Visi dabar žaliuojančiai mylintys esame ir dar, tarsi to būtų maža, laiko neskaičiuojam.

Juk liaudies dainynas ir moko, ir aiškina, kad laimingi laiko neskaičiuoja. Tai ką visa tai sudėjus reiškia? Ėgi, kad tobuliau būti negali. Ir savaime suprantam kodėl, štai jums akivaizdūs pavyzdžiai: tik mes turime savo futbolą, SAVO karalystės futbolą. Sakysite, kaip čia taip, ėgi užrašyta naujai pastatytame stadione, kas nematė, pasižiūrėkite – Širvintų futbolo stadionas. Ir skirtumas čia nemenkas, kur Širvintų stadionas ir kur Širvintų futbolo stadionas, reikštų, jei futbolo nebūtų, tai ir stadiono nematytume.

Kitas akivaizdus pavyzdys, kad čia turime vandens pramogų parką, tiesa veikiantį tik vasaros metu, tiesa tik su keliais „šniūrais“ per marias, bet turime. Štai atvyksta į mūsų karalystę koks svečias nebuvėlis ir pasitinka jį užrašas – „Vandens pramogų parkas“. Tuoj puola jisai ieškoti tų pramogų ir suranda, ką? Nagi tas pramogas. O ko nepramogos, kažko kito tikėjaisi, tai jau dovanok, brangusis atvykėli, ką turim, tuo didžiuojamės ir primenu, laiko neskaičiuojam.

Yra ir dar keletas tų pavyzdžių apie mūsų tobulumą: taigi valdovė mūsų šitą aną tą viruso bangą pasigavusi, tobulai ją šliuožia, visuomenę saugo, prieš visą valstybę puikiai pasirodo, ir taip sau pelnosi papildomus pliusus, kurie oi kaip bus reikalingi einant į rinkimus rudenį.

Čia kaip ir galimybė darytis tokią savotišką reklamą, su šūkiu ar šūkiais, nemokamai: „Valdovė skaidriausioji stoja – Širvintos žaliuoja!“, „Valdovė skaidriausioji tyli – Širvintos ją myli!“, „Valdovė skaidriausioji diriguoja – Širvintos laiko neskaičiuoja!“. Negaila man tų šūkių, lai naudojasi, kaip ne kaip save priskiriu prie neetatinių, bet vertinamų patarėjų. Jei iš tų šūkių nebus daug šukių – tik valio. Juk sakau, mielieji mano, bus visiems geriau.

Anksčiau galvojau, kaip mes pergyvensim, nerimavau, kaip tvarkysimės, bet, kai dabar pažiūriu, viskas mūsuose bus sutvarkyta, padaryta, pastatyta, suremontuota ir mažų mažiausiai porą kadencijų laikys, tad galime išsiųsti, išleisti, išrinkti savo valdovę ir kad kitus pamokytų, kad kitiems pavadovautų ir kad kiti gyventi pasimokytų. Juk jau tuomet ir apie dar aukštesnius postus galima bus pasvarstyti, o ką, manote nepavyktų, jūs abejojate?

Mielieji, dar kartą paskaitykite tą šūkį ir atlėgs, juk pasakyta: „Širvintos žaliuoja…“ O žaliuoja kas? Medžiai. O koks medis vėliausiai pradeda žaliuoti? Teisingai – ąžuolas. O ąžuolas rusiškai yra …

Turiu nutraukti savo mintijimą, nes jaučiu, kad laikas žoliapjovę į kitą pusę stumti, kitaip nenušienausiu aš tos savo vejos.
Iki kitų susišaukimų, žaliuojančios Širvintos!

Jus mylintis ir Jūsų neskaičiuojantis Varpininkas.