Žaliosios lietuviškos energijos pirkėjų apgaulė

Brangiau nei rinkoje pirkdamos žaliąją elektrą tarptautinio kapitalo įmonės Lietuvoje siekia prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo, klimato kaitos mažinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros.

Tačiau mūsų šalyje galiojanti elektros energijos kilmės garantijų schema yra savotiška apgaulė: pirkdamos žaliąją elektrą įmonės tik gauna lipduką, kurį priklijavusios matomoje vietoje, praneša klientams, kad yra neabejingos aplinkosaugai.

Kaip tokių atsakingų įmonių už žaliąją elektrą sumokami pinigai yra panaudojami, nežino nei jos, nei šalies valdžia.

Kaip leidžia už žaliąją elektrą gaunamas pajamas, negali pasakyti ir valstybinio energetikos holdingo „Ignitis grupė“ įmonės – vienintelė sertifikuotos elektros gamintoja ir šią elektrą parduodanti vienintelė tiekėja.

Mat nei anksčiau, nei dabar pajamos, gautos iš lietuviškos žaliosios energijos pardavimo, nėra atskiriamos iš bendro šių įmonių finansų srauto. Jos dedamos į bendrą „krepšelį“, iš kurio vėliau mokami dividendai šių įmonių savininkei valstybei.

Tad nėra aišku, ar, pirkdamos žaliąją lietuvišką elektrą, tarptautinio kapitalo bendrovės Lietuvoje prisideda prie klimato kaitos mažinimo bei atsinaujinančių išteklių plėtros.

Atrodo, kad Lietuva net nesiekia, kad pajamos iš žaliosios elektros pardavimo būtų naudojamos atsinaujinančios energetikos ir klimato kaitos mažinimo tikslams.

Mat oficialiai deklaruojamas naudojamos sertifikuotos lietuviškos elektros kilmės garantijos tikslas yra „tik“ įrodyti galutiniam vartotojui, jog visa ar dalis elektros energijos pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, tai yra įrodyti energijos kilmę.

Antai pagrindinė žaliosios elektros su kilmės sertifikatais pardavėja UAB „Ignitis“ net neturi pasitvirtinusi principų ar kriterijų, pagal kuriuos yra panaudojamos lėšos, gautos pardavus žaliąją elektrą.

„Specialių taisyklių dėl to „Ignitis“ neturi, o pajamos, gautos pardavus žaliąją elektros energiją, nėra atskiriamos iš bendro įmonės pajamų srauto“, – Alfa.lt teigė UAB „Ignitis“ generalinis direktorius Darius Montvila.

Siekia ne tik pasirodyti, bet ir prisidėti prie klimato kaitos

Daugelis didžiųjų pasaulio kompanijų deklaruoja naudojančios tik elektrą iš atsinaujinančių išteklių arba pereina tik prie žaliosios elektros vartojimo, taip prisidėdamos prie klimato kaitos mažinimo.

Antai „Google“ korporacija deklaruoja, kad nuo 2017 m. vartoja tik elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių.

Lietuvoje žaliąją elektrą, nors ji brangesnė už „įprastą“, taip pat daugiausia linkusios pirkti didelės tarptautinio kapitalo bendrovės. Daugelis tokių įmonių didžiuojasi, kad perka žaliąją energiją, ir apie tai skelbia savo klientams, gautus elektros kilmės sertifikatus iškabina matomose vietose.

Viena iš tokių įmonių – Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklas „Lidl“. Bendrovės „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė Alfa.lt teigė, kad „Lidl“ atsakingai vertina savo veiklos daromą poveikį aplinkai, todėl nuo pat veiklos Lietuvoje pradžios nuolat ieško galimybių energiją vartoti taupiau.

„Noras prisidėti prie aplinkos saugojimo bei tvarios aplinkos kūrimo yra pagrindinė priežastis rinktis žaliąją energiją“, – pabrėžė L. Skersytė.

Pasak jos, trejus metus „Lidl“ vadovaujasi energijos vadybos sistemų standartu, kuris skirtas kontroliuoti energijos sąnaudas ir mažinti kenksmingą poveikį aplinkai. „Lidl“ taip pat nuolat diegia energiją tausojančius sprendimus ir, jei yra galimybių, vartoja energiją, gautą iš atsinaujinančių šaltinių.

Kiek iš viso Lietuvoje yra tokių atsakingų žaliosios energijos pirkėjų, viešai neskelbiama. Šiuo metu vienintelė žaliąją elektrą su kilmės sertifikatais parduodanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ konkretaus ją įsigijusių klientų skaičiaus neatskleidžia dėl, kaip teigia, „konkurencinių priežasčių“.

Anksčiau „Igntis“ (buvusi UAB „Energijos tiekimas“) šių duomenų neslėpė. 2016 m. iš „Energijos teikimo“ sertifikuotą žaliosios elektros energiją pirko 215 klientų, iš jų 17 fizinių asmenų.

Įmonė Alfa.lt informavo, kad 2018 m. UAB „Ignitis“ patiektos elektros energijos 12,06 proc. sudarė žalioji elektros energija.

Parduoda tik Kauno HE gaminamą žaliąją elektrą

„Ignitis“ yra vienintelis sertifikuotos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, tiekėjas Lietuvoje. Perkantiems tokią elektrą suteikiamas tai patvirtinantis sertifikatas.

Žaliąją elektrą įsigiję pirkėjai geros verslo praktikos tikslais turi teisę naudoti prekės ženklo „Žalia lietuviška energija“ dizainą viešosios komunikacijos priemonėse ir kitur.

Vadinamoji kilmės garantijų sistema elektrai iš atsinaujinančių išteklių veikia taip, kad elektros vartotojas, norintis įsigyti elektrą su kilmės garantija, ją turi pirkti iš tiekėjų, kurie savo ruožtu ją perka iš įmonių, gaminančių elektrą iš atsinaujinančių išteklių ir kurios gamyba nebuvo remiama iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo.

Mat, jeigu vartotojas įsigytų elektros, kurios gamybą remia kiti vartotojai, tai negalėtų būti traktuojama kaip veiksmas, prisidedantis prie atsinaujinančių išteklių plėtros ir mažinantis klimato kaitą.

„Ignitis“ vartotojams, norintiems pirkti žalią lietuvišką elektrą, tiekia elektrą, kuri gaminama jos „sesės“ – kitos „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“) priklausančioje Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje (Kauno HE). Joje gaminama elektra nėra remiama iš VIAP biudžeto.

Kiekvienai elektros energijos megavatvalandei, pagamintai iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje, perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ išduoda kilmės garantiją – tai elektros energijos kilmės įrodymas.

Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas numato, kad kilmės garantijos iškart anuliuojamos, jei atsinaujinančios energijos gamintojas gavo šiame įstatyme numatytą subsidiją.

Būtent todėl kilmės garantijų negauna didžioji dalis Lietuvoje veikiančių vėjo jėgainių.

O Kauno HE elektros energiją gamina be subsidijų, todėl „Litgrid“ gauna kilmės garantijas ir gali jas parduoti rinkoje.

„Litgrid“ išduotos Kilmės garantijos galioja 12 mėnesių. Jeigu jos per šį laikotarpį nėra panaudojamos, yra anuliuojamos.

Kauno HE valdančios „Ignitis gamybos“ turimas Kilmės garantijas iš jos už rinkos sąlygas atitinkančias kainas perka tik „Ignitis“.

Pajamos – į bendrą krepšelį

Paprastai klientai už žalią elektros energiją, turinčią kilmės garantiją, yra linkę mokėti šiek tiek brangiau nei už „įprastą“ elektros energiją, neturinčią tokio sertifikato.

Tačiau „Ignitis“ atsisakė Alfa.lt nurodyti, kiek 2018 m. ir 2019 m. gavo pajamų už parduotą žaliąją elektrą. „Konkrečių gautų pajamų skaičių negalime nurodyti dėl konkurencinių priežasčių, kadangi tai yra komerciškai jautri informacija“, – atsiųstame atsakyme teigė „Ignitis“ generalinis direktorius D. Montvila.

Anksčiau ši informacija nebuvo slepiama. Antai „Energijos tiekimas“ 2016 m. iš parduotos sertifikuotos žalios elektros energijos, pagamintos iš Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių, gavo apie 2 mln. eurų pajamų. Tai sudarė apie 2,3 proc. visų įmonės pajamų, kurios 2016 m. sudarė 86 mln. eurų.

„Ignitis“ neturi pasitvirtinusi principų ar kriterijų, pagal kuriuos yra panaudojamos lėšos, gautos pardavus žaliąją elektrą. „Specialių taisyklių dėl to „Ignitis“ neturi, o pajamos, gautos pardavus žaliąją elektros energiją, nėra atskiriamos iš bendro įmonės pajamų srauto“, – teigė D. Montvila.

Kauno HE valdanti „Ignitis gamyba“ tiekėjui „Ignitis“ perleido visas už 2018 m. Kauno HE pagamintą elektros energiją suteiktas kilmės garantijas.

„Pabrėžiame, kad Kauno A. Brazausko hidroelektrinėje pagaminta elektros energija buvo parduota elektros energijos biržoje“, – atsakyme Alfa.lt teigė „Ignitis gamyba“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

„Ignitis gamybos“ biržos pranešime teigiama, kad Kauno HE 2018 m. per 10 mėnesių pagamino 301,2 GWh, per tą patį laikotarpį 2019 m. – 230,9 GWh elektros energijos.

Pasak R. Kalvaičio, kilmės garantijų pardavimo kaina yra konfidenciali informacija, tačiau kilmės garantijų rinkos kaina per pastaruosius kelerius metus labai reikšmingai nepasikeitė.

„Pajamos, gautos tiek už elektros energijos prekybą biržoje, tiek už perleistas kilmės garantijas, nėra atskiriamos iš bendro bendrovės pajamų srauto. Pažymėtina, jog šios pajamos sudaro tik labai neženklią dalį visų bendrovės pajamų“, – teigė R. Kalvaitis.

Jis patvirtino, kad Lietuvoje nėra nustatyta įpareigojimų, kad iš žaliosios elektros gaunamos pajamos būtų atskiriamos ir toliau naudojamos atsinaujinančiai energetikai plėtoti ir skatinti. „Bendrovės žiniomis, kokius nors įpareigojimus įtvirtinančios sistemos nėra“, – teigė įmonės vadovas.

R. Kalvaitis teigė, kad „Ignitis gamyba“ pati taip pat neturi nusistačiusi taisyklių, kad pinigai, gauti už parduotą elektros energiją su kilmės garantijomis, būtų naudojami atsinaujinančiai energetikai plėtoti ar investuojami į papildomą atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Tačiau bendrovė esą nuolat investuoja į Kauno HE įrenginių priežiūrą ir atnaujinimą. „Siekiame, kad 60 metų veikianti elektrinė ir toliau veiktų patikimai, nes ji atlieka tiek visos valstybės energetiniam saugumui svarbias funkcijas (sistemos atkūrimo), tiek saugo Kauno miestą nuo potvynių. Be to, bendrovė vertina galimybes dėl kitų su AEI plėtra susijusių projektų: plaukiojančios saulės jėgainės Kruonio HAE teritorijoje, galimos pačios Kruonio HAE plėtros“, – teigė įmonės vadovas.

Kilmės garantijas galės gauti ir paramą gavę projektai

Šiuo metu kilmės garantijas gauna tik atsinaujinančios elektros energijos išteklių gamintojai, kurie nėra gavę valstybės paramos.

Pasak energetikos ministro patarėjos Aurelios Vernickaitės, Vyriausybė yra patvirtinusi ir Seimui pateikusi įstatymų pakeitimus, kuriuose perkeliama ES atsinaujinančių išteklių direktyva 2018/2001/EU ir jos nuostatos, kad kilmės garantijas gali gauti ir valstybės paramą gavę projektai, jei parama gauta konkurso būdu.

Dabar kilmės garantija laikoma panaudota, kai elektros energija pagaminta elektrinėje, kuriai pritaikytos skatinimo priemonės. Kitaip tariant, jeigu elektros energijos gamyba yra remiama fiksuotu tarifu, kilmės garantija automatiškai pasinaikina ir energijos tiekėjas neturi galimybių ja disponuoti.

Kadangi didžiajai daliai elektrinių yra taikomas skatinamasis fiksuotas tarifas, nepanaudotų kilmės garantijų skaičius rinkoje yra nedidelis.

Europos Komisija (EK) 2016 m. lapkričio mėnesio teisėkūros iniciatyvų pakete „Švari energija visiems europiečiams“ pateikė savo matymą dėl kilmės garantijų po 2020 m. EK siūlė, kad paramą gavusių elektrinių kilmės garantijos būtų parduodamos aukcione, o gautos lėšos būtų skiriamos viešosioms subsidijoms mažinti. Energetikos ministerija iš esmės tam neprieštaravo.

M. Nagevičius: specialiai pirkti elektrą iš Kauno HE nėra prasmės

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius Alfa.lt sakė, kad žinantis, kad nemažai Lietuvoje dirbančių tarptautinio kapitalo kompanijų siekia, kad jų sumokami pinigai už sertifikuotą žaliąją elektrą ir prisidėtų prie klimato kaitos ir atsinaujinančios energetikos plėtros.

„Šioms kompanijoms tikrai rūpi, ar jos realiai prisideda prieš šių tikslų, ar ne. Kitu atveju specialiai pirkti elektrą iš Kauno HE nėra prasmės“, – svarstė jis.

Pasak M. Nagevičiaus, tarptautinio kapitalo kompanijoms, siekiančioms pasirašyti ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su vystytojais, svarbu, kokią elektrą perka, kur ji pagaminta.

„Labai daug Europoje pirkėjų, kurie kilmės garantijoms kelia tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, kad tai nebūtų kokioje nors senoje hidroelektrinėje pagaminta elektra. Kai kas reikalauja, kad ši elektra nebūtų valstybės remiama“, – pasakojo M. Nagevičius.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas prisiminė, kad apie ydingą žaliosios sertifikuotos elektros pardavimo vartotojams schemą prieš kelerius metus yra kalbėjęs su buvusiu „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupė) vadovu Daliumi Misiūnu.

„Siūliau, kad visus pinigus, gautus už parduotą žaliąją elektrą, jie naudotų atsinaujinančios energetikos plėtrai. Idėjos jį sudomino, bet nieko iš to neišėjo“, – apgailestavo pašnekovas.

M. Nagevičiaus nuomone, problema ta, kad „Ignitis grupės“ įmonė žaliąją elektrą parduoda tik labai nežymiai brangiau už visą kitą elektrą. „Jeigu jie gautas pajamas pradėtų kažkaip atskirai kaupti, ta elektra yra per pigi, kad galėtų kažką iš to išplėtoti. Reikėtų šią žaliąją elektrą šiek tiek branginti, tačiau tai padarius gali sumažėti jos pirkėjų“, – svarstė jis.

M. Nagevičiaus nuomone, dabartinė sertifikuotos žaliosios elektros sistema, kai pirkėjai daugių daugiausia gali pasikabinti ženklą ant sienos, neveikia. „Tai labai panašu į žalią smegenų plovimo schemą. Kai tu pasikabini lapuką, bet realiai prie atsinaujinančių išteklių plėtros niekuo neprisidedi. Tai yra blogai. Nes tie, kurie nori prisidėti, jie kabins irgi tokį patį lapuką, jie niekuo neišsiskirs“, – teigė M. Nagevičius.

Dalį pelno galėtų skirti AEI plėtrai

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, teisės aktuose šiuo metu nėra įtvirtinto reikalavimo (privalomumo) įmonėms, gaminančioms elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių (žalioji energija), už šią energiją gautas lėšas atskirti nuo kitų pajamų ir jas skirti tik atsinaujinantiems ištekliams (AEI) skatinti.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad stengiamasi skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energetikoje, VERT nuomone, būtų tikslinga, kad įmonės skirtų dalį savo pelno investiciniams projektams elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai“, – Alfa.lt teigė Aistė Griškonytė, VERT Veiklos valdymo skyriaus patarėja.

Alfa.lt