Žalioji Balio mokykla – laisvų vaikų rojus

Prieš kelerius metus su žmona ir dukra į Balį išvykusiam ir ilgesniam laikui apsistojusiam aktoriui Leonardui Pobedonoscevui (Leo) nusišypsojo laimė – dukra pusę metų mokėsi unikalioje mokykloje „Green School“ („Žalioji mokykla“). Ši mokykla žinoma visame pasaulyje, būtent dėl jos į Balį plūsta keliaujančios su vaikais šeimos. Kas gi ten tokio nepaprasto?

Holistinės mokyklos rezultatai – su ašaromis

Trečiadienį Šiaulių jėzuitų mokykla rengė respublikinę konferenciją „Ugdyti meile ir pasitikėjimu. Kaip?“, kurios vienas pranešėjų buvo gerai televizijos žiūrovams žinomas aktorius Leonardas Pobedonoscevas. Jo pranešimas „Žalioji Balio mokykla. Kaip gali būti kitaip?“ intrigavo, mat Leo afišose teigė: „Dėl savo dukters noriu, kad mūsų mokyklose būtų kitaip, nei turime dabar! Mokytojau, ar galime keisti?“

Leo prieš savo pranešimą užsidarė vienoje mokyklos klasėje ir paprašė netrukdyti. Labai mandagiai vyras atsiprašė, kad turi susikaupti, tačiau sutiko būti fotografuojamas.

O atsistojęs prieš auditoriją, aktorius dėkojo konferencijos rengėjams: ruošdamas pranešimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, fotografijas ir Balį – vieną gražiausių pasaulio salų – įsimylėjo iš naujo.

„Norom nenorom lyginu mokymąsi Lietuvoje ir Balyje. Čia daug gyvena šeimų, pabėgusių iš tradicinės mokymosi sistemos. Kur ji bebūtų, Lietuvoje ar Anglijoje, sistema yra tai, kas mokinį įspraudžia į rėmus. Į tai, koks turi būti, o ne tai, kas nori būti. (...)

Kiek kitaip yra čia, holistine vadinamoje Žaliojoje mokykloje. Akademinis mokymas čia ne toks stiprus, kadangi vertybės orientuojamos ne į tai. Čia pabrėžiamas pasaulio pažinimas per aplinką, gamtą, gyvenimą, puoselėjamas sąmoningas santykis su aplinka.

Vaikai mokomi, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip tausoti gamtą, kaip harmonizuoti savo buvimą gamtoje, tarpusavio santykius. Pačioje mokykloje nėra langų ir durų, visi pastatai pastatyti iš bambuko. Šalia mokyklos yra savas ūkis, auginamos įvairios daržovės, vaisiai, yra nemažas gyvūnų reabilitacijos centras ir netgi hidroelektrinė, saulės baterijos.

Kai į klasę pamokos metu įskrenda drugelis, pokalbio tema gali staiga nukrypti į jį – kas jis, ką jis veikia, iš kur jis… Orientuojamasi į tai, kas yra čia ir dabar.

O kokie rezultatai?

Jie ypač pasijaučia per baigiamuosius dvyliktokų pristatymus – tos kalbos būna tokios stiprios, kad dažnai gali ir iki ašarų nuvesti. Ir visa tai yra apie ateitį, gamtos tausojimą, ekologiškumą“, – taip savo interneto svetainėje www.balinėtojai.lt rašo Leo.

Tiesa, vyras pabrėžė, kad žodis „balinėtojai“ nekilo iš salos pavadinimo. Balinėtojai – tai žmonės, kurie šoka po lietumi, taškosi po balas, taip patirdami gyvenimo pilnatvę, gamtos dovanojamą džiaugsmą ir laisvę.

Vaikų projektai – tausoti gamtą

Kas gi ta Žalioji mokykla? Tai žymiausia kosmopolitinė mokykla pasaulyje. Joje besimokantys vaikai mokosi ne tik matematikos, bet medituoja, užsiima ekologišku žemės ūkiu, rūpinasi karvėmis ir vištomis. Visas mokyklos architektūrinis dizainas toks, kad laisvai cirkuliuoja oras, o vaikai tuo labai džiaugiasi.

Mokyklą įkūrė amerikietis Džonas Hardis ir jo žmona Sindė. Į Balį jie užklydo, ieškodami kažko ypatingo, ir ten užsiliko. Turtingi žmonės siekė keturiems savo vaikams sukurti organišką aplinką ir taip gimė mokyklos koncepcija.

Pirmaisiais metais mokyklą lankė 80 mokinių, o dabar – 436 iš 35 šalių. 9 proc. mokinių – vietos gyventojų vaikai ir už jų mokslą sumoka emigrantai, mokėdami už savo vaikų mokslą.

„Džonas Hardis labai gražiai pasakė, kad mokyklos koncepcija – ugdyti žaliuosius lyderius. 100 proc. galiu patvirtinti, kad jie mokyklą kuria labai nuoširdžiai. Jie nuolat stato, o kūrybos procese tiesiogiai dalyvauja vaikai. Vienas vaikų projektų – šiukšlių rūšiavimo pastatas. Suvežamos šiukšlės iš didžiosios Balio dalies ir jos rūšiuojamos į 21 kategoriją. Mes šiukšles rūšiuojame į 4 kategorijas. Balyje vaikai šiukšles panaudoja: kuria meno kūrinius, instaliacijas, stato statinius“, – sakė vyras.

Šiukšlių rūšiavimo tikslas – padėti Baliui, Indonezijai, Azijai įveikti šiukšlių problemą. Gražiausi Balio paplūdimiai lietaus sezono metu tampa baisūs. Atvažiavę turistai stumdo šiukšles į šalis, galvodami, kad vietos gyventojai tokie netvarkingi. Taip nėra: vandens srovės dėl gamtos ypatybių į archipelagą suneša viso pasaulio šiukšles.

Dar vienas projektų, gimęs iš problemos, – kur dėti panaudotą aliejų. Balio sala yra dvigubai mažesnė nei Lietuva, bet veiksmo joje labai daug. Važinėja daug automobilių, o maistui ruošti naudojama labai daug aliejaus.

Vaikai sumanė rinkti panaudotą aliejų ir jį perdirbti į biodyzeliną. Trečiadieniais vaikai išeina į didmiesčius ir keturias valandas iš gyventojų renka seną aliejų. Taip per savaitę būna surenkama apie 400 litrų aliejaus, kuris perduodamas atitinkamai įstaigai perdirbti. O iš atliekos, kuri lieka, gavus biodyzeliną, gaminamas muilas.

Be to, mokykla įsigijo keturis autobusus, kurie varomi biodyzelinu ir veža vaikus į Žaliąją mokyklą. Taip sumažėja srautas automobilių ir motorolerių tėvų, kurie per 400 vaikų atveždavo į mokyklą savo transportu.

Vaikai sugalvojo dar vieną milžinišką projektą – ant pastato stogo įkurta alternatyvios energijos laboratorija: elektra gaminama, panaudojant saulės energiją ir liūčių vandenį.

Mokymasis Žaliojoje mokykloje – net labai nepigus

Leo šeimai atvykus į mokyklą, susidurta su vienu reikalavimu – be kremo nuo saulės, kepuraitės, kuprinės, vaikui reikėjo turėti stiklinį arba metalinį buteliuką vandeniui. Tam, kad kuo mažiau būtų naudojamas plastikas. Žaliosios mokyklos kieme iškastas šulinys, o mokyklos erdvėse daug pastatyta bidonų su vandeniu, kad vaikai į daugkartinio naudojimo buteliukus jo prisipiltų.

Žalioji mokykla – ir bendruomenė. Vaikų tėvai, kurie yra iš viso pasaulio šalių, atvyksta į Balį išsivaduoti iš rutinos, greito gyvenimo tempo ir patenka į laukinę gamtą.

„Kai tu ten atvažiuoji, pamiršti, kas buvo tavo šalyje. Grožiesi gamta, geri tą energiją, kurią spinduliuoja žemė. Žinoma, tėvai dalyvauja kartu su mokiniais įvairiuose projektuose“, – sako aktorius.

Labiausiai įstrigęs dalykas – kone visi mokyklos mokytojai groja kokiu nors muzikos instrumentu. „Ten muzika ir dainos skamba nuolatos. Kiekvieną penktadienį po pamokų rengiami koncertai, ceremonijos, rengiamos šventės. Ten nuolatinė šventė“, – sakė vyras.

Žinoma, Leo atskleidė, kad vaikams patekti į Žaliąją mokyklą gana sudėtinga, nes eilės milžiniškos. O kiekgi kainuoja vaikų mokslas? Pradinukų tėvai per metus moka 8 tūkst. JAV dolerių, o vyresniųjų klasių vaikų tėvai –14 tūkst. Be to, 1,5 tūkst. dolerių yra stojimo mokestis ir panašiai tiek – depozitas.