Žaismingas žiemos gėlynas

Nemažai daugiamečių augalų gražiai atrodo skirtingais metų laikais, tik reikia žinoti, kuriuos iš jų gausybės pasirinkti. Vieni privačių sklypų savininkai linkę patys tokius želdynus sodinti, kiti tai patiki specialistams, nes nepriekaištingo natūralistinio stiliaus gėlynui sukurti reikia žinių, pastangų ir laiko.

Natūralistinis sodo stilius, dar kitaip vadinamas olandiškąja banga arba prerijų sodu, Lietuvoje išpopuliarėjo neseniai. Į natūralią pievą panašūs gėlynai tampa daugelio svajone, nes daug priežiūros nereikalaujantys augalai geros išvaizdos nepraranda beveik visus metus.

Tokiuose gėlynuose didelėmis pasikartojančiomis grupėmis pasodintos gėlės žydi pakaitomis, o juose daug vietos užimančios dekoratyvinės žolės gražiai atrodo ne tik vasarą, bet ir visą žiemą. „Magiškų sodų“ kraštovaizdžio dizainerė Rima Šimaitė tikina, kad yra gana daug subtilaus grožio ir žiemą neprarandančių augalų. Daugiametes gėles ir dekoratyvinius žolinius augalus auginanti dizainerė juos pirmiausia išbando savo gėlyne, o tada siūlo jų pasisodinti ir kitiems, kuriantiems natūralistinius želdynus.

Verta rizikuoti

Kraštovaizdžio specialistė paklausta, ar gali žmogus savarankiškai sukurti svajonių želdynus tik išklausęs specialistų patarimų, sakė, kad apsisprendusiems tai daryti klaidų greičiausiai nepavyks išvengti. Savarankiškumo kaina – nuolatinis augalų persodinimas. Tačiau, jei negaila laiko, kodėl gi ne – tokio projekto galima imtis netgi žinant, kad teks mokytis iš savo klaidų. Užtat įgyta patirtis bus neįkainojama. „Jei norime gėlynus kurti patys, būtina daug skaityti ir domėtis, sukti galvą, o keliaujant atkreipti dėmesį į gėlynus, žodžiu, nuolat siekti žinių, – tvirtina Rima. – Jeigu jaučiate meilę augalams, savo sodui ir norite ką nors gražaus sukurti savo jėgomis, tam galima aukoti savo laiką ir lėšas. Jeigu ne – paprasčiau į pagalbą kviestis specialistą, kuris, pasitaręs su valdos šeimininku, parinks trokštamų augalų derinius ir spalvas, netgi juos pasodins.“

Rima sako, kad iki svajonių želdyno reikia nueiti netrumpą kelią. Natūralistinis želdynų stilius populiariai suprantamas kaip į pievas panašūs gėlynai, tačiau labiau pasigilinus paaiškėja, kad tai yra daugiau tam tikrai ekosistemai pritaikytas ekologiškas būdas kurti sodą, kuriame būtų puoselėjama vietinė biologinė įvairovė. Ekosistemoje gyvenantys organizmai yra susiję tarpusavyje. Jų gyvenimas priklauso ir nuo aplinkos veiksnių – šviesos, temperatūros, oro, vandens, dirvožemio. Kuriant natūralistinio stiliaus želdyną siekiama ne sukurti sodą, kuriam nereikėtų jokios priežiūros, o maksimaliai sumažinti ar visai atsisakyti tokių dalykų kaip pesticidai, herbicidai ir trąšos, taip pat kasimo bei ravėjimo. Pagrindinis principas renkantis augalus yra sugrupuoti juos pagal augimo sąlygas ir atsižvelgti į pasirinkto dizaino tipą pagal augalų buveines. Šį dizaino principą galima pritaikyti bet kokio stiliaus sode – tiek griežto, modernaus, tiek ir laisvo, į jokio stiliaus rėmus nespraudžiamo dizaino želdiniuose. Būtina įvertinti, ar augalams užteks saulės, kaip bus sprendžiamas laistymo klausimas, kas želdyną prižiūrės – šeimininkai ar samdomas sodininkas. „Yra labai daug klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti prieš kuriant želdynus“, – tvirtina specialistė ir pabrėžia, kad labai svarbu atsižvelgti net į tokius dalykus kaip pastatų spalva, stilius.

Ar žiema palanki augalams?

„Komponuojant pagal augimo sąlygas atrinktus augalus natūralistiniam želdynui galioja panašūs dizaino principai kaip ir tradiciniame gėlyne, tik reikia atkreipti dėmesį ne vien į augalų formą, tekstūrą ar spalvą – būtina pagalvoti ir apie tai, kaip atrodys nužydėjęs augalas, – teigia Rima. – Labai svarbu, ar sėklų dėžutės išsaugos formą, o stiebas nenulinks ir iki pavasario išlaikys tvirtą karkasą taip gėlynui suteikdamas patrauklumo ir žiemą.“

Taigi kuriant „žiemos sodą“ lauke parenkami tokie augalai, kurie spalvingam sezonui pasibaigus iki pavasario išsaugo tvirtą formą. Pasak Rimos, gėlynas baigtas formuoti tada, kai turime viziją, kaip jis atrodys visus keturis metų laikus. Visi žiemai palikti daugiamečiai augalai nukerpami anksti pavasarį, kol dar neprasidėjo vegetacija ir nepradėjo dygti tarp daugiamečių augalų rudenį pasodintos svogūninės gėlės.

Natūralistinio gėlyno grožį tamsiuoju laikotarpiu lemia ir žiemos pobūdis. Jei gėlynas įkurdintas šalia namo, užuovėjoje, jį gamtos stichijos pažeis mažiau, todėl yra didesnė tikimybė išlikti iki pavasario.

Pasak kraštovaizdžio dizainerės, šiemet žiema labai švelni, todėl augalai iki šiol atrodo kuo puikiausiai. Tačiau ir šilta žiema turi dvi puses. „Gerai yra tai, kad ne tokie atsparūs šalčiams augalai išliks, jų neišgulė iki šiol aplenkęs mūsų kraštą sniegas, – aiškina Rima, vis dėlto apgailestaudama, kad gamtoje labai trūksta baltos spalvos. – Juk želdynai gražiausiai atrodo apšarmoję ar apsnigti.“ Blogoji pusė – tai, kad tokios žiemos temperatūros nėra įprastos prie mūsų sąlygų prisitaikiusiems augalams. Kyla pavojus, kad per anksti pradės sprogti sumedėję augalai ar augti svogūninės gėlės, be to, iki šiol lyg niekur veša piktžolės.

Žavi nuolatinė kaita

Natūralistiniai želdynai užkariauja vis daugiau plotų ir pelno daugybę simpatijų, tačiau yra nuomonių, kad šie nurudavę rudenį gėlynai nėra išvaizdūs.

Rima šiai minčiai nepritaria, nes, pasak jos, natūralistiniai želdynai – ne vien žolės ir gėlės, jie įspūdingi tuo, kad juose matyti nuolatinė formų ir spalvų, o kartu – ir nuotaikos kaita. Savuose arduose, nors ir be lapų, gražiai atrodo ir medžiai, krūmai, visžaliai dekoratyviniai augalai, spygliuočiai – jie sudaro želdyno karkasą. Žiemą geriau matomi tampa kamienai, žievės faktūra ir spalvos. Nurudavę žoliniai augalai kaip visumos dalis užpildo žemutinį sluoksnį. Vėjyje banguojantys varpiniai augalai suteikia vaizdui dinamiškumo.

Augalai, kurie gražūs ir nužydėję

Paprašyta paminėti kelis savo mėgstamus žolinius augalus, kurie žavūs ir žiemą, Rima išskiria miskantus (Miscanthus). Tai aukšti dekoratyviniai varpiniai augalai, kurių nemažai auginama Lietuvos gėlynuose. Pavasarį jie palyginti ilgai miega, pradeda želti po truputį, o sparčiausiai auga antroje vasaros pusėje. Gražiausiai šie augalai atrodo rudeniop, kai skleidžiasi į šluoteles panašūs žiedynai ir įspūdingai atrodo iki pavasario. Viena įdomesnių miskantų veislių yra ‘Silberfeder’. Šie visai neįnoringi augalai pasipuošia nemažomis šluotelėmis, palankiomis sąlygomis gali užaugti aukštesni nei 2 metrų. Rimai patys žavingiausi – nelabai aukšti miskantai ‘Graziella’, taip pat labai gražūs kompaktiškieji ‘Yaku Jima’. Miskantų veislių yra labai daug, nors jų atstovai ir panašūs vieni į kitus.

Žiemos gėlyne puikiai atrodo dauguma lendrūnų (Calamagrostis), soruolės (Pennisetum), soros (Panicum). Iš neaukštų varpinių augalų, pasak Rimos, verta paminėti grakščiuosius striepsnenius (Bouteloua gracilis) – kompaktiški, dailūs krūmeliai su horizontaliomis uodegėlėmis žiemą atrodo itin žaismingai.

Dar vieni įstabūs gėlyno augalai – mėlynlapės poavižės (Helictotrichon sempervirens) – tankūs žalumą ištisus metus išsaugantys krūmai. Poavižės auginamos ne dėl žiedų, bet dėl tankaus melsvo atspalvio kero. Jos itin gražiai įsikomponuoja tarp daugiamečių žydinčių gėlių.

Iš daugiamečių gėlių verta paminėti didžiąsias rudbekijas (Rudbeckia maxima). Šias gėles Rima pamatė kelionėje po Olandiją. Jos įspūdingo dydžio, dideliais šviesiai žaliais lapais, stiebas šauna į 2 m aukštį. Gražiai atrodo ir iki žydėjimo, ir žydėdamos, ir po to, kai numeta žiedlapius. Tokiu metu kaip dabar šie augalai žavi gražiais rudais bumbulais ant ilgo stiebo. Šios rudbekijos visą žiemą lieka tvirtos. Augalų kompozicijose jos gražiai atrodo pasodintos antrame plane. Natūralistiniams želdynas šie augalai kuo puikiausiai tinka. Tikras atradimas!

Visada nuostabiai atrodo krūminės gumbenės (Phlomis tuberosa) ‘Amazone’ švelniai rožiniai žiedai, tarsi karoliai suverti ant stiebo, nužydėję atrodo taip pat dekoratyviai. Meksikines kinmėtes (Agastache mexicana) Rima augina kaip prieskonius arbatoms. Statūs stambūs žiedynai itin gražiai atrodo vasarą, be to, jie stipriai kvepia. Pernai su žiedynais palikta gumbenė per žiemą išbarstė daug sėklų, jos bemaž visos ir sudygo. Jei nenorime, kad jų prisisėtų, reikėtų nupjauti žiedynus dar iki sėklų brandos.

Žinoma, žiemą gėlynus puošia labai populiarūs veronikūnai (Veronicastrum), krūminiai astrai, astrūnai, ežiuolės, astilbės, kemerai ir galybė kitų daugiamečių gėlių ir varpinių augalų. Rima su jais nuolat eksperimentuoja, stebi, kas tinka augti mūsų sąlygomis.

„Mūsų gėlyne nuolat atsiranda naujų gyventojų, bet dalis iškeliauja, nes juos, jei nepasiteisina, be gailesčio naikinu, – sako dizainerė. – Norint pažinti augalus reikia daug laiko. Man šis kelias palyginti neseniai prasidėjo, ir kažin ar kada nors bus jo pabaiga.“

„Magiškų sodų“ nuotr.