Ž. Vaičiūnas: ES atstovų vizitas leis geriau pasirengti tolesnėms deryboms dėl Ignalinos AE finansavimo

Ignalinos atominę elektrinę (AE) aplankę ir uždarymo darbų pažangą vertinę ES atstovai nusiteikę „lanksčiai“, jiems pateikta daugiau argumentų, pagrindžiančių ES finansavimo poreikį elektrinės uždarymui, o Lietuvos pusė išgirdo, kokius darbus dar turi atlikti stiprindama savo argumentaciją, Eltai sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Ministras pirmadienį kartu su Europos Komisijos (EK) ir Europos Parlamento (EP) delegacijomis lankėsi Ignalinos AE, kur šios vertino uždarymo darbų pažangą. Svarbu, kad EP delegacijoje buvo ir pagrindinė EP pranešėja elektrinės uždarymo finansavimo klausimais Rebecca Harms, pabrėžė Ž. Vaičiūnas.

„Vizito metu apžiūrėti šiuo metu atliekami darbai, jau veikiančios saugyklos, atliekamas atliekų išėmimo procesas. Ir akivaizdžiai matosi, kad tiek EK, tiek EP nariai pripažįsta ir sveikina pasiektą pažangą elektrinės uždarymo procese“, - Eltai sakė ministras.

Ž. Vaičiūno teigimu, šiandien buvo tinkamas laikas, tinkama vieta ir tinkami atstovai aptarti tolesnius elektrinės uždarymo finansavimo poreikius kitoje ES finansinėje perspektyvoje.

„Su EK atstovais aptarėme elektrinės uždarymo proceso eigą, planuojamus projektus, finansavimo poreikį. Tai buvo konstruktyvus apsikeitimas nuomonėmis. Dabar bus labai svarbi EP nuomonė. Esame etape, kai derybos dėl finansavimo yra tarp EK pateikto pasiūlymo ir derybų su valstybėmis narėmis. Taigi bus rengiamas EP pranešimas, ir aš tikiuosi, kad EP savo pranešime parems Lietuvos lūkestį, kad finansavimas kitoje perspektyvoje būtų didesnis, nei dabar siūlo EK“, - komentavo ministras.

Pavasarį Ignalinos AE lankiusi EP Biudžeto komiteto vadovė Ingeborga Gresle žėrė kritikos Lietuvai, kad šalis prašo daug pinigų Ignalinos AE uždarymui, tačiau esą nepagrindžia šio poreikio.

EK nuomonė taip pat dar kiek skiriasi nuo Lietuvos pozicijos, pripažino Ž. Vaičiūnas.

„Tačiau tai buvo konstruktyvus darbinis susitikimas, kur tiek Europos Komisijai daug dalykų buvo užtikrinta, tiek mes išgirdome apie tam tikrus darbus, dėl kurių turėtume dar pasitikrinti savo argumentaciją, žvelgiant į perspektyvą ir tolesnį derybų procesą. Bendra susitikimo nuotaika - pozityvi. Matome, kad yra tam tikras lankstumas“, - teigė Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, derybų procesas bus ilgas, jos priklausys nuo viso ES biudžeto derybų eigos.

„Viena iš siekiamybių - kad dėl šio biudžeto būtų sutarta dar iki kitų metų kovo breksito kontekste. Tačiau dėl daugybės politinių ir techninių aspektų sunku prognozuoti, kaip bus realybėje. Yra tikimybė, kad tos derybos gali tęstis ir jau po naujų EP rinkimų“, - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

ELTA primena, kad Lietuvoje šią savaitę lankosi europarlamentarė iš Vokietijos R. Harms. Pirmadienį ji lankėsi Ignalinos AE, kurioje domisi elektrinės uždarymo eiga ir finansavimo 2021 metų poreikiu.

EP R. Harms yra paskyręs pagrindine pranešėja dėl ES finansinės paramos Ignalinos AE uždarymui būsimoje finansinėje perspektyvoje.

Pasak R. Harms, vizito tikslas - išsiaiškinti, ar Ignalinos AE uždarymui Europos Komisija siūlo pakankamą finansinę paramą, taip pat sužinoti Lietuvos nuomonę dėl siūlomų naujų finansavimo sąlygų, teigiama EP Žaliųjų/ELA frakcijos pranešime.

Skaičiuojama, kad IAE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.

Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.

Dokumente numatytas ne tik siūlomas ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų - ir pačios Lietuvos indėlio dydis.

EP Žaliųjų/ELA frakcijos narys iš Lietuvos Bronis Ropė yra sakęs, kad nerimą kelia ne tik siūloma suma, bet ir Europos Komisijos noras, kad Lietuvos finansinio indėlio dalis žymiai išaugtų. Nors stojimo sutartyje nėra numatytas Lietuvos indėlis, Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.

Europos Komisija pasiūlė Lietuvos indėlį didinti - siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų.

Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyvių medžiagų saugojimu.

ELTA