Ž. Vaičiūnas energetikos infrastruktūros apsaugai tikisi šimtamilijoninio CEF fondo finansavimo

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai Lietuva su kitomis regiono valstybėmis sieks kelių šimtų milijonų eurų finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitų fondų.

„Skiriame didelį dėmesį kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai, (…) tai yra reikalaujantys tam tikrų finansinių išteklių sprendimai, dėl to šiuo klausimu tiek šitai finansinei perspektyvai, tiek kitai finansinei perspektyvai tikimės, kad bus europinis finansavimas“, – Eltai trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Kalbame apie Connecting Europe Facility (finansavimą – ELTA)– šitas fondas, iš kurio ir buvo finansuojama sinchronizacija“, – teigė jis.

Paraiškas finansavimui gauti Baltijos regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos – elektros sistemų reguliuotojai pateikti ketina iki rugsėjo.

„Kalbant apie sumas – dar tos sumos yra tiksliau derinamos, kol kas, kol nėra reguliuotojų patvirtinimo tų sumų, negalėčiau detaliau plėstis, bet kalba viso regiono mastu apie šimtus milijonų eurų“, – pridūrė ministras.

Lėšų bus siekiama iš šiuo metu atidaryto CEF fondo kvietimų finansavimui lango.

„Su visu regionu esame sutarę, kalbame apie tai, kad po sinchronizacijos projekto (…) nes tai yra vadinamasis „bendrasis“ projektas, tam tikri elementai galėtų būti finansuojami iš esamos finansinės perspektyvos. O kalbant apie kitą finansinę perspektyvą, (…) čia kol kas derybos tik prasidės, net Europos Komisija nėra pateikusi pasiūlymų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

„Mūsų tikslas – tiek Lietuvos, tiek regiono, tiek visos Europos – kad mes turėtume ne tik teisines priemones, bet ir finansinius resursus tai infratruktūrai stiprinti“, – pridūrė ministras.

Trečiadienį vyko vyriausybinės Komisijos energetikos sistemos vystymo, patikimo veikimo ir atsparumo klausimams koordinuoti posėdis.

Pritarta Tarpsisteminių jungčių stiprinimo programai suteikti Valstybei svarbaus projekto statusą, tai dar turės patvirtinti Vyriausybė.

Šia programa siekiama sukurti papildomų elektros perdavimo pajėgumų tarp Lietuvos ir Latvijos, sudaryti sąlygų papildomiems elektros srautams Šiaurės Lietuvoje ir tarp valstybių.

Programai įgyvendinti taip pat bus siekiama ES bendro intereso projekto statuso ir finansavimo.

Posėdyje taip pat aptarti likę sinchronizacijos projektai, elektros perdavimo infrastruktūros atsparumo, tarpsisteminių jungčių stiprinimo programų įgyvendinimas, balansavimo paslaugų kainų situacija.

Vienas svarbiausių sinchronizacijos projektų yra 700 megavatų (MW) galios Lietuvos sausumos jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos.

Ją planuojama įrengti iki 2030-ųjų, o šiuo metu elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo „Harmony Link“ projektavimą, statybos darbai prasidės 2027 m. antrąjį ketvirtį.

Baltijos šalys su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchronizavosi vasario 9 d., prieš tai 65 metus veikusios bendroje elektros sistemoje su Rusija ir Baltarusija, vadinamajame BRELL žiede. 

Nuo šiol Baltijos šalys savarankiškai valdo savo elektros sistemos dažnį ir įtampą. Elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022 m., o iš Baltarusijos – nuo 2020-ųjų.

Iki 2026 m. antrojo pusmečio „Litgrid“ planuoja išmontuoti visas likusias elektros perdavimo linijas, jungiančias ją su Kaliningradu ir Baltarusija – su pastarąja iš viso 12 tarpsisteminių linijų, su Rusija – 6.

Iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leidžia daryti nepriklausomai ir savarankiškai.

BRELL sutartį Lietuva nutraukė vasario 7 d., penktadienio vakarą, 23 val. 59 min.

Prie kitų Europos valstybių Baltijos šalys prisijungė per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.