Z karta žengia į darbo rinką: nelinkusi vadovauti, bet norinti iškart daug uždirbti

Šiuolaikiniai jaunuoliai, kitaip vadinami Z karta, apibūdinami kaip drąsūs individualistai, nuolat rizikuojantys ir nebijantys iššūkių. Be to, mėgstantys bendrauti ir atkreipti dėmesį į save. Pamažu vis daugiau šios kartos atstovų įsilieja ir į darbo rinką. Ko jie tikisi iš darbdavių ir kokį savo vaidmenį įsivaizduoja? Kas juos motyvuoja ir kaip nori konstruoti karjerą? Kuo kitokia jų elgsena darbo rinkoje?

„Z kartai vienas svarbiausių motyvuojančių veiksnių yra veiklos įdomumas, t.y., veikla turi kelti susidomėjimą, dirbant jiems neturi būti nuobodu, be to, jie turi matyti veiklos prasmingumą“, – tikina Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) profesorė, psichologė Rosita Lekavičienė.

Pastebima ir tai, kad jaunuolių įsitraukimas į darbo rinką tampa vis ankstesnis, dažniausiai dar studijuojant.

„Jaunuolių žingsniai darbo rinkoje prasideda dar studijų metu, kada studentai ne tik atlieka papildomąsias, privalomąsias praktikas, bet ir dalyvauja įvairiuose tarpdisciplininiuose projektuose, sprendžiant realias organizacijų problemas bei iššūkius“, – sako KTU Karjeros ugdymo skyriaus vadovė Julija Stanaitytė.

Ji pažymi, kad darbo rinka ir aukštosios mokyklos tapo pakankamai lanksčiomis, siekiant, kad studentai ne tik įgytų praktinių žinių, bet ir suvoktų platesnį darbo rinkos kontekstą.

„Pasikeitė ne vien tik studentų požiūris dėl ankstesnės integracijos į darbo rinką – ir pačios įmonės tampa atviros, organizuoja akademijas, stažuočių programas, tam, kad jaunuoliai įgytų papildomų kompetencijų nebūtinai juos įdarbinant“, – teigia J. Stanaitytė.

Labiausiai motyvuoja galimybė išmokti kažką naujo

Jaunieji darbo rinkos dalyviai dar prieš keletą metų didelį dėmesį kreipė į lankstumą, technologijas, inovacijas, lyderius ar vadovus, tačiau dabar naujosios kartos kriterijai yra kiek kitokie.

„Deloitte“ atlikto tarptautinio tyrimo „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“ rezultatai parodė, kad net 78 proc. jaunuolių darbe motyvuoja galimybė išmokti kažką naujo ir įgyti naujų žinių bei patirties, o 60 proc. – sąlygos plėsti ir tobulinti profesines žinias.

„Šią tendenciją pagrindžia ir 2018 m. mokymosi darbo vietoje ataskaita, kurioje atskleidžiama, jog 87 proc. naujosios kartos jaunimo teigia, kad mokymasis ir tobulėjimas yra labai svarbus procesas darbe. Galima sakyti, jog jaunajai kartai esant drąsiai, ryžtingai svarbūs tampa iššūkiai, galimybės realizuoti savo potencialą, mokytis“, – sako J. Stanaitytė.

Jos teigimu, apskritai jaunuosius darbuotojus motyvuoja ne tik galimybė mokytis patiems, bet ir besimokančios organizacijos. „Ši karta darbą sieja su tobulėjimu. Taip pat verta paminėti, jog dažnai lietuviams svarbu žinoti ateities karjeros galimybes“, – tikina KTU Karjeros ugdymo skyriaus vadovė.

„Z kartą reikia labai aiškiai motyvuoti, iš anksto aptariant jų karjeros perspektyvas. Pavyzdžiui, reiktų išskirti kriterijus, pagal kuriuos po pusės metų darbo jie bus vertinami. Jei kriterijai bus įgyvendinti – suteikiamas tam tikras atlygis: pakeliamas darbo užmokestis, paaukštinama pareigose ir pan.“, – sako KTU SHMMF profesorė R. Lekavičienė.

Be to, jaunieji darbuotojai kaip privalumą išskiria ir darbą tarptautinėje organizacijoje: remiantis „Deloitte“ ataskaita, 46 proc. respondentų norėtų dirbti tarptautinėje organizacijoje, o 26 proc. darbe motyvuoja būtent galimybė dirbti tarptautinėje erdvėje.

Karjeros pradžia – nuo vadovaujančių pozicijų?

„Džiugu, kad jaunuoliai apie savo karjerą pradeda galvoti pakankamai anksti, pvz., antrakursiai jau ieškosi praktikos, stažuočių galimybių, projektų, kuriuose galėtų pasitelkti savo žinias ir įgyti naujų“, – sako J. Stanaitytė.

Nors darbo rinkoje dabar yra pakankamai didelė darbuotojų paklausa, ji tikina, kad jaunimas supranta, jog be įvairių patirčių, gerą poziciją norimoje įmonėje gauti pakankamai sunku.

„Tačiau jaunoji karta yra labai drąsi, todėl dažnai nebijo aplikuoti į aukštesnes pozicijas, reikalauti didesnių atlyginimų. Tokia elgsena ne visada yra pagrįsta jų turima patirtimi, bet negalima paneigti to, kad šiuolaikiniai jaunuoliai tikrai ryžtingi ir jei žmogus be visa ko yra ir motyvuotas, ir norintis mokytis, gali bandyti įsidarbinti aukštose pozicijose“, – pasakoja KTU Karjeros ugdymo skyriaus vadovė.

Pasak R. Lekavičienės, Z karta mėgsta greitą rezultatą ir žvelgia į artimiausius karjeros horizontus. „Jiems patinka matyti aiškius padarinius čia ir dabar, o ne susiplanuoti kažką ir laukti 30 metų“, – sako ji.

„Vis tik įdomūs „Deloitte“ tyrimo rezultatai: 47 proc. jaunimo savo karjerą sieja su buvimu savo srities ekspertu, nebūtinai vadovo pozicijose, o tik 23 proc. norėtų užimti vadovaujančias pareigas. Tai rodo, kad galbūt ši karta nebėra taip susikoncentravusi į vadovo poziciją, o veikiau į savirealizaciją ir atliktų darbų rezultatų įvertinimą“, – teigia J. Stanaitytė.

Darbo užmokesčio lūkesčiai itin dideli

Z kartos atstovai ne tik nori sėkmingos karjeros, bet ir atitinkamo darbo užmokesčio: Lietuvos respondentai tikisi, kad pradinis darbo užmokestis sieks net 951–1150 eurų, rašoma „Deloitte“ ataskaitoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius siekia tik 700 eurų.

Tačiau vienas iš keturių apklaustųjų taip pat tikisi, kad darbo užmokestis bus ne mažesnis nei 750 eurų, kai tuo tarpu 8 proc. respondentų norėtų uždirbti 1500 eurų ir daugiau.

„Atlyginimų poreikį ateinantiems į rinką darbuotojams formuoja ir jaunimo turimos patirtys, kurių naujoji karta turi pakankamai nemažai. Jie turi daug galimybių įsitraukti, tobulėti, išvykti į užsienio šalis, o tai skatina jų tobulėjimą ir tarpusavio konkurencingumą“, – sako J. Stanaitytė.

Jos teigimu, darbo lūkesčiai rinkoje labai priklauso ir nuo srities bei veiklos sektoriaus, kadangi rinkoje yra pakankamai dideli skirtumai tarp įmonių ir viešojo sektoriaus mokamo atlygio. Be to, vis dar egzistuoja skirtumai tarp skirtingų lyčių darbo užmokesčio.

Vis tik „Deloitte“ tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių darbo užmokesčio lūkesčiai mažesni nei kitų Baltijos šalių jaunų darbuotojų: Estijoje vidutiniškai tikimasi uždirbti 1399 eurus, o Latvijoje – net 1591 eurą.