Ypatingos kūrybinės dirbtuvės Giliogirio kaime

 Ko reikia ir ko nereikia šiuolaikiniam kaimui, sprendžia miestiečiai. Aišku veikia stereotipinis mąstymas, nuostatos. Todėl labai prasminga kaimo ir miesto žmogui pažvelgti į vieni kitus ne iš tolo, o susitikti viename renginyje, pabendrauti, pasikalbėti geriau pažinti ir suprasti miesto ir kaimo gyvenimo ypatumus. Giliogirio kaimas sulaukė svečių, neabejingų kaimo kultūros raidai.

Giliogirio kaimas - kaimelis įsikūręs prie Kirkšnio upelio  ištakų. Tai saugios kaimynystės kaimelis netoli Rietavo. Jame gyvena darbštūs žmonės, jie kaip gali ir išgali gražina savo sodybas. Čia galima pamatyti ir angliško tipo pievelėje akiai malonius rožynus ir serenčių kilimus, ir adaptuotus sodybose miško augalus,  pieveles, kur gali augalijos bendrijoje išskirti žibutes, plukes, takažoles ir kraujažoles. Pagrindinei kaimo aikštei reikėtų atnaujinimo. Apie marmuro dangą žmonės nesvajoja, bet nutolę nuo kineziterapeuto paslaugų norėtų nors poros treniruoklių ir žaidimų aikštelės vaikams.

Tiesa, projektinės veiklos dėka čia turėtų atsirasti stoginė - pavėsinė, kad mokinukai turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, laukdami geltonojo autobuso, o  vėjuotą, lietingą ar kaitrią dieną vyresni žmonės galėtų patogiai laukti parduotuvės ant ratų.
 Giliogiris įdomus tuo, kad jis yra savito likimo žmonių gimtinė.  Nuošalioje vietoje tebėra išlikęs Marijono Kavecko dvaras, kuriame įkvėpimo semiasi paskutiniojo Giliogirio dvaro savininko Marijono Kavecko  vaikaitis Saulius Kaveckas — istorikas, kuris nuolat ieško šeimos savasties bruožų, domisi kraštotyra,  užsiima giminės medžio paieškomis.
  Giliogiryje gimė žymi lietuvių aktorė Eugenija Pleškytė ir jos brolis - Jonas. Pleškys.   Žemaičio jūrininko Jono Pleškio1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavusio į Gotlando salą Švedijoje, gyvenimas apraizgytas neįtikėtinais pasakojimais. Manoma, jis - rašytojo Tomo Klensio (Tom Clancy) bestselerio "Raudonojo Spalio medžioklė"(The Hunt for Red October, 2003),  (į lietuvių kalbą išvertė Romualdas Grigaliūnas) ir  to paties pavadinimo garsaus Holivudo filmo herojaus prototipas

Giliogiris išugdė  Eaperanto kultūros propaguotoją, daugelio tarptautinių renginių dalyvę
 Danutę – Mariją Skrabytę.  Ji  Rietave, savo  namuose, kolekcionuoja literatūrą apie boružes ir eksponatus su boružės piešiniais, figūrėlėmis.
Kaime gyvena  įdomus keramikos dirbinių kolekcionierius agronomas Stanislovas  Užgalis.  Į projektinę veiklą įsijungė magistrantūros studijas baigusi Kristina Stončiutė. Jos konsultacijų apie projektus, draugijų finansus teiraujasi asociacijų vadovai iš  kitų savivaldybės kaimų.
 Kaimo raida gana savita. Jis suformuotas, kaip kaimo gyvenvietė, į kurią kėlėsi žmonės iš vienkiemių. Todėl čia nėra turgavietės, bažnyčios.

Mažėjant gyventojų skaičiui, keitėsi ir infrastruktūra: neliko parduotuvės, vaikų darželio, mokyklos, mediko paslaugų, ekonomiškai nepasiteisina autobusų maršrutai. Todėl didelė grėsmė gyvenvietei tapti užkampiu, nepatraukliu jaunimui ir naujakuriams. Kaimo bendruomenė supranta, kad nuo jų pačių aktyvumo priklauso kaimelio ateitis, ryšys su visos Lietuvos visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Kultūrinį gyvenimą koreguoja pandemija. Kažkada gyvenvietė garsėjo gražiomis Žolinių šventėmis, šokių vakarais, bendromis iškylomis. Dabar ieškoma tokių veiklos formų, kurios apimtų mažesnes žmonių, turinčių panašių interesų grupes, ir veikla vyktų didesnėje erdvėje, būtų diferencijuota. Labai tokiai veiklai tinka kūrybinės dirbtuvės. O  šiemet gražūs rudens orai kviečia susiburti ne uždaroje salėje, o lauke.
Rugsėjo 19 dieną . Giliogirio kaime vyko renginys „ Eko  kūrybinės dirbtuvės“. Tai yra Draugijos „Veikiam. Lt“ ir vieno prekybos centro  bendruomenėms projekto „Mūsų kaimas – dalelė Lietuvos: surask, pažink ir vertink“ iniciatyva, skirta pamąstyti apie saikingą vartojimą, antrinių žaliavų perdirbimo galimybes. Buvo kuriami krėslai iš naudotų padangų. Krėslų puošybai naudotos virvės, nebenaudojami rūbai. Krėslų paviršiai atrodo panašūs į mandalas, žadino vaizduotę. Virvių pynės atrodė lyg ir žydrų svajonių simbolis ar priminė ne be  likimo  sūkūrių besisukantį gyvenimo ratą. Darbai vyko pievelėje, erdviame kieme.

Jaunimas užsiėmė kūryba, klausėsi, ką kalba vyresnieji, vyresni žmonės dalinosi prisiminimais.  apie basakoję vaikystę, jaunystės laikų kaimą. Padainavo gražių lyriškų dainų. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo kaimo žmonės ir svečiai iš Klaipėdos: Žemaitijos Rašytojų bendrijos narė Rita Bijeikytė – Gatautė, Klaipėdos Vytautų klubo atstovai .   Svečiai pažintį su Rietavo savivaldybe pradėjo nuo  Rietavo Oginskių Kultūros Istorijos Muziejaus  ekspozicijų, aplankė bažnyčią.   Jiems labai patiko gaivus Giliogirio oras, peizažas. 

Buvo kalbama ir apie knygas,  Vytautų klubo veiklą, visuomenininkų galimybes bendradarbiauti. Lietuviško  kaimo vaišingumas poetų apdainuotas, rašytojų aprašytas. Ne išimtis ir Giliogiris.  Kad kaimo vaišingumu svečiai nenusiviltų rūpinosi savivaldybės kaimo bendrijų Šiupinio konkurse laimėjusios trečiąją vietą Giliogirio bendrijos labiausiai prie laimėjimo prisidėjusi atstovė Kristina Stončiutė. Svečius vaišino ne šiupiniu, bet kopūstiene, virta pagal ypatingą jos šeimos receptą. Svečiai paragavo, ar skanios šių metų derliaus su lupyna virtos bulvės, ar tokį pat, kaip jų kaimiškos jaunystės laikais šeimininkės spaudžia varškės sūrį.  Ir kaimo gyvenimą pasirinkę klaipėdiečiai galėjo įsitikinti, kad Vytautų klubo lauktuvės - rūkyta  žuvis, kurią įteikė Vytautas Lupeika, kvepia sūriu jūros vėju.
Giliogirio kaimo šviesuolis Trečiojo   amžiaus universiteto studentas, labai mėgstantis Rietavo biblioteką  neseniai ten išklausęs kursą paskaitų apie informacines technologijas, Vytautas Minelga,  buvo pakviestas tapti nuotoliniu, virtualiu Klaipėdos Vytautų klubo nariu.    
 Po  renginio interneto socialiniuose tinkluose Rita Bijeikytė - Gatautė dalinosi įspūdžiais:
„Nuostabiai mus priėmė p.Virginija Laurinaitienė[ Sodybos, kurioje vyko kūrybinės dirbtuvės, šeimininkė] su savo dukra Danute[ Draugijos Veikiam.lt. pirmininkė D. Lukauskienė], savo šeimos bendruomenės nariais.  Renginys vyko kieme, po atviru dangumi,<...>   , tolėliau matėsi didžiulė žaliuojanti giria. Dėkoju organizatorėms už svetingumą“.
 Kaimo gyventojai galėjo apžiūrėti motorolerius, kuriuos draugija Veikiam lt. Įsigijo su Maxima parama ir kuriuos ketina  naudoti kartu su Giliogirio kaimo bendruomene. Krėslus nutarta eksponuoti  stoginės - pavėsinės atidarymo proga.