Ypatingesnis tarp ypatingų

Praėjusį trečiadienį Šiaulių dailės mokykloje surengta 18-mečio Mato Jaunzemnieko retrospektyvinė darbų paroda abejingų nepaliko. Ypatingo jaunuolio mokytojai, vertindami įvairiomis technikomis atliktus piešinius, kuriuose dominuoja detalūs, išbaigti vaizdai ir įdomūs personažai, jau įsivaizduoja – Matas ateityje neabejotinai taps vaikų knygų iliustratoriumi, animatoriumi, tatuiruočių eskizų kūrėju.

„Vau, kaip man patiko“

„Taip, aš turiu latviškų šaknų. Mama man tas šaknis davė. Už ką? Taip atsitiko, kad mano močiutė yra atsiradusi iš Latvijos. Ji pagimdė mamą. O mama vėliau ar anksčiau pagimdė mane. Prieš 18 metų. Tiksliai. Taip, man patinka, kad man 18 metų. Niekas labai gyvenime nepasikeitė, maniau, kad kažkas labiau dramatiško nutiks. Bet vis labiau ir labiau kiekvieną dieną esu savarankiškas“, – entuziastingai į klausimus atsakinėja Matas, laukdamas parodos atidarymo.

Talentingas jaunuolis dailės mokyklą lanko ketverius metus. Tai, kad jis yra labai gabus, pirmoji pastebėjo mama Dana. Ji ir nuvedė sūnų į Šiaulių dailės mokyklą, kurioje stebėtinai greitai išsiskleidė jaunojo kūrėjo talentas.

Tačiau pats Matas sako seniai žinojęs, kad yra talentingas: „Labai norėjau paišyti. Pradžioje kopijavau žaidimų, animacinių filmukų herojus, paskui pabandžiau kurti gyvus žmones. Iš pradžių buvo robotai, bet tada pats sukūriau Leilą, Rodžerį, Mėtą, Daimondą ir kitus. 2021-ais metais pradėjau, negaliu sakyti, kad pradžia buvo pragaras. Man labai patiko piešti ir dabar esu tokioje pozicijoje, kokioje esu“, – dalinasi jaunuolis.

Mato mėgstamiausia kūrybos technika – grafika. Pradėjęs piešti flomasteriais, vėliau paėmė į rankas grafito pieštuką. „Vau, kaip man patiko šešėlius paišyt. Tobulėjau, tobulėjau, net tapyba, su kuria nedraugavau, pradėjo patikti“, – atvirauja jis.

Parodoje eksponuojami darbai, sukurti skirtingais laikotarpiais. Jaunuolis sako labiausiai besidžiaugiantis kokiais aštuoniais savo piešiniais, bet nusiveda parodyti mylimiausio darbo, kuriame nupiešta jo mama Dana ir sesuo Mėta, darančios kalėdinius vainikus.

„Pasižiūrėkite, čia senoji piešinio versija, o čia nauja. Pirmą darbą sukūriau 2021 metais, o šį – pernai gruodžio 17 dieną. Žinojau, kad galiu geriau, todėl naują sukūriau. Mano šuo Leila, mama ir sesuo čia neatrodo kaip tikrame gyvenime, aš jas tokias sugalvojau“, – nusišypso jaunasis dailininkas.

„Per tiek metų mačiau kelis tokius vaikus“

Matas pavasarį Šiaulių dailės mokyklą baigs. Jis tvirtina, kad visi ketveri metai, praleisti Dailės mokykloje, buvo labai malonūs, tikrai neskaudėjo. Jis nė vienos pamokos nėra praleidęs.

Jaunuolis sako ypač vertinantis du mokytojus – Gitaną Kaltanienę ir Rinaldą Damskį, kurie labiausiai patiko ir padėjo skleistis.

„Manau, kad jis meluoja“, – nustebina mokytojas Rinaldas ir nusišypsojęs paaiškina, kad Matui niekuo negali padėti. Nes visa kūryba eina iš jo vidaus, o mokytojai tegali minimaliai patarti.

„Kai jis ką nors sugalvoja, mes galutinio rezultato nežinom, ko jis siekia, ko nori. Ir Mato asmenybė labai įdomi. Per tiek metų mačiau kelis tokius vaikus – savitas, įdomus, su savo matymu, stipriai išreikštu savitu stiliumi. Kuo toliau, tuo tokių vaikų mažiau. Gal vaikai mažiau drąsos turi, kupini baimių. Matas to neturi – neturi baimės. Eina kryptingai“, – sako R. Damskis, kuris vadovaus ir Mato baigiamajam darbui.

Mokytoja Gitana su Matu draugauja jau ketverius metus. „Unikalus, įdomus, labai savitas ir be galo darbštus. Labai džiaugiuosi juo. Matas yra tas, kuris savarankiškai ateina tęsti, užbaigti darbo. Tai labai imponuoja. Nuo pirmos pamokos iki 20 val. vakaro jis prasėdi klasėje ir piešia, kas jam patinka. Jo darbštumas labai mane sužavėjo. Ir Matas labai nuoširdus“, – komentavo mokytoja.

Gitana sako ne iš karto pastebėjusi, kad Matas – ypatingas vaikas. „Palaipsniui labai patiko jo interpretuojami dalykai. Pavyzdžiui, piešiant natūrą, jis interpretuoja, įsijungia kūrybiškumas, papildomi dalykai įsijungia į darbą. Galutinis rezultatas būna puikus. Tai man tampa net kaip mokomoji medžiaga kitiems mokiniams parodyti“, – sako mokytoja.

Mokytojas Ugnius Ratnikas Matui dėstė dailėtyrą: „Jis mane patraukė tuo, kad mes nuolat diskutavome, filosofavome, kėlėme klausimų, kas ir kodėl taip. Man labai įstrigo Mato smalsumas, domėjimasis, noras ieškoti, kelti klausimų ten, kur kitiems jie nekyla. Ir, žinoma, atkreipiau dėmesį į jo kruopštumą, atidumą detalėms ir savitą vaizdavimą. Dailės mokykloje dirbu šešiolika metų, čia tikrai yra labai daug gabių vaikų, o giliai savitai autentiškų – vienas kitas. Matas vienas iš jų, manau, jis eis toli.“

Šiaulių dailės mokyklos vadovas Petras Slonksnis pritaria, kad Šiaulių dailės mokykloje daug ypatingų vaikų, bet yra ypatingesnių. Vienas jų – Matas.

Iš kūrėjų šeimos

Matas mokosi Šiaulių technologijų mokymo centre, planuoja tapti reklamos kūrimo specialistu, tačiau mokytojai jo ateitį įsivaizduoja kitaip.

„Jei būtų galima svajoti, svajočiau, kad Matas dirba saldainių fabrike ir kuria vaikų saldainiams popieriukus. Nes jo piešiniai linksmi, išradingi, yra kur paganyti akis“, – svarsto G. Kaltanienė.

Mokytojas R. Damskis dalinasi, kad Matas galėtų kurti eskizus tatuiruotėms, pardavinėti meistrams tatuiruočių piešinukus arba užsiiminėti dizainu, knygų iliustravimu.

O Mato mama Dana sako, kad Matas pats nuspręs, kuo jam tapti ir pasidalina, kad jų šeimoje daug talentingų žmonių – gražiai piešė Mato močiutė, pati Dana ir dukra Mėta yra baigusios muzikos mokyklas. Prieš ketverius metus per karantiną mama ir dukra pradėjo kurti kalėdinius vainikus, kitas dekoracijas. Šis kūrybinis procesas jas taip įtraukė, kad net sulaukė šalies žurnalistų dėmesio, nemenko pirkėjų būrio, norinčio įsigyti originalių dekoracijų.

Dabar atėjo Mato eilė...