XVII Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos kongresas Dusetose

Nuo 2004 metų, tada, kai buvo įkurta Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugija, jau tapo tradicija kasmet liepos pabaigoje vis kitoje vyskupijos parapijoje organizuoti didžiulį draugijos narių maldingą susitikimą – Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos kongresą.

Šiemet jau septynioliktasis kongresas, nors turėjo būti aštuonioliktasis (2020 m. nevyko dėl pandemijos), liepos 30 d. į Zarasų dekanato Dusetų Švč. Trejybės parapiją sukvietė 785 maldininkus iš visos Lietuvos, jų tikriausiai būta ir dar daugiau. Į šią, beje, labai laukiamą šventę atvyko maldininkų ne tik iš visų Panevėžio vyskupijos dekanatų (iš viso 581 dalyvis, o didžiausia grupė iš Utenos dekanato – 111), bet sulaukėme net 204 svečių ir iš kitų vyskupijų ir arkivyskupijų. Iš Kauno arkivyskupijos Kauno miesto – 9, Jonavos – 50, Ukmergės – 21, iš Šiaulių vyskupijos Tytuvėnų parapijos - 5, 49 maldininkai atvažiavo iš tolimosios Telšių vyskupijos (iš įvairių Žemaitijos kampelių: iš Gargždų, Klaipėdos, Kretingos, Telšių, Mažeikių, Rietavo) ir net 70 mūsų ištikimų bičiulių atvyko iš Vilniaus. Jie atsivežė ir jaunųjų „Rožinukų“ grupelę. Beje, šiemet labai džiugu buvo matyti kongrese šiek tiek daugiau jaunimo. 
 
Taigi kongresas – tai rožinio maldos vienijamos bendruomenės šventė. Tai galimybė kiekvienam Gyvojo Rožinio draugijos nariui didžiuliame bendraminčių būryje sulaukti vyskupo ir kunigų padrąsinimo, pasijusti reikalingam išganymo plane, kartu sustiprinti ir atnaujinti savo kasdienį įsipareigojimą melstis paskirtą slėpinį ir taip jungtis į gyvojo rožinio grandinėlę ir dalyvauti kilnioje nenutrūkstamos maldos misijoje už parapiją, miestą, vyskupiją, Lietuvą ir pasaulį, prašant Dievą malonių per Švč. Mergelės Marijos užtarimą. Tai galimybė kiekvienam - ir jaunam, ir senam - atnaujinti pasiryžimą kasdien malda lydėti daugybę žmonių.
 
„Kasdienės maldos piligrimai“- taip Gyvojo Rožinio draugijos narius katechezės pradžioje pavadino Marijos radijo programų direktorius kun. relig. m. mgr. Saulius Bužauskas, pabrėždamas, kad „rožinis yra ir vargšo, ir išminčiaus malda, ją meldžiasi ir popiežius, ir paprasta kaimo močiutė“.  
 
„Neapsiprasti su Dievo dovanomis, kurias Jis mums davė“
 
Kongresas turi jau antrą dešimtmetį puoselėjamas tradicijas ir nusistovėjusią programą. Ši šventė visada prasideda susikaupimu Viešpaties akivaizdoje, Jo pagarbinimu – Švč. Sakramento Adoracija. Pasigrožėję nedidelio miestelio įspūdinga bažnyčia, turinčia turtingą kelių šimtų metų istoriją, pasidžiaugę jaukia ir išpuoselėta Dusetų šventovės aplinka, gėlynais ir per tai jausdami klebono kun. kan. St. Krumpliausko ir parapijos žmonių meilę ir rūpestingumą, suklupę prie altoriaus jau turėjome už ką dėkoti… Bažnyčia išpuošta ir Ukrainos vėliavos spalvų juostomis – tai ne tik brolybės gestas, bet ir subtilus paraginimas nepaliauti melstis už taiką, nešti Viešpačiui šią intenciją. Gailestingumo vainikėlis Adoracijos pabaigoje – Dievo dovana ir galimybė pelnyti atlaidus sau ar mirusiems.  
 
Kita tradicinė kongreso dalis – katechezė. Šiemet kongreso tema „Budėkite ir melskitės“. Kun. relig. m. mgr. Saulius Bužauskas katechezėje išsamiai aptarė, priminė ir paskatino susimąstyti, ką reiškia ši Jėzaus Alyvų kalne mokiniams pasakyta frazė, su kuria esame apsipratę. 
 
Štai tik vienas iš daugybės kunigo S. Bužausko įvardytų ir aptartų aspektų, ką reiškia budėti, būti budriam, kuris labiausiai palietė ir privertė suklusti: „Budėti – tai būti pasiruošus įvairiausiems variantams ir iš visko gyvenime mokytis“, tai „neapsiprasti su Dievo dovanomis, kurias Jis mums davė.“ Ir dar vienas katechezės metu išgirstas paraginimas, įstrigęs į atmintį: „Melstis reikia alkana širdimi.“
 
„Kada paskutinį kartą patyriau Dievo artumą“
 
Trečia kongreso programos dalis – rožinio maldos procesija bažnyčios šventoriuje. Beje, rožinio maldą ir šv. Mišias transliavo Marijos radijas. Labai iškalbingos šventoriuje įrengtos menininko Romualdo Pučeko sukurtos penkios vienos rožinio dalies - Šviesos slėpinių – stotelės. Iškilminga procesija su kryžiumi priekyje (jį nešė ir per šv. Mišias skaitinį skaitė Seimo narys, Zarasų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos narys Algimantas Dumbrava) ir dekanatų bei vyskupijos vėliavomis (Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos vėliavą nešė Dusetų krašto Garbės piliečio nominaciją pelnęs Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas) ir didžiulė maldininkų minia, vadovaujant Dusetų parapijos vargonininkei Jolitai Krasauskienei, giedodama giesmes, skirtas Marijai, maldingai keliavo nuo vienos stotelės prie kitos. Per Šviesos slėpinių mąstymus svečias kunigas S. Bužauskas tiesiog paskatino sau aiškiai įsivardyti, „kokią nuodėmę norėčiau palikti, kad galėčiau labiau budėti, kad iš tiesų būtų atsinaujinimas.“ Pakvietė apmąstyti ir prisiminti, „kada paskutinį kartą patyriau Dievo artumą, patyriau, kad Jis veikia, kad tikėjimas yra didi jėga. Tie momentai tegu įstringa į mano atmintį, tegu stiprina mane ir kitus žmones,“- sakė kun. S. Bužauskas įvesdamas į Atsimainymo slėpinį. 
 
Tikrai tą dieną Dusetose ir ypač rožinio maldos metu jutau meilingą Dievo artumą. Rožinio procesijos metu virš maldininkų plaukė debesis ir teikė gaivų pavėsį. Prisiminiau, kaip Viešpats lydėjo savo tautą dieną debesyje, o naktį ugnies stulpe. Taip ir mus šioje maldos piligrimystėje.
 
„Kuo dažniau prisiminti džiugią tikėjmo patirtį“
 
Šventės kulminacija – šv. Mišios, kurias už Gyvojo Rožinio draugijos narius, už visus maldininkus ir jų į šią piligrimystę atsivežtomis intencijomis aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir kunigai: vyskupo generalvikaras kun. Eugenijus Styra, kun. Saulius Bužauskas, garbės kan. kun. Vilnis Viktoras Cukuras, kan. Stanislovas Krumpliauskas, Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos dvasinis vadovas kun. Alfredas Puško, kun. Remigijus Kavaliauskas, kun. Dainius Kaunietis, kun. Algimantas Petkūnas, kun. Virgilijus Liuima. 
 
Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM homilijoje priminė, pabrėžė ir paskatino apmąstyti didžią dovaną - brolystę su Jėzumi Kristumi per Dievo valios vykdymą. 
 
Iškilmingą šv. Mišių liturgiją papuošė Dusetų parapijos žmonių nešamos atnašos ir nuoširdžios atnašų maldos, jautriai ir švelniai Dusetų vargonininkės ir choristų giedamos tradicinės melodingos giesmės, įtraukiančios kartu giedoti ir melstis.
 
Kongreso simbolį -  įrėmintą pereinamąjį rožinį, kurį pernai iš Rokiškio dekanato Panemunėlio parapijos parsivežė dusetiškiai, Dusetų Švč. Trejybės parapijos Gyvojo Rožinio būrelio vadovė Bronė Latvėnienė ir Zarasų dekanato Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Halina Gudžiukienė perdavė papuoštą ir rūtomis skoningai apipintą į Pasvalio dekanato Vaškų parapiją. 
 
Šv. Mišių pabaigoje visi kongreso dalyviai iš Dusetų parapijos klebono kun. kan. St. Krumpliausko gavo „po dovaną“ – galimybę iki kito kongreso kasdien melstis už vieną iš Lietuvos kunigų, kortelę su kurio vardu ir pavarde teko kaip loterijoje išsitraukti.
 
Parapijos klebonas kun. kan. St. Krumpliauskas nuoširdžiai padėkojo visiems, prisidėjusiems prie kongreso organizavimo.
 
Vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir kiti garbūs svečiai kongresui atminti po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje pasodino ąžuoliuką. Tai dar vienas tradicinis kongreso ritualas.
 
Paskutinėje šventės dalyje – agapėje - svečius linksmino jungtinis Zarasų krašto mandolinininkų ansamblis ir Dusetų kultūros centro Dailės galerijos moterų ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Margaritos Simokaitytės. 
 
Katechezėje kun. S. Bužauskas kvietė kuo dažniau prisiminti džiugią tikėjmo patirtį, kad galėtume su pagundomis kovoti. 
 
Gera su dėkingumu prisiminti žmones, kuriuos teko sutikti, su kuriais teko bendrauti ir bendradarbiauti, verta pasidžiaugti, kad į kongresą atvyko tiek daug maldininkų, kad visi dalyviai gavo dovanų ne tik po renginio lankstinuką, bet ir po naują „Saleziečių  žinių“ numerį, kurį dovanojo Lietuvos saleziečių Vilniaus bendruomenė, taip pat kaip ir kasmet visiems dalyviams buvo parūpinta mineralinio vandens, vietos atsisėsti... O Viešpats palaimino šią šventę nuostabiu oru ir savo Artumu, kurį kiekvienam savaip teko išgyventi. Tegu tai primins nuotrauka su tądien stebuklingai švytėjusiu Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios bokštu.